Keletą pastarųjų metų Lietuvoje stebima bulvarinės kultūros epopėja, atrodo trauktis nežada. Jai, pasirodo, nebaisi nei krizė, nei sunki ekonominė padėtis, nei lietuviško mentaliteto priešprieša. Sakyčiau, net viskas vyksta priešinga linkme.

Apakinti pradininkių sėkmės, į šitą „bliūdą“ kasdien įkrenta vis naujų žaidėjai. Taip vos prieš kelis metus užgimusi skandalistų armija pildosi neregėtu greičiu. Čia norėtus palinkėti sėkmės toms mūsų žvaigždutėms, ir būtinai dar pavymui pridurti: „Tik nestokokit fantazijos, nes apatinių mėtymas ar nagų laužymas, mums jau nebeįdomus. Lietuviški kanalai nebeturi kuo užpildyti vakaro programos, tad prašoma pasistengti su naujais skandalais.“

Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. O graudžiausia, pasidaro, kai vakare, po dienos darbų, įsitaisai minkštame fotelyje ir sugraibęs televizoriaus pultelį, spusteli kokio lietuviško komercinio kanalo mygtuką. Vos tik ekranas nusidažo įvairiausiom spalvom, tuoj ekrane pradeda vaidentis zvonkės, sabutytės, mios ir kitos ilgų kojų, bet, ne tokio ilgo proto, savininkės.

Bulvarinė kultūra, lietuviškų komercinių televizijų propaguojama, jau baigia išstumti ir meksikietišką produkciją. Lietuviams gi pasirodo jau įdomiau žiūrėti su kuo Sabutytė draugauja šią savaitę, nei žiūrėti kaip Mariana lieja ašaras dėl nelaimingos meilės. Vakaro programa darosi nebeįmanoma be naujausio Zvonkės skandalo ar tautos „madisto“ viešo pareiškimo apie vyriško reprodukcinio organo ilginimo tendencijas tarp Lietuvos politikų.

Pačiu pateikimo stiliumi, televizijos taip pat per daug nesirūpina. Daug svarbiau parodyti daugiau nuogų šlaunų, pusnuogių krūtinių ir šiaip visokių soliariumų ir mados aukų, nei pasistengti sukurti bent pusėtinai profesionalų reportažą. O išvis svarbiausia, tai gerą valandą ekrane klykauti: skandalas, skandalas!

Neretai tas dirbtinumas taip lenda iš ekrano, kad net pradinokas ima suprasti, kad televizija kalba ir rodo kažką apie nieką. Niekas geriausiu eteriu laiku. Ar ne per didelė prabanga, ponai „televizininkai“? Na, matyt jiems geriau žinoti. O man tenka televizijos pultelyje susirasti žemiau esančius mygtukus ir pasirinkti kažką iš užsienio televizijos kanalų.

Čia nejučia prisimeni dabar populiarinamą šūkį: „Rinkis prekę lietuvišką!“ Kaip galima rinktis prekę, kuri ir tegu būna lietuviška, bet yra niekas, tai yra visiškas šlamštas? Net patriotiškiausių jausmų vedinas nesu nusiteikęs šitaip švaistyti savo laiką. Geriau paspoksosiu į besiporuojančius Afrikos dramblius, ar patyrinėsiu Indijos kultūrą, nei žiūrėsiu kaip tamsiaodė, laužyta lietuvių kalba, bando sukurti intrigą.

Pabaigai, visoms lietuviškoms ilgakojėms žvaigždutėms, norėčiau palinkėti truputį daugiau investuoti į savo protinius ar profesinius gebėjimus, o ne į nagus, apatinius ar švaistyti pinigus plastikos chirurgams. Gal tada nereiks viena kitai kibti į plaukus ir taip dirbtinai kurti skandalus. Gal tada ir lietuviški komerciniai televizijos kanalai ras ką pasiūlyt geriausiu eterio laiku, o ne tik visa gerkle klyks apie dar vieną skandalą.