Lietuvoje pasitikėjimas žiniasklaida yra pasiekęs nemažas aukštumas ir, įvairių apklausų duomenimis, atrodo, nežada greitai nusileisti. Ar pateisina šiuolaikinė žiniasklaida visuomenės pasitikėjimą? O gal pavadinimas „purvasklaida“ yra labiau tinkamas?

Deja, tenka pripažinti, kad žiniasklaida, kaip ir politika, atspindi tikrąjį visuomenės veidą. Elementari tiesa – dažniausiai yra skelbiama tai, kas įdomu mums, tai yra visuomenei. O jei liaudis ištroškusi smurto, šokiruojančių faktų ar dar vieno skandalo, tai visa žiniasklaida ir pasistengia, kad tokių žinių mums netrūktų. Nesunku paskaičiuoti santykį, tarp žinių ir naujienų apie pasiekimus ar pagarbos vertus faktus ir tarp nelaimių, nusikaltimų ar skandalų. O ekonominės krizės metu, blogųjų naujienų santykis tik dar labiau pasviro gerųjų nenaudai.

Tauta išgąsdinta, tauta gaudo kiekvieną naujieną apie ekonominės krizės padarinius, tauta šiurpsta nuo kiekvieno nusikaltimo ar nelaimės, tautą slegia nežinomybė dėl ateities. Už visa tai turime padėkoti žiniasklaidai, kuri senokai jau pradėjo formuoti, o nebe informuoti mus.
Nepagailėsiu kritikos ir pačiai žiniasklaidai. Ji, šioje situacijoje, taip pat ne be nuodėmės.

Visa Lietuvos žiniasklaida, nuo respublikinio dienraščio iki provincijos laikraštėlio yra užverbuota ir pavergta komercijos. Už vienokį ar kitokį mokestį, daugelis Lietuvos naujienlaikraščių išspausdintų, kad ir patį akivaizdžiausią melą. Nekalbu jau apie internetą, kur erdvės plisti dezinformacijai – išvis neribotos. Pikčiausia, kad nuo visuomenės sąmoningai yra nuslepiami netgi tokie faktai, kurie turi būti viešinami remiantis Lietuvoje galiojančiais įstatymais. Akivaizdžiausias pavyzdys – užsakomieji straipsniai. Daugelis užsakovų, pateikdami užsakymą rašiniui iškelia ir sąlygas: straipsnis turi būti be užsakymo numerio, nesiskirti nuo kitų straipsnių ir pan. Tūlam skaitytojui, telieka tik aklai patikėti tokia rašliava.

Tokių paslėptų „naujienų“ mirga visa Lietuvos žiniasklaida, kuri, matyt, ne be pagrindo gavo ir „purvasklaidos“ pavadinimą. Kur tiesa, o kur nupirkta tiesa, šiandien jau labai retai, kuris skaitytojas ar žiūrovas sugebėtų atskirti. Kalbu ne tik apie paskleidžiamą informaciją už kuria sumokėta iš anksto, bet ir apie informacijos mastus. Pastaraisiais metais informacijos gausa taip atakuoja mus kiekviename žingsnyje, kad dažnai pasiklystame toje lavinoje ir nebesugebame atskirti kas yra tiesa, o kas melas. Mūsų smegenys tiesiog nebesugeba apdoroti tokio informacijos krūvio, kuris pasiekia mus pačiais įvairiausiais šaltiniais.

Kita skaudi problema, susijusi su lietuviška žiniasklaida, yra ta, jog pati žiniasklaida pamiršo esminę savo funkciją – tai yra informuoti visuomenę. Matyt, ji jau išaugo iš to amžiaus ir matydama tokį visuomenės pasitikėjimą, tapo nebe informacijos šaltiniu, o gyvenimo patarėju, mokytoju. Matyt, savo tokiu pasitikėjimu, mes patys ją taip ir išpaikinom. Blogiausia čia yra du dalykai: (1) tariamai teisinga ir neklystanti žiniasklaida tampa mūsų dvasiniais vadais ir (2) tam tikri žiniasklaidos subjektai skelbia tik tai, kad naudinga ir nutyli tai, ką, jų manymu, reikia nutylėti. Taip atimama viena esminių žmogaus teisių, tai yra teisė į objektyvią, nepriklausomą ir visiems vienodai prieinamą informaciją.

Suprantama, žiniasklaida be komercijos, kapitalizmo metu, yra neįmanoma. Kiekviena rimtesnė žiniasklaidos priemonė, pirmiausia yra ūkinis subjektas, siekiantis ekonominės naudos. O jos patiriamas sąnaudas turi padengti įvairūs tretieji asmenys. Maža to, kiekvienas ūkinis subjektas, nori ne tik padengti visas išlaidas, bet ir gauti pelno. Taigi, išvada labai elementari ir paprasta: kalbos apie nepriklausomą ir objektyvią žiniasklaidą Lietuvoje yra tik akių dūmimas. Jos niekada net nebuvo. Šiandien, žiniasklaida, daugiau įrankis, kuris puikiai gelbsti keliant reitingus, ar organizuojant viešųjų ryšių kampanijas, nei informacijos šaltinis.

O mums, skaitytojams, klausytojams ir žiūrovams, telieka tik stropiai rinktis, ką skaityti, klausyti ar žiūrėti ir pabandyti bent jau nepasiklysti šioje komercijos ir informacijos mišrainėje.