Praalkęs Lietuvos liūtas, taikosi praryti savo kūrėją

cal2009-04-05  tagŽymos: , ,   Paskelbta kategorijose Tribūnos atgarsiai

elektra2009 m. vasario pabaigoje, Lietuvos Konstitucinis Teismas paskelbė, kad bendrovė Leo LT įkurta iš dalies prieštaraujant Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Primename, kad bendrovė Leo LT buvo įkurta 2008 m. gegužę. Šiuo metu jai priklauso 3 įmonės: AB „Lietuvos energija“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir privataus kapitalo valdoma AB „Vakarų skirstomieji tinklai“. Pastaroji priklauso „VP dešimtuko“ įmonių grupei, kuriai priklauso ir mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“. 61,7 % Leo LT akcijų priklauso Vyriausybei, o likusios 38,3 % – jau minėtai „VP dešimtuko“ įmonių grupės bendrovei – „NDX energija“.

Po tokio Konstitucinio Teismo sprendimo, prasidėjo įvairiausios kalbos, kol galiausiai Seimo Audito komitetas, 2009 m. balandžio 1 d. (gal ne be reikalo pasirinkta tokia data?) pradėjo svarstyti įstatymo projektą, kuriuo siekiama, kad pypkoriaus premjero inicijuota sutartis dėl Leo LT įkūrimo būtų pripažinta niekine. Taip buvo žengtas nedidelis žingsnelis link to, kad Lietuva atsikratytų egzotiškų gyvūnų veisimo ir tokiu pat žingsneliu priartėtų prie energetinio saugumo.

Liūtukas sunerimo. Jau sekančią dieną, buvo sulaukta „NDX energijos“ pirmininko I. Staškevičiaus griežto įspėjimo, kuriuo jis nedviprasmiškai leido suprasti, kad jei būtų priimtas sprendimas išformuoti Leo LT, tai Lietuvai tektų ilgai bylinėtis Stokholmo arbitraže. Neoficialiais duomenimis žala bendrovės Leo LT akcininkei, privataus kapitalo įmonei „NDX Energijai“ skaičiuojama milijardais litų. Prasitariama, kad tai galėtų kainuoti po 1000 Lt. kiekvienam Lietuvos gyventojui (įdomu, gal skolą sumažintų, jei pasižadėtume ateinančius kelis metus viską pirkti tik iš „Maximos“?). Netruko atsirasti ir pasekėjų. Paklusniai galveles pradėjo linkčioti ir Valstybės kontrolė su V. Bernatoniu priešakyje. Leo LT ardymas… „būtų ilgas ir brangus procesas“ sakė pastarasis. O mūsų naujasis premjeras A. Kubilius, prabilo vienas pirmųjų, nedviprasmiškai leidęs suprasti, kad labai atsargiai vertina Leo LT išformavimo galimybę, nes tai esą gali labai brangiai kainuoti Lietuvai.

Čia kyla natūralus klausimas: kodėl, kai jau tikriausiai niekas neabejoja Leo LT žala Lietuvai, taip vangiai svarstoma šio darinio išformavimo galimybė? Atsakymas kol kas dar neaiškus, bet peršasi mintis, kad naujoji Lietuvos valdžia arba yra per kvaila, kad imtųsi tokio darbo, arba paprasčiausiai dar vyksta derybos tarp „maximistų“ ir A. Kubiliaus Vyriausybės. Gal nesutariama kiek milijonų turėtų įkristi į naujosios Vyriausybės valdančiųjų kišenes? Jei visgi taip nutiktų, netrukus turėtume išvysti labai daug Leo LT šalininkų, tarp dabar valdžioje esančių konservatorių ir „valinskininkų“. Tuomet būtų aišku, kad ne tik G. Kirkilas pardavė Lietuvos energetiką, bet tam nepajėgė atsispirti ir naujoji dešinės koalicija, kartu su A. Valinsko partija.

Pati situacija Lietuvos energetikoje dabar išties yra nepavydėtina. Ir nepanašu, kad ji turėtų bent kokį polinkį gerėti. Vakarų skirstomieji tinklai parduoti „maximai“, Ignalinos AE uždaroma, siaučia pasaulinė krizė, o prie viso to dar prisideda ir privataus kapitalo monopolizacija energetikos srityje bei klestinti korupcija. Žmonės įbauginti, su nerimu laukiu kas bus toliau. „O toliau bus tik dar blogiau“ – šiandien atsako daugelis. Negalima jiems nepritarti, nes teigti kaip nors kitaip, tikrai nėra nė menkiausio pagrindo.

Keletą pastarųjų metų, kai Lietuva išgyveno ekonominio pakilimo laikotarpį, niekas labai ir neskaičiavo kiek kainuoja elektra ar šildymas. Atlyginimai kilo, tad niekam tie 2-3 centai už kilovatvalandę nesudarė didelio galvos skausmo. O Lietuvos energetikai, tuo ir naudojosi. Vien Vakarų skirstomieji tinklai, su mistiniais paskaičiavimais mindavo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos slenksčius ir rodydavo popierius, neva kiek daug jie investavo į elektros ūkį ir kaip jie dirba nuostolingai. Nesąmonė! Buvo vykdomas paprasčiausias apiplėšimas, vidury baltos dienos. Kas tuo metu įsivedinėjo elektrą, tas žino, kad eilę metų, 40 % kainos už įvadą reikėjo susimokėti pačiam, nors po pajungimo visas įvadas, šimtaprocentine verte pereidavo skirstomųjų tinklų nuosavybėn. Ar Jums tai nepanašu į LR Konstitucijos straipsnio, kalbančio apie nuosavybės neliečiamumą, pažeidimą? Beje, tokia tvarka buvo pasirašyta tuometinio Ūkio ministro, kurio patvirtinta tvarka, matyt lemia daugiau nei LR Konstitucija.

Kvailai skamba ir energetikų vardijimai, kad štai, daugelyje Europos šalių galioja panaši tvarka. Gal ir galioja, bet nereikia užmiršti vieno esminio fakto, kad piliečiai gali paremti savo valstybę, nes valstybės turtas, yra mūsų visų, tačiau kodėl piliečiai turėtų remti „maximą“? Tik dėl to, kad kažkoks iki ausų korumpuotas politikas jai pardavė puse Lietuvos skirstomųjų tinklų?

O „maximistai“, pralobę iš vos ne kiekvieno Lietuvos naujakurio, bei pasireklamavę per visas televizijas (tarsi mes turėtume iš ko rinktis iš kur gauti elektrą?), gali nevaržomai mojuoti popieriais ir rodyti kiek daug buvo investuota į elektros perdavimo tinklus. Na, o paskaičiavus visiems tinklams nusidėvėjimą, labai lengva gauti nuostolingą balansą ir dar kartą paprašyti peržiūrėti elektros kainas galutiniam vartotojui.

Šiandien Leo LT pajuto neramumus aplink save, tad ėmėsi atitinkamų veiksmų. Bandydama nukreipti visuomenės dėmesį nuo esminių klausimų ji demonstratyviai keičia vadovus, „išmeta“ liaudžiai vieną kitą skandalą apie atlyginimus bei, žinoma, nepamiršta viską „užviršuoti“ skausmo persunktomis žinutėmis apie ekonominę krizę, bedarbystę ir sunkią ekonominę padėtį Lietuvoje ir Pasaulyje. Kuriama niša juodiems savo darbams paslėpti.

Juodosios technologijos jau veikia, ponai. Ir mes visi esame pakliuvę į nemažus liūto nasrus, iš kurių kasdien darosi vis sunkiau ištrūkt. Net ir 1000 Lt. „nuo galvos“ nėra per didelė suma, kad būtų išformuotas šitas valstybės auglys, pavadintas liūto vardu. Sumokėjom išpirkdami „Mažeikių naftą“, sumokėsim ir už Leo LT „nugaišinimą“. Lietuviai jau matyt priprato mokėt už savo valdžios verslo sandėrius, kurie kartais pralenkia net „rusiško biznio“ sąvoką.

Rašyti komentarą