Genetiškai modifikuotas maistas atsirado apie 1990-uosius, kai eksperimentuojant buvo užblokuotas paprastų pomidorų poligalakturonazės genas. Maždaug to paties meto herojus – olandų bulius Hermanas. Jam įvestas žmogaus laktoferino genas.

1996-aisiais Europos Sąjungos teritorijoje (Jungtinėje Karalystėje) pasirodė padažas, pagamintas iš genetiškai modifikuotų pomidorų. Nuo tada, modifikuotų augalų plotai visame pasaulyje daugėjo stulbinamu tempu. 1996 m. jie užėmė 1,7 mln. hektarų, 2003 metais – jau 67,7 mln. hektarų, o 2008 metais genetiškai modifikuoti augalai perkopė 100 mln. hektarų plotą.

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – tai organizmai su dirbtinai pakeista genetine medžiaga, panaudojant genų inžinerijos technologijas. Jų pagalba iš dviejų skirtingų šaltinių paimtų DNR sukuriama nauja DNR molekulė (DNR molekulėje slypi informacija apie viso organizmo vystymąsi). Taip augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios jiems iki tol buvo nebūdingos. Pavyzdžiui, įterpus žuvies geną į braškes, yra sukuriama braškė, geriau išsilaikanti žemoje temperatūroje. Arba įterpus į augalų chromosomas atitinkamą bakterijos geną, augalai tampa atsparūs kenkėjams.

Nereikia nė sakyti, kad po tokių modifikacijų, tampa kur kas paprasčiau auginti genetiškai modifikuotą produktą, nei natūralų. Tai puikiai atspindi ir pradžioje pateikti skaičiai.

Pasaulyje vis dar ginčijamasi, dėl produktų, kurie savyje turi GMO, poveikio žmogui. Kol kas nėra apčiuopiamų įrodymų, kad tokie produktai yra saugūs, arba atvirkščiai – ypatingai nesaugūs. To neįmanoma patikrinti ir bandymais, kadangi po sėkmingos genų modifikacijos, paprasčiausiai nėra būdų, kaip būtų galima prognozuoti tolesnį tokio organizmo vystymąsi ir jo poveikį aplinkai. Kol kas apsistota tik ties keliais atrastais trūkumais, tokiais kaip alerginės reakcijos, toksinų poveikis ar sumažėjęs maisto vertingumas.

Lietuvos Maisto ir Veterinarijos tarnybos duomenimis, 2009 m. vasarį, Lietuvoje buvo pardavinėjama apie 40 skirtingų maisto produktų, kurių etiketėse nurodoma, kad savo sudėtyje jie turi genetiškai modifikuotų organizmų. Štai jų sąrašas:

Saldumynai:

sausainiai „Ko-Ko-Ko“, šokoladinė plytelė „Dinastija“, šokoladinė plytelė „Samari“, šokoladiniai vafliai „Smakdown“, šokoladiniai saldainiai „Vkus leščiny-siurpriz“, šokoladiniai kiaušiniai „Bermuda“, šokoladinis kremas „Cikonella“, riešutinis tepamasis kremas „Finetti“.

Augalinis aliejus:

„Brolio“, „Lankų“, „Sodžiaus“, „Kolumbo“, „Tėviškės“, „Augalinis aliejus“, „Dolores“, „Maxima“, „Optima linija“, „Perla“, „Karolina“, „Žemaičio“, „Aukselis“, „Saulutė“, „Omili“, „Huilor“, „Vitela“, „Luccija“, „Jasmine“, „Caroli“, „Zitos sojų“.

Margarinas:

„Optima linija“, „Aukselis“, „Aima“, „Lisette“, „Extra“, „Osrini“.

Majonezas:

„Sodžiaus“, „Provans“.

Bulvių produktas „Mivina“.

Maisto papildas „Memortop“.

Konservai – Jautiena savo sultyse (Estija).