2009-04-19 Lietuvos televizijos laida „Savaitė“ parodė reportažą apie elektros energijos tranzitą į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį. Atskleisti faktai kiekvienam sąmoningam piliečiui pasirodytų daugiau nei nenormalūs.

Reportaže pavaizduota elektros perdavimo schema švelniai tariant keistoka. Pasirodo, dalis energijos, kurią gauna visas Klaipėdos regionas yra gaunama iš Kaliningrado srities. Elektros energijos perdavimo tinklai Lietuvos teritorija ateina iki Pagėgių savivaldybės. Toliau kerta Nemuną ir tęsiasi iki už 8 km. esančios pastotės, jau Rusijos Federacijos teritorijoje. Čia reikalingą kiekį energijos pasiima Kaliningrado sritis, o likusi – jau kitais laidais, grįžta į Lietuvos  teritoriją ir nukreipiama į Klaipėdą.

Panašiai elektros energiją gauna ir kita Lietuvos pusė. Čia tokia valstybė tarpininkė – Baltarusija.

Situacija graudžiai juokinga. Nereikia nė sakyti, kokios grėsmės kyla Lietuvai, jei kuri tokia kaimyninė valstybė, sugalvotų nutraukti tokias grandines. O jei nelaimė ar stichija? Pasirodo, mes iki pat šiol net savo teritorijos nesugebame aprūpinti elektros energija, neįsiveldami į bereikalingus santykius su ne visai draugiškomis kaimyninėmis valstybėmis. O čia dar norime kažkokios energetinės nepriklausomybės, svarstome kažkokias miglotas galimybes apie jungtis į Skandinaviją, planuojame statyti naują atominę elektrinę.

Visiškai aišku, kad Lietuvos energetiką yra jau senai išdalinta pačioms įvairiausioms grupuotėms, kurios smarkiai įtakojamos užsienio valstybių. Kaip kitaip galima paaiškint tokius absurdiškus faktus.

Kyla klausimas ir kaip Lietuvos energetikai sugeba apskaičiuoti Kaliningrado sričiai perduotos elektros energijos kiekį, jei net skirstančioji pastotė ne Lietuvos teritorijoje? Gal kas mėnesį važiuoja į Sovetską ir atsidarę pastotę, skaitliuką pasižiūri? O gal paprasčiausiai pasitiki preliminariais skaičiavimais? O gal net užtenka tiek, kiek Kaliningrado sritis deklaruoja suvartojanti?