Nesenai didžiausia programinės įrangos gamintoja – JAV korporacija Microsoft, paskelbė apie sumažėjusias pajamas ir pelną. Tai vienas rimčiausių signalų, kad Pasaulis iš tikro kenčia nuo ekonominio sunkmečio. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad vartotojai ėmė mažiau naudotis informacinėmis technologijomis. Nemažai tam įtakos turėjo ir nustota platinti Microsoft Windows XP operacinė sistema, kai tuo tarpu naujasis Microsoft gaminys Windows Vista toli gražu tenkina ne kiekvieną vartotoją. Kitaip tariant, Microsoft korporacija pati sau padėjo išsikasti duobę, į kurią ir įkrito. Na, įvardinti tai kaip duobe gal ir nėra visiškai pagrįsta, tačiau, kad bent jau tai nepadėjo kompanijai išlaikyti stabilių pajamų – aišku kaip dieną.

Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Tokia susidariusi situacija padeda populiarėti kitiems projektams, kurie dar tik siekia savo dalies rinkoje. Jau kelis pastaruosius metus pastebimas atvirojo kodo programinės įrangos populiarėjimas, panašu turi visas perspektyvas ir toliau stiprinti savo pozicijas. Esminis atvirojo kodo (AK) programinės įrangos pranašumas – visiškai laisvas jos naudojimas, platinimas ir modifikavimas. Tai yra, nesvarbu kas Jūs ir kam Jūs naudojate AK programinę įrangą – tai galite visiškai teisėtai daryti nemokėdami už tai nė cento. Skamba kaip pasakoje ar ne? Deja, tai kuo gryniausia tiesa.

Visame Pasaulyje AK programinę įrangą kuria ir tobulina tūkstančiai programuotojų. Ir visa tai ką jie sukuria – Jūs galite naudoti praktiškai už dyką, jei neimsime diegimo ir priežiūros kaštų, kurie kartais gali būti apmokestinami nedidele pinigų suma. Paklausite, kodėl jie tai daro? Motyvai patys įvairiausi – nuo pripažinimo ir įvertinimo, iki noro šiek tiek užsidirbti teikiant susijusias paslaugas.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, nuo 2003 m. veikia organizacija „Atviras kodas Lietuvai„, kurios pagrindinis tikslas – atvirojo kodo programinės įrangos populiarinimas Lietuvoje. Tai ne pelno siekianti organizacija, kuri jungia nemažai atvirojo kodo šalininkų Lietuvoje.

AK programinė įranga gali labai puikiai pakeisti komercinius produktus Jūsų kompiuteryje, todėl visai nebūtina diegti nelegalios kopijos ar mokėti šimtus ar net tūkstančius litų už vieną ar kitą paketą, kuris nuvertės su kiekvienais metais. Dažniausiai naudojamas pavyzdys, būtų nemokama interneto naršyklė Mozilla Firefox, kuri kai kuriais aspektais gerokai pranašesnė už daugeliui įprastą Internet Explorer. Ji puikiai veikia su visom populiariausiomis operacinėmis sistemomis, turi begalę įskiepių ir yra mėgstama didžiosios dalies internautų. Ši naršyklė yra gerai išversta į lietuvių kalbą, kaip beje ir į daugelį kitų kalbų.

Biurui nepakeičiamas pagalbininkas – AK Biuro programų paketas „OpenOffice„, kuris ne tik išverstas į lietuvių kalbą, bet ir pakankamai gerai geba dirbti su Jums tikriausiai įprastais, MS Office failais. Naudodami šį paketą, Jūs galėsite kurti ir redaguoti tekstus, lenteles, pateiktis ir net susikurti nesudėtingas duomenų bazes (MS Access alternatyva). Visą šį paketą Jūs visiškai legaliai galite naudoti namie, darbe ir bet kur kitur. O svarbiausia – už tai Jūs nesumokėsite nė cento. Jums tereikia paprasčiausiai atsisiųsti naujausią paketo versiją ir įsidiegti savo kompiuteryje. Taip pat papildomai Jūs galite įsidiegti ir lietuvių kalbos rašybos tikrinimą, kas Jūsų darbą su šiuo paketu padarys dar kokybiškesnį ir paprastesnį.

Kita alternatyva, kurią norėčiau pristatyti, tai Adobe PhotoShop programos analogas – GIMP (GNU Image Manipulation Program). Su GIMP galima redaguoti nuotraukas ir kitą rastinę grafiką, dirbti su sluoksniais bei video kadrais, dirbti su spausdintuvu ir skeneriu, kurti animaciją, susikurti logotipų web-dizainui, reklamų ir dar daug daugiau… Ši programa taip pat visiškai nemokama.

Atvirojo kodo šalininkai nepamiršta ir verslo. Jiems taip pat yra nemažai nemokamų programų. Pavyzdžiui, buhalterinės apskaitos programa SQL-Ledger ar Contour Enterprise – nemokama verslo procesų ir apskaitos automatizacijos sistema.

Yra sprendimas ir nenorintiems mokėti už Microsoft operacinę sistemą. Pasaulyje yra šimtai nemokamų operacinių sistemų, kurias vienija vienas vardas Linux. Gal įvardijimas, kad tai atskira operacinė sistema ir nėra tikslus (visgi visos jos dirba su tuo pačiu, tik gal kiek modifikuotu branduoliu), tačiau visgi jos yra pakankamai skirtingos. Tokios atskiros Linux OS, paprastai yra vadinamos distribucijomis. Kai kurios iš jų yra visiškai draugiškos vartotojui (Ubuntu, OpenSuse, Mandriva), o kai kurios reikalauja, kad vartotojas gerai išmanytų šios OS veikimo principus (Gentoo, Slackware). Vienas puikiausių lietuvių kūrinių, tai Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims pritaikyta operacinė sistema ir programinės įrangos rinkinys, sukurtas Debian bei Ubuntu GNU/Linux OS pagrindu – Baltix GNU/Linux. Detalų Gentoo Linux diegimo vadovą lietuvių kalba galite rasti adresu: http://www.portas.lt/gentoo/pradzia.html

Vartotojui draugiškos Linux distribucijos yra pilnai paruoštos paprastam vartotojui, todėl nei jų diegimas, nei naudojimas paprastai didelių problemų nesukelia net ir nepatyrusiam vartotojui. Gal ir sunku patikėti, bet per kelias minutes Jūs galite savo kompiuteryje turėti naują ir visiškai legalią operacinę sistemą ir už tai nesumokėti nė cento. Pakanka tik pasirinkti vieną ar kitą Linux distribuciją ir atsisiųsti paruoštą CD atvaizdą.

Visa čia paminėta programinė įranga yra atvirojo kodo, todėl Jūs ją galite visiškai legaliai ir teisėtai naudoti savo asmeniniuose kompiuteriuose tiek namie, tiek darbe. Daugiau nemokamos programinės įrangos, kuri gali puikiai pakeisti komercinę programinę įrangą galite rasti AKL svetainėje.