Dalia Grybauskaitė

Atrodo, kad naujai išrinkta Lietuvos Respublikos Prezidentė puikiai vertinama tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Vieni ją vadina kieto būdo moterimi ir „geležine magnolija“, tuo tarpu kiti mano, kad su ja bus galima neblogai sutarti įvairiais tarptautinės politikos klausimais.

Bent jau kol kas, panašu, kad Lietuva nesuklydo pirmą kartą istorijoje išsirinkusi prezidente moterį. Dar daugiau, įvairių šaltinių duomenimis, prezidento rinkimų rezultatai netgi sumažino Lietuvos skolinimosi riziką, o premjeras A. Kubilius viešai paskelbė, kad krizė pradėjo trauktis. Aišku su tokiom išvadom dar paskubėta, tačiau reikia pripažinti, kad tokie komentarai visgi šiek tiek optimizmo suteikia ir bent jau įžiebia degtuką tunelio gale.

Viena pirmųjų, D. Grybauskaitę kaip palankų asmenį įvertino Lenkijos žiniasklaida, nepamiršusi pastebėti, kad galbūt pagaliau bus išjudinti kai kurie su tautinėmis mažumomis (aišku, pirmiausia lenkais) susiję klausimai. Teigiamai naująją Lietuvos Prezidentę įvertino ir didžioji Rytų kaimynė Rusija. Kaip skelbia Rusijos žiniasklaida, D. Grybauskaitė nepasižymi ypatingomis neigiamomis nuotaikomis Rusijos atžvilgiu, todėl manoma, kad per jos prezidentavimo laikotarpį dvišaliai santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos pasieks naują, kur kas švelnesnio tono, lygį. Nedidelės apklausos duomenimis, net daugiau nei 60 proc. rusų norėtų, kad jų šaliai vadovautų toks žmogus, kaip D. Grybauskaitė. Net pats, paskutiniu Europos diktatoriumi tituluojamas, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukošenka išreiškė viltį, kad su naująją Lietuvos prezidente jam pavyks sutarti kur kas geriau. Kalbėdamas apie Lietuvos apsisprendimą, jis sveikino naująją Prezidentę ir pasidžiaugė, kad tai jaunas, sportuojantis žmogus.

Tuoj po rinkimų, publikacija nušviečianti D. Grybauskaitės pergalę rinkimuose pasirodė ir viename didžiausių Britų savaitraščių – „The Economist“. Savaitraštis pirmiausia nušvietęs pastarojo penkmečio Lietuvos politinį gyvenimą bei nepamiršęs paminėti Lietuvos energetinio pobūdžio problemų, D. Grybauskaitės laimėjimą įvertino kaip rimtą posūkį Lietuvos politiniame gyvenime ir prarastų pozicijų susigrąžinimą. Nepaisant to, straipsnyje rašoma, kad naujajai Lietuvos Prezidentei teks išspręsti nemažai problemų, kurios kamuoja Lietuvą, o taip pat teks atrasti būdų, kaip išlaikyti pasiektą paprastų Lietuvos piliečių pasitikėjimą.

Tuo tarpu kitos dvi mūsų kaimynės – Latvija ir Estija, išreiškia pavydą, kad mes galim išsirinkti patys sau tokį prezidentą, koks mums patiems labiau patinka, kai prezidentai Latvijoje ir Estijoje yra renkami Seimo.

O štai iki šiol gana artimus santykius su Lietuva palaikiusi Ukraina, nuogąstauja, kad naujoji Lietuvos prezidentė nusigręš nuo Ukrainos ir pastaroji neteks rimto palaikymo santykiuose su NATO ir ES.

Na, o ikišiolinė D. Grybauskaitės darbovietė Briuselyje, taip pat apgailestauja. Tik labiau patys dėl savęs, nei dėl ko nors kito. ES vadovybė sveikina Lietuvą su jos pasirinkimu ir tuo pačiu apgailestauja netekusi geros specialistės ir gero, darbštaus žmogaus.

Ne ką skirtingesnės nuotaikos ir Lietuvos vidaus politikoje. Matydami tokį D. Grybauskaitės populiarumą, Lietuvos politikai renkasi vieną kelią iš dviejų: arba ją palaiko, arba santūriai nutyli ir išvis nereiškia priešiškumo. O jei kuris ir bando išsakyti vieną kitą pastabėlę, tai dažniausiai tai daro itin subtiliai ir viską iš anksto gerai pasvėręs. Jau pirmąją dieną po rinkimų, D. Grybauskaitė aiškiai leido suprasti, kad nesitaikstys su esminių sprendimų vilkinimu ir nespėjantiems teisininkams pasiūlė dirbti naktį. Po tokio siūlymo, suskubta pareikšti, kad trijų mėnesių nebeprireiks priimant sprendimą dėl „Leo LT“ bendrovės ir naujoji prezidentė jau pirmąją dieną po inauguracijos, ant savo stalo ras išvadas dėl minėtos bendrovės tolesnio likimo.

Pasirodo, kartais ir Lietuvoje esminius sprendimus galima priimti visai nevilkinant laiko. Užtenka tik pasiūlymo padirbėti naktimis.