Tūlam tautiečiui, sumaniusiam praleisti sekmadienio vakarą su populiariais lietuviškais televizijos kanalais, viskas gali baigtis ne tik kad atbukinta sąmone, bet ir iš nuobodulio visais nukramtytais nagais. Kol nacionalinis kanalas su Edita Mildažyte pardavinėja bėdas, o BTV užsiima rusiška magija arba pranašauja ateitį su Palmira, du populiariausi kanalai transliuoja kažkokio, sunkiai apibūdinamo, turinio laidas, kurios jų manymu puikiai dera sekmadienio vakarui. Iš esmės nėra skirtumo, ar Jūs stebėsite kaip eilinę laidą Šapranauskas tyčiojasi iš „antrojo Lietuvos estrados princo“ – Ostapenko, ar abejingu žvilgsniu seksite, ką savo išsišokimais pritrenks „mvieno Saulėns“. Abi šios laidos, transliuojamos per TV3 ir LNK yra visiškai panašios tiek savo stiliumi, tiek laiku, tiek turiniu. Na, skirtumas gal tik tas, kad LNK „Savaitės blykstė“ atsirado gerokai vėliau nei TV3 „Puikusis Šou“, todėl galima būtų manyti, kad pirmoji yra antrosios kluonas. Tik visa esmė, kad visai nesvarbu kas ką nukopijavo, kadangi abi šios laidos yra vienos nykiausių laidų, visame šių dviejų televizijų programų tinklelyje. Abi šias laidas drąsiai galima būtų priskirti tų laidų kategorijai, po kurių pažiūrėjimo imi stipriai gailėtis praleisto laiko prie televizijos, o turint omeny, kad jos naudoja beveik geriausią televizijos eterio laiką, imi nesuprasti, ar čia tu nebesupranti lietuviško humoro, ar tiesiog lietuviški kanalai sekmadienio vakarą neturi ką geriau pasiūlyti.

Gal apie lietuvišką humorą ir ne vietoj buvo užsiminta, nes vargu ar ir patys tų laidų kūrėjai pretenduoja į tokią laidų kategoriją. Štai ką apie „Savaitės blykstę“ rašo oficialus laidos pristatymas. Citata iš http://www.lnk.lt

Citatos pabaiga.

Kaip matote, apie laidą turbūt daugiausiai ir pasako Vilius Tarasovas su savo išpažintimi. Gal tik sėdint ant klozeto ir ateina tas spindesys? Gal nemokam tinkamai pasirinkti vietos šios laidos žiūrėjimui? O gal ją žiūrint būtini tam tikri priedai, kuriuos įmanoma gauti tik sėdint ant klozeto?

Apie TV3 kanalo „Puikujį šou“ išvis nepavyko rasti oficialaus pristatymo. Užtat labiau už viską laidą reprezentuoja lietuviškos pramogų padangės garsenybės, kurios dėl savo nuolatinių vizitų jau tapo neoficialiais laidų vedėjais. Tai jau minėtas A. Ostapenko su savo (ir nevisai) rusiško akcento kūryba, Olialia nuogumo įskūnijimai, vis bandantys įrodyti, kad ir jie gali ir moka dainuoti, niekad nenustojanti demonstruoti begalinę meilę – Kazlauskų šeimyna ir kiti prigesusio ar niekad ir nesužibėjusio populiarumo, lietuviškos kultūros perliukai.

Sekmadienio vakarais, maigant televizijos pultelį ir netyčia vėl po trejeto ženklu išvydus tokią „žvaigždę“, vis imu ir pagalvoju: „Negi čia taip pigiai pardavinėja eterio laiką, kad kiekvienas įsivaizduojantis save žvaigžde, gali sau leisti čia lankytis kada panorėjęs? O gal kaip tik niekas daugiau čia nesutinka pažiobčiot, todėl ir kviečia visokius „estrados princus“ ir „olialia pupytes“?“

Juokingiausia būna, kai į tokias laidas suguža mūsų „politikieriai“. Štai viena, žinoma kaip labai trokštanti būti Lietuvos prezidente, skaldo malkas, kitas, pagarsėjęs Seimo skandalistas, dėsto savo požiūrį į esamą kultūrinę situaciją Lietuvoje ir į šuns dienas deda visa dabartinę Lietuvos valdžią. Trečias gi (irgi kandidatavęs į Lietuvos prezidento postą) rėžia kalbą iš peties ir reikalauja „tvarkos ir teisingumo“. Po tokių diskusijų, nejučia ir pagalvoji, kad gal ir gerai, kad savo pažadus mūsų politikos „pirmūnai“, žarsto per tokias laidas. Nė apsirikęs nepriimtum viso to, ką tokioj laidoj išgirsti, „už gryną pinigą“. Iškart supranti, kuo vertos visos išsakytos mintys ir pažadai, tad nei pyktis dėl akivaizdaus melo ima, nei kyla noras pasitikėti tokiu „komiku“. Gaila tik Lietuvos žiūrovų, kurie sekmadienio vakarą iš lietuviško televizijos eterio tikisi šio to vertingesnio. Tokie turbūt, pagal televizijų vadovų mąstymą, sekmadieniais apsiriboja pusvalandžio trukmės savaitės apžvalga ir saugo savo neužterštą sąmonę pirmadienio bulvarui.