LR Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis

2009-05-27, Susisiekimo Ministerijos tinklalapyje http://www.transp.lt pasirodė šios ministerijos ministro Eligijaus Masiulio pamąstymai apie elektroninį balsavimą ir jo būsimą naudą. Pats pranešimas ir jame išdėstytos mintys – tikrai pagirtinos. Tik štai su straipsnio pavadinimu, kuris skamba taip – „E. Masiulis: elektroninis balsavimas – vienintelis būdas didinti rinkėjų aktyvumą“ – truputį „nusivažiuota“.

Gerbiamas, Eligijau. Nors daugeliui Jūsų minčių ir pritariame bei taip pat palaikome idėją dėl elektroninio balsavimo, tačiau tai tikrai nėra vienintelis būdas didinti rinkėjų aktyvumą. Rinkėjų aktyvumą pirmiausia padidintų viltis, kad po rinkimų kažkas pasikeis, kad pagaliau bus atsižvelgtą į paprastą Lietuvos Respublikos pilietį, kad išnyks kyšiai, papirkinėjimai ir „otkatai“, kad Lietuvoje bus darbo ir uždarbio visiems lietuviams. Tokį „kad“ sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti ir jis tikrai gautusi ne ką trumpesnis nei bet kurios į rinkimus einančios partijos rinkiminė programa.

Žmonės praradę tikėjimą politika ir politikais. Daugelis iš mūsų nebemato tikslo balsuoti už vieną ar kitą kandidatą ar politinę jėgą, nes bet kuri partija laimėjusi rinkimus, vistiek ne tik, kad nieko nepadarys dėl paprasto, eilinio lietuvio, bet ir neilgai trukus paskęs korupcijos skandaluose, paleistuvystėse, alkoholyje ir savo partinių rate. Lietuvoje vis dar nėra brandžios politikos, nors jos, per 20 nepriklausomybės metų, niekad ir nebuvo. Nereikia atlikti jokių tyrimų ar apklausų, kad įsitikintume, kiek bet kurios partijos narių yra rimtai susipažinę su partijos ideologija ar programa. Esu visiškai įsitikinęs, kad tokių tikrai nebūtų daugiau kaip 10 proc. (čia su didžiuliu avansu). Visų partijų programos yra rašomos rinkėjams, o ne pačiai partijai. O žodžiai „demokratija“, „liberalizmas“, „socializmas“ ar „konservatizmas“ lietuviškų partijų pavadinimuose, daugelio partinių nuomone, yra tik tam, kad partijos pavadinimas gražiau skambėtų.

Išties nedaug pažengėme nuo TSRS laikų. Esminis skirtumas tik tas, kad šiandien turime daugiau pavadinimų, tačiau visus mūsų partinius veikėjus vistiek sieja tik vienas bendras noras – prasibrauti į valdžią ir kiek galima labiau pasirūpinti savo socialine gerove. Lygiai kaip ir prieš 20 metų, kai buvo viena partija ir viena tiesa. Tik tais anais laikais, tai padaryti būdavo kur kas lengviau.

Daugelis tuos laikus menančių žmonių, lygindami anuos laikus su dabartiniais, pabrėžia vieną paprastą skirtumą, kuris apibūdinamas taip: „anais laikais nors ideologija buvo…“ Taip, anais laikais iš tikro ideologijos netrūko. Užtat šiandien jos išvis nebeliko. Ji giliai užversta pinigų maišais arba kaip niekam nereikalingas šlamštas dulka biurokratų stalčiuose. O mes turime viso to pasekmes: stulbinamai mažą aktyvumą rinkimuose, susiskaldžiusią visuomenę, vis didėjantį nusikalstamumą, pamirštas vertybes ir tradicijas.

Nereikia priežasčių ieškoti niekur kitur, gerbiamas ministre. Visų pirmą pradėkite nuo savęs ir savo partijos kolegų. Elektroninis balsavimas tikrai neišspręs visų problemų, nors gal ir kilstelės procentų skaičiuką aukštyn. Tačiau ar tai bus vienkartinis rinkėjų pagyvėjimas ar su tendencija į didėjimą, priklausys tik nuo mūsų politikos brandos. Nors nepriklausomos Lietuvos politiką jau drąsiai galime pasveikinti su dvidešimtuoju gimtadieniu, tačiau pagal savo sąmonės lygį – ji dar tik darželinukė.