Dabartiniai paaugliai jau nepamena to meto, kai Lietuvoje atsirado galimybė naudotis mobiliaisiais telefonais, kaip nebežino ir tokio operatoriais kaip „Comliet“, kuris siūlė beprotiškai brangias balso telefonijos paslaugas didžiausiuose Lietuvos miestuose.

1995 metais Lietuvoje savo veiklą pradėjo du, iki šiol išlikę, jau tikrojo mobiliojo (korinio) ryšio operatoriai: UAB „Omnitel“ ir tuometinė UAB „Bitė GSM“. Pirmaisiais veiklos metais, šių dviejų operatorių ryšys taip pat veikė tik didžiausiuose Lietuvos miestuose, o kainodara buvo tokia, kad tik labai pasiturintys asmenys, galėjo sau leisti įsigyti mobilųjį telefoną ir naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis. Net keletą metų visi operatoriai taikė abonentinius mokesčius, kurie būdavo skaičiuojami nepaisant ar abonentas kalba mobiliuoju telefonu ar ne. Tokių mokesčių dydis būdavo taip pat įspūdingas – nuo keliasdešimt litų iki šimto ir daugiau litų. Turint omeny to meto pragyvenimo lygį – tai buvo iš tikro dideli pinigai. Minutės kaina piko metu buvo nustatoma pagal abonentinį mokestį ir siekdavo 3, 4 ar net 5 ir daugiau litų! Ar įsivaizduojat tokias kainas dabar?

Philips Diga

Mobiliųjų telefonų pasirinkimas tuomet irgi nebuvo toks didelis, koks yra dabar. O tie kurie buvo rinkoje – buvo ne itin patogūs, nes buvo gerokai per dideli patogiam nešiojimuisi. Pasirodė pirmieji Nokia modeliai, tokie kaip Nokia 2010, kuriuos net prisisegus prie diržo buvo labai nepatogu vaikščioti, kadangi beveik trankydavo į koją žingsniuojant. Kiek vėliau atėjo Philips Digga eilė. Tai jau pastebimai mažesnė „plyta“, tačiau dar vis didelė. Labiausiai nervino vienos eilutės ekranas, kuriame tilpdavo vos pora žodžių.

Po beveik trejeto metų nuo mobiliojo ryšio operatorių atėjimo į Lietuvą, buvo pradėtos teikti ir išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugos. Atėjo „Extra“ ir „Labas“ laikai. Per tą laiką abu operatoriai išsiplėtė, prisistatė korinio ryšio stočių ir savo paslaugas jau siūlė didesnėje Lietuvos dalyje. Tuo pačių kažkiek atpigo ir mobiliojo ryšio paslaugos. Ne piko metu jau buvo galima skambinti ir mokant tik po keliasdešimt centų už minutę. UAB „Omnitel“ tuo metu siūlė „Riterio“, „Kunigaikščio“ ir panašius planus, kurių abonentinis mokestis būdavo nuo 25 Lt/mėn. Jau kiek anksčiau iš rinkos dingo mobiliojo ryšio operatorius „Comliet“. Sparčiai augo mobiliojo ryšio vartotojų skaičius. Didžioji dauguma privačių vartotojų naudojosi išankstinio mokėjimo paslaugomis, kurios sąlyginiai buvo pigesnės nei tampant abonentu ir mokant abonentinį mokestį. Suklestėjo mobiliųjų telefonų prekyba. Jais prekiavo praktiškai visi: nuo studento iki pensininko. Pradėjo formuotis mobiliųjų telefonų įvaizdžio kultas, kuris jaučiamas iki pat šiol. Netruko atsirasti ir gerokai mažesni mobiliojo ryšio telefonų modeliai: Nokia 3xxx serija, vėliau – Nokia 5xxx serija. Iki pat šiol, daugelis to laiko vartotojų, Nokia 5010 mini kaip vieną geriausių Nokia modelių.

Su tobulesniais mobiliojo ryšio aparatais atėjo ir mobilusis duomenų perdavimas. Tiesa, perdavimo greitis buvo tragiškai mažas ir tesiekė vos 14,4 kbps.

Įžengus į XXI a., Lietuvos mobiliojo ryšio paslaugų rinkoje atsirado naujas žaidėjas – UAB „Tele2“. Savo veiklą ji taip pat pradėjo nuo didžiųjų Lietuvos miestų, o vartotojams pristatė išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugą – „X-GSM“. 1 pokalbio minutė tuomet kainavo 1 Lt., o SMS buvo galima siųsti visai nemokamai. Kurį laiką saugiai rinkoje karaliavę du didieji operatoriai (UAB „Omnitel“ ir UAB „Bitė GSM“) sujudo ir taip pat pamažu ėmė piginti savo paslaugas.

Tuo metu, daugelis vartotojų pamena apie tinklų „lūžius“, kai skambučių apskaitos ir kontrolės sistemos imdavo nebesekti vartotojų sąskaitų ir nebenurašinėdavo sumų už pokalbių minutes ar SMS. Tokia žinia žaibo greitumu pasklisdavo po visą Lietuvą, ir telikdavo kaip nors, per beprotiškai apkrautą tinklą prisiskambinti draugui ir neturint sąskaitoje nė cento, buvo galima kalbėtis ištisas valandas.

Tuo pat metu prasidėjo logotipų ir skambučių melodijų vajus. Visi turintieji bent kiek naujesnius telefono aparatus ėmė puošti juos pačiais įvairiausias logotipais, o skambučių melodijomis pamažu virsdavo visos populiariausios dainos.

2000-aisiais metais atėjo eilė ir GPRS (angl. General Packet Radio Service), kuris pirminę 14,4 kbps spartą leido padidinti net iki 3 kartų. Tai tikrai buvo sujudimas rinkoje ir jau tuomet buvo užsibrėžti ambicingi planai, kurie teigė, jog 2004 metais 1,1 mlrd. žmonių naudosis internetu – o pusė iš jų prie pasaulinio tinklo jungsis bevieliais įtaisais.

Pirmoji GPRS ryšį Lietuvoje pradėjo siūlyti bendrovė „Omnitel“.Už 35 Lt. abonentinį mokestį, GPRS ryšiu buvo galima naudotis neribotai. Vėliau GPRS ryšys gerokai brango.

Su GPRS pasirodymu, atėjo eilė ir naujam interneto standartui – WAP. Pamažu ėmė daugėti ir tokių svetainių, kurios pritaikytos šiam standartui. Tačiau didesnio dėmesio jos taip ir nesulaukė, kadangi naršyti internete naudojantis savo mobiliojo ryšio telefonu buvo ir ganėtinai brangu, ir ne visai patogu.

Po jo jau sekė mums gerai žinomas – 3G ryšys, kuris vystomas iki šiol ir kurį jau pradėjo keisti ketvirtosios kartos ryšys – 4G. Su 3G atėjimu tapo įmanomi ir tiesioginiai vaizdo skambučiai, atsirado naujas žinučių standartas MMS, kuris leido siųsti ir gauti ne tik tekstą, bet ir grafiką, audio ir video medžiagą. Operatoriai ėmė siūlyti mobiliojo interneto paslaugas, kurios jau ėmė pigti ir priartėjo iki normalios kainas, už kurią būtų galima jomis naudotis.

Visa tai, kas čia suminėta, įvyko per maždaug 15 metų. Milžiniškas vystymosi tempas ar ne? Įdomu, kas laukia dar po penkiolikos? Jau šiandien aišku, kad mobiliojo interneto spartą ir toliau didės, todėl tai leis apsiginkluoti dar spartesniu ryšiu. Mobilieji telefonai pamažu taps mažais, bet pakankamai funkcionaliais kompiuteriais, todėl „on line“ būsime ištisą parą. Tikriausiai išpopuliarės ir įvairios nuotolinio valdymo technologijos, kurių esmę sudarys nutolusių prietaisų valdymas mobiliuoju telefonu. Taigi, ką nupirko Jūsų šaldytuvas šiandien arba kuris prekybos centras turi Jūsų norimo produkto, Jūs galėsite sužinoti vos pažvelgę į savo mobilųjį telefoną. Tuo pačiu neturėtų išnykti ir pagrindinė mobiliojo telefono funkcija – pasikalbėti balsu.