Lietuvos piliečiai nebenori veržtis diržų
2009-06-23 Žymos: Ekonomika, Mokesčiai Paskelbta kategorijose Žvilgsnis į piniginę
Nors po kasmetinės ekonominės apžvalgos, kurią kasmet atlieka Tarptautinis Valiutos fondas (TVF), Lietuvos Vyriausybė ir pelnė pagyrimų už pastangas subalansuoti biudžetą, tai mažai paveikė jau ir taip nuskurdintus Lietuvos piliečius. Visos visuomenės grupės, kurias liečia dar praeitą savaitę LR Vyriausybės paruoštas paketas priemonių, kaip dar mažinti biudžeto išlaidas ir didinti pajamas – kyla į kovą.
Štai protestuodami prieš visų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų mažinimą, bado streikui rengiasi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai. O ketvirtadienį (2009-06-25) prie LR Vyriausybės planuoja mitinguoti mamos ir tėčiai, pasipiktinę Vyriausybės planais įvesti lubas motinystės (tėvystės) pašalpai. Na, o dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimo nesutaria jau ir pati valdančioji koalicija. Tautos prisikėlimo partijos (TTP) lyderis Arūnas Valinskas išsakė griežtą poziciją šiuo klausimu ir nepagailėjo kritikos konservatoriams, kurie esą vienpusiškai nusprendė imtis tokios šio mokesčio reformos. Ilgai nelaukę, jie paruošė ir atsaką – naują nekilnojamojo turto mokesčio koncepciją, kurią netrukus planuoja užregistruoti ir pateikti viešam svarstymui.
Atrodo, kad prie finansinės duobės netrukus prisidės ir politinė. Iki šiol braškėjusi valdančioji koalicija jau ima skilti viešai. Taigi, problemas spręsti pasidarys dar sudėtingiau. Bet grįžkim prie taupymo politikos.
Atrodo, kad visos parengtos taupymo priemonės pasmerktos žlugti. Nebėra kaip taupyti, nes nors nuo vienos grupės pabandžius nurėžti dalį finansavimo – ji tuoj pat ima grasinti streikais, mitingais ir bado akcijomis. Sunku kaltinti visuomenę, kuri verždamasi diržus turi mokėti už valdžios klaidas. Pikčiausia, kad dabartinė valdžia deklaruodama visuotinį diržų veržimasi – pati nesugeba taupyti. Nesugebėta net optimizuoti veiklą taip, kad būtų sumažintas valdiškų institucijų kiekis. Aišku, apkarpyti biudžetai leido šiek tiek sutaupyti, tačiau valdininkų armija išliko nepakitusi.
Iki šiol sunkiai suprantamas ir kitas valdžios žingsnis – mokesčių didinimas. Pagal ikišiolinę praktiką, geriau buvo mokama bedarbiui pašalpa, negu jam sudaromos sąlygos pačiam užsidirbti. Nuo naujųjų įsigalioję mokestiniai pakeitimai visiškai sužlugdė smulkųjį verslą ir tuo pačiu užtvindė Darbo biržos skyrius. Dabar jau gi ima trūkti pinigų ir pašalpoms. Masė žmonių jau paskutinį kartą gavo bedarbio pašalpą. Nuo šiol jie bus priversti badauti.
Ar ne geriau buvo kaip tik paskatinti žmones dirbti ir užsidirbti, nei šitaip nežmoniškai juos apkrauti mokesčiais? Daug geriau juk būtų buvę išvis negauti jokių pajamų į biudžetą, bet leisti žmogui užsidirbti keletą litų pragyvenimui, nei jam puse metų mokėti bedarbio pašalpą.
Lietuvos laukia sunkus ruduo. Masiniai neramumai jau kaupiasi ir blogiausios pranašystės gali išsipildyti. Vyriausybė jau pasimokė iš pavasarinio mitingo, kuris baigėsi riaušėmis, tad bus priversta kalbėtis su visomis socialinėmis grupėmis. Tik ar po tokių pokalbių neteks kreiptis į tą patį Tarptautinį Valiutos fondą su prašymu paskolai gauti? O tuomet jau būsime priversti veržtis diržus iki pat paskutinės skylės. Gal kiekvienas mitinguojantis turėtų pamąstyti, kad reikalaudamas ir nenuolaidžiaujantis dabar – gali būti priverstinai netekti daug daugiau ateityje.
Kita vertus, šioje situacijoje ir tas pats nekilnojamo turto mokestis nėra blogiausia išeitis. Nesuprantama tik kodėl taip ilgai delsiama su šiuo projektu? Matyt veikia kažkokios paslėptos jėgos, kurios nenori mokėti jokių mokesčių nuo turimo nekilnojamo turto.
Ruduo ir žiema bus sunkūs, tačiau ir visų ateinančių metų šiandien nesiima prognozuoti niekas. Uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, smarkiai kilstels elektros kainą. Kiek ji kils – šiandien nežino niekas. Visi sutaria tik dėl vieno – ji tikrai kils. O tai reiškia, kad automatiškai brangs prekės ir paslaugos, didės mokesčiai už elektrą. Ir kas už visa tai mokės, jei šalyje tūkstančiai bedarbių ir nepakeliama mokesčių našta?
Kiti kategorijos įrašai:
- Skandinaviški bankai giriasi atgaivinę Baltijos šalių ekonomiką 2011-02-07 3
- Dar kartą apie mokesčius 2011-01-10 6
- Kasos aparatai turguose. Už ir prieš. 2010-12-16 6
- Šešėlinė ekonomika labiausiai pastebima... bankuose 2010-11-15 2
Komentuoti