2009-08-24 Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas paskelbė nuosprendį buvusiam Valstybės turto fondo (VTF) generaliniam direktoriui Povilui Milašauskui. Pastarasis pripažintas kaltu dėl padarytos žalos valstybei, kai rengiantis privatizuoti alkoholio gamybos bendrovę „Alita“, iš konkurso buvo pašalinta Italijos bendrovė „Bosca“. Vėliau ši bendrovė apskundė tokį sprendimą tarptautiniam teismui ir Lietuva buvo priversta „Boscai“ sumokėti 1 mln. 755 tūkst. litų. Lygiai tokia pačia suma buvo įvertinta ir P. Milašausko padaryta žala valstybei. Be to, teismas P. Milašauskui nusprendė skirti ir 13 tūkst. litų baudą.

Tai vienas iš nedaugelio atvejų Lietuvoje, kai su privatizavimu susiję tyrimai pasiekė teismą ir viešai buvo paskelbti bei nubausti kalti asmenys. Tiesa sakant, tai galbūt net vienintelis toks atvejis, nes daugiau kažko panašaus nepavyksta prisiminti. Bent jau ne tokio dydžio privatizavimo byloje.

Rimtai suabejoti galima ir dėl kaltų asmenų išaiškinimo ir nubaudimo. Iš tikro turbūt daugeliui aišku, kad šios aferos, kai bendrovė „Alita“ buvo parduota už gerokai mažesnę kainą nei siūlė „Bosca“, tikrieji organizatoriai buvo tuometinė A. M. Brazausko Vyriausybė, kuri taip ir liks nenubausta. Tuomet VTF generalinio direktoriaus pareigas einantis P. Milašauskas buvo tik viena iš viso mechanizmo dalių, kuriai buvo pavesta pašalinti kitus konkurso dalyvius, ką jis ir padarė. O štai konkurso laimėtoją jau paskelbė pati Vyriausybė. Kurio: P. Milaušausko ar tuometinės LR Vyriausybės kaltė didesnė, turbūt nesunku suprasti. Deja, atsakyti, pagal šiandien paskelbtą teismo nuosprendį, teko tik vienam iš vykdytojų – Povilui Milašauskui. Buvusi socialdemokratų Vyriausybė liko praktiškai nepaliesta.

Beje, ir pats P. Milašauskas dar rengiasi apskųsti tokį teismo sprendimą, todėl šioje byloje galutinis taškas dar nepadėtas. Gali būti, kad aukštesnės instancijos teismas priims visai priešingą sprendimą. Vienas iš motyvų, kodėl P. Milašauskas apsisprendė skųsti teismo nuosprendį yra tas, jog, jo pačio teigimu, jis neturi tokios sumos, kad galėtų padengti padarytą žalą valstybei. Nors P. Milašausko turto areštuotojai galvoja kitaip.

Iš viso yra nustatyta, kad tokio sandorio padaryta žala valstybei siekia 36 mln. litų. Tai 2006 metais nustatė laikinoji Seimo komisija.

Trumpos išvados pabaigai. Lietuvoje vis dar sėkmingai galima vykdyti pačias įvairiausias aferas ir milijonais litų pildyti asmenines sąskaitas. Svarbu tik tuo metu būti valdžioje ir sugebėti surasti tą nišą, iš kurios dar būtų galima „uždirbti“. Susilaukti tinkamo atpildo už aferas dar neteko nei vienam buvusiam ministrui ar premjerui, tad precedento dar tikrai nėra.

Nors privatizuotinų objektų mažėja su kiekviena nauja valdžia, tačiau dar ką parduoti tikrai yra. Štai kad ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ar dar viena kita likusi valstybinė energetikos įmonė.  Valstybinė bent jau kol kas… nes visiškai neaišku kaip bus išsiskirta su privačia „LEO LT“ akcininke „NDX energija“.

Valdžia vis dar yra nemažas lovys, prie kurio priėjus galima susikombinuoti visai nemažą piniginės pastorėjimą. O jei sugebėjimų netrūksta – tai per 4 metus galima apsirūpinti net visam likusiam gyvenimui. Svarbu nepamiršti pasidalinti su kuo reikia ir jokių problemų nekyla. Kuo ne aukso kasykla ta mūsų lietuviška politika?