Šeštadienį (2009-10-03) socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje šios partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius rėžė kalbą apie esamą politinę ir ekonominę situaciją Lietuvoje: „… atleidžiami tarnautojai, ministerijų sekretoriai dešimtimis, kurie turi didžiulę patirtį, kurie išmoko angliškai kalbėti (…) valstybinėse įstaigose imtasi neregėto masto kadrų valymo, kompetetingi, sąžiningi ir padorūs specialistai keičiami baukučių vyrais ir kitokiais lojaliais dešiniųjų klano asmenimis. Kokią politinę kultūrą mato Lietuvos žmonės? Todėl nėra ko stebėtis, kai Seimas ir toliau lieka labiausiai negerbiama institucija.“

Taip ir norisi paklausti, apie kokią politinę kultūrą, tamsta, kalbate? Kada ji Lietuvos politikoje buvo? Gal tuomet kai valdžioje buvo LSDP? Politinės kultūros niekada Lietuvoje nebuvo ir dar matyt artimiausius keliasdešimt metų nebus. Vienintelė politinė kultūra – tai būdas kaip ką nors „prasukt“ ir sau į kišenę įsimest vieną kitą milijoną.

Dėl kadrų valymo, tai ponas Algirdas irgi turėtų patylėt. Gal reikia primint koks kadrų valymas buvo atėjus į valdžią socialdemokratams? Ir išvis… kadrų valymai vyksta po kiekvieno valdžios pasikeitimo. Kad tuo įsitikinti – išsamios analizės tikrai nereikia.

Specialistai ir valstybės tarnyba – niekada nebuvo suderinami dalykai Lietuvoje. Tikrai geri specialistai niekada ilgai neišsilaikydavo valstybinėse pareigose, nes valstybinėms įstaigoms tai antraeiliai dalykai. Pirmiausia reikia būti geru valdančiųjų draugu, o tik po to kažkokiu specialistu.

Aišku ponas Algirdas nepatenkintas, kad jo bendražygiai išmėtyti iš valstybinių įstaigų. Tačiau Lietuvai nuo to tik geriau. O jei dar į jų vietas nepriimtų ir naujų – tai išvis būtų idealu. Lietuvai tikrai nereikia tokios valdininkų armijos, kur jau senai ir velnias koją galėtų nusisukti, besiaiškinant kas kam pavaldus ar kas už ką atsakingas. Ypač reiktų gerai „pašienauti“ vadovaujančiųjų pareigybių etatus, nes būtent per juos Lietuva patiria didžiausius nuostolius.

Na ir kvailiausiai A. Butkevičiaus kalboje nuskambėjo mintis dėl anglų kalbos. Kas čia per stebuklas? A, tiesa, juk kalbama apie valstybės tarnybą, kur vien mokymams ir taip vadinamam kvalifikacijos kėlimui yra išleidžiami milijonai litų kasmet.  Iš to juk gyvena ne viena konsultacinė įmonė. Labai norėtusi tikėti, kad atsirastų bent keletas, kurie tikrai išmoko tos stebuklingosios anglų kalbos už tuos milijonus, nes jokios kitos realios naudos tie išleisti milijonai tikrai neatnešė. Nors nereiktų tų valstybės tarnautojų ir tos anglų kalbos keletą metų mokyti, jei į konkursus  į valstybės tarnybą laimėtų ne tie, kurie turi laimėti, o tie, kurie iš tikro verti užimti konkrečias pareigas. Bet tada gal ir pono A. Butkevičiaus visa kalba labai nublanktų?