Pasaka apie drakoną Krizį ir 141 nykštuką

cal2009-10-22  tagŽymos: ,   Paskelbta kategorijose Gatvės balsai

nykstukasVienoj lietingoj šaly, kurios krantus nuo seno skalauja baltos jūros vandenys, gyveno linksma nykštukų kompanija. Vieni iš jų buvo linksmi, kiti ne tokie, tačiau kartu būryje jie buvo nepataisomi pokštininkai. Visa ta smagi kompanija buvo ganėtinai didelė – net 141 žmogeliukas.

Taip būtų jie sėkmingai ir linksminę visą kraštą, jei ne šalį ištikusi nelaimė – iš už jūrų marių atslinko baisus drakonas vardu Krizis.

Krizis iš prigimties buvo žiaurus ir negailestingas visiems kraštams, kur tik apsilankydavo. Būdavo, kad keletą metų šis gyvis tūnodavo sau vienas kur nors negyvenamoj saloj ir niekur nesirodydavo. Tačiau pabodusi vienatvė galiausiai išvydavo jį į platųjį Pasaulį ir vargas būdavo tam kraštui, kuriame nuspręsdavo Krizis apsistoti. Taigi, tąkart Krizis aplankė daugelį Pasaulio kraštų ir aišku neaplenkė ir šios nuostabios lietaus šalies.

Išsigandę baisaus drakono, lietaus šalies nykštukai rimtai sunerimo. Jie ėmė nerimastingai blaškytis po savo didelius namus ir regzti pačias nerealiausias idėjas, kaip greičiau tą baisųjį drakoną iš savo šalies išvyti. Vieni siūlė stoti į kovą ir rimtai pamokyti negailestingąjį Krizį. Kiti atvirkščiai – galvojo jog geriau yra kur nors pasislėpti ir palaukti, kol su Kriziu susidoros kitų kraštų nykštukai. Treti buvo dar jauni ir visai nesuprato kas tas Krizis ir ko jam čia reikia. Taip, nors ir su skirtingomis nuomonėmis, tačiau visi lietaus šalies nykštukai sutarė, jog kažką reikia keisti. Kaip tarė – taip ir padarė: ėmė lietaus šalies žmonėms gyvenimą sunkinti ir visaip baisiuoju Kriziu gąsdinti. Iki išnaktų sėdėję ir galvoję, pirmiausia nutarė Kriziui atiduoti smulkiuosius ir vargingiausius lietaus šalies gyventojus. Esą gal taip Krizis pasisotins ir paliks visą kraštą ramybėj. Tačiau klydo linksmieji nykštukai. Jie nesuprato, kad Krizis tik ir minta aukomis, o pasimaitinęs darosi tik dar labiau žiauresnis ir negailestingesnis.

Pamatę, kad Krizis tik dar labiau įsisiautėja, jie netruko vėl įvairiausių pakeitimų sugalvoti, kad tik kaip nors tą engėją Krizį sutramdyti. Tačiau šįkart lietaus krašto žmonės nebebuvo tokie geranoriški. Jie ėmė būrais rinktis prie nykštukų namų ir šūksniais, rėkimu ir akmenimis reikšti nepasitenkinimą nykštukų kova su Kriziu. Sunerimo tąkart nykštukai ir baugiai kur kamputy susigūžę ėmė žiūrėti kuo čia viskas baigsis, o kad neprarastų kontrolės – į pagalbą pasikvietė žaliuosius gnomus. Šie užstojo nykštukų namus ir neleido įpykusiems lietaus šalies žmonėms jų paliesti.

Kai viskas baigėsi, iš pradžių nykštukai kiek apsiramino ir pasyviai iš šono žiūrėjo kur link viskas krypsta. Tačiau klaidų jau buvo padaryta – Krizius buvo kaip reikiant pamaitintas, tad siautėjo lietaus krašte kaip reikiant. Čia, kiek netikėtai, radosi nauja istorijos veikėja – Snieguolė. Ir visai nemieganti buvo ji. Net atvirkščiai – vos tik įžengusi į savo pilį – Snieguolė tuoj sėdo prie lietaus šalies vairo ir iš visų ėmė reikalauti to, kas iki šiol buvo neįprasta: profesionalaus darbo ir atsakomybės. Ir visa tai turėjo būti nukreipta kovai su baisiuoju Kriziu.

Sutrikę nykštukai visai nebežinojo kurio galo griebtis ir tarpusavy ėmė dar labiau ginčytis ir visaip negražiai vienas kitą vadinti. Prižiūrint griežtai Snieguolei, jiems teko Kriziui aukoti ne tik lietaus krašto gyventojus, bet ir savo pačių pajamas. Oi, kaip tai nepatiko mažiesiems nykštukėliams. Juk iki šiol jie važinėjo prabangiom karietom, valgė ir pirko kas tik į galvą šaudavo ir visaip kitaip nerūpestingai leido lietaus gyventojų suneštus pinigus. Ir dalies viso to jiems teko atsisakyti.

Tačiau tokie mažinimai buvo niekis, palyginti su tuo, ką teko patirti paprastiems lietaus šalies gyventojams. Nykštukai, stengdamiesi kaip nors susitaikyti su drakonu Kriziu, vis daugiau ir daugiau reikalavo iš paprastų šalies žmonių, kol šie ėmė gyventi pusbadžiu ir jau tikrai nieko nebeturėjo atiduoti.

Apmirė visas lietaus kraštas: sustojo gamyklos, nustojo važinėti autobusai, nebeskraidė lėktuvai, nebeliko kuo maitintis ir Kriziui, tad ir šis pamažu ėmė trauktis. Tačiau nykštukai nesustojo. Jie ir toliau bruzdėdami diskutavo, kaip čia dar labiau nuskriausti lietaus šalį ir jos gyventojus, kad Kriziui nebeliktų visai kuo misti. Jie ėmė kviesti šalies žmones pasirašyti „nacionalinį susitarimą“, kuris turėjo dar labiau visiems (suprask ir drakonui Kriziui) pabloginti gyvenimą. Tačiau ir vėl žmonės nusprendė nebekentėti ir ėmė masiškai eiti į gatves bei atvirai reikšti nepasitikėjimą nykštukine politika. Įdomu ar šįkart pakaks tik kalbų, ar vėl reikės nykštukus įtikinėti plytgaliais? Nes dar kartą pakelti mokesčiai, tikrai priverstų lietaus šalies žmones patiems lįsti drakonui Kriziui į nasrus.

Komentarų: 2

  1. Evaldas - 2009-10-23

    Graži pasaka :)

    [Atsakyti]

    Kornelija. atsakė:

    Labai. : )))

    [Atsakyti]

Rašyti komentarą