2010 metų biudžetas palydėtas mitingais
2009-12-10 Žymos: Seimas, Skolinimasis Paskelbta kategorijose Žvilgsnis į piniginę
Konservatorių Vyriausybei šiandien (2009-12-10) pavyko patvirtinti 2010 metų valstybės biudžetą, nors dar ryte buvo bandyta blokuoti automagistralę, o popiet prie Koncertų ir sporto rūmų mitingavo pensininkai. Magistralės blokada šiandien „rūpinosi“ skandalais pagarsėjusi asmenybė, buvęs Kauno miesto meras ir Seimo narys, o dabar taksistu dirbantis – Vytautas Šustauskas. Prie jo prisijungti bandė ir kita nemažiau spalvinga asmenybė – Visvaldas Mažonas. Deja, nesėkmingai. Išnuomotu autobusu pasivažinėję automagistrale tarp Kauno ir Vilniaus, blokuotojai, lydimi gausių policijos pajėgų, grįžo į Kauną.
Kiek sėkmingesnė buvo pensininkų akcija, nors ir ji nuo pat pradžių nevyko sklandžiai: ne visi dalyviai buvo tiksliai informuoti apie mitingo pradžią ir vietą, tad dalis mitinguotojų rinkosi prie Seimo, nors mitingas turėjo vykti prie Koncertų ir sporto rūmų, o kita dalis – į mitingą atskubėjo visa valanda anksčiau nei oficiali mitingo pradžia.
Vis dėl to, vakariniame Seimo posėdyje, kaip niekad „skylėtas“ 2010 metų biudžetas buvo patvirtintas. Nepaisant to, kad Lietuva kitais metais turės skolintis beveik 5 mlrd. litų, Lietuvos piliečiams nuo to nė kiek ne geriau, nes jau nuo naujųjų mažėja pensijos, bedarbio pašalpos, kitos socialinės išmokos. Nuo vasaros mažės ir motinystės (tėvystės) išmokos tėvams auginantiems vaikus iki trejų metų. Tiesa, pavyzdžiui, senatvės pensijos mažės gana proporcingai, todėl mažiausias pensijas gaunantys asmenys pajamų sumažėjimo nepatirs.
Planuojama, kad Valstybės biudžeto deficitas 2010 metais sieks 9,5 proc. BVP. Nors tai ekonomistų akimis dar nėra padėtis be išeities, tačiau skolintis teks daug ir mokėti už skolas taip pat reikės ne ką mažiau. Labai gaila, kad valdžia ne tik, kad nesugeba sutelkti visuomenės sunkiu šaliai metu, tačiau net ir deklaruodama visuotinį taupymą, pati prabangos atsisakyti net neketina. Iš vienos pusės atrodo, kad keletu litų sumažinta pensija ar pašalpa tikrai nėra Pasaulio pabaiga, nes juk ir darbingo amžiaus žmonės dabar dirba už gerokai mažesnį atlygį, o kai kurie darbo neturi išvis. Tačiau kita vertus, matant kaip valdžia nesugeba susiveržti savo diržų, imi galvoti, kad ir tie 10 ar 20 litų, kuriais buvo sumažinta išmoka, tikriausiai bus „praryti“ tų pačių politikų, tad vargu ar tai ką nors išspręs.
Situacija darbo rinkoje nuo kitų metų turės labai aiškią kryptį – kuo toliau nuo Lietuvos. Iki šiol daugiau nei tūkstantį litų siekusi maksimali bedarbio pašalpa sumažinta praktiškai per puse, kas visų netekusių darbo dalią dar labiau apsunkina. Kiek daugiau nei 600 Lt. per mėnesį siekianti bedarbio pašalpa, panašu, jog bus skirta tik tam, kad toks asmuo nemirtų iš bado ir neleistų bankrutuoti kokiai nors komunalines paslaugas teikiančiai tarnybai. Nors po naujo elektros kainų šuolio, už suvartotą elektros energiją atsiskaityti bedarbio pašalpos gali nebeužtekti.
Kiti kategorijos įrašai:
- Skandinaviški bankai giriasi atgaivinę Baltijos šalių ekonomiką 2011-02-07 3
- Dar kartą apie mokesčius 2011-01-10 6
- Kasos aparatai turguose. Už ir prieš. 2010-12-16 6
- Šešėlinė ekonomika labiausiai pastebima... bankuose 2010-11-15 2
Komentuoti