Svarbiausia pastarųjų dienų tema ir naujiena – saugumiečiams STT pareigūnams įkliuvęs Sveikatos apsaugos ministerijos viceministras Artūras Skikas. „Ir tai tik pradžia“ – girdisi iš visų pakampių. Tik vargu ar kurį nors eilinį Lietuvos pilietį tai bent kiek nustebino. Juk visi žino, kad valdininkai tik iš kyšių, „otkatų“ ir gyvena. O kai dar prie viso to pridedama ir sveikatos apsauga, turinti ypatingai senas ir atrodo nepalaužiamas „dovanėlių“ ir „otkatų“ tradicijas, tai net užsiminti apie dorą ir sąžiningą darbą šioje sferoje būtų nepatogu. Nepatogu prieš visą Lietuvą ir kiekvieną iš mūsų. Tačiau tas nepatogumas visai netrukdo mūsų valdžiai. Jie ir toliau bando įtikinėti, kad visame kame elgiasi teisingai, o visi nepatenkintieji gali laisvai ir netrukdomai kirsti Lietuvos sieną. Apie tokius „mažmožius“ kaip jaunų žmonių išlaikymas Lietuvoje ir naujų darbo vietų kūrimas dabar visai ne laikas galvoti. Juk valdančioji koalicija tokia nestipri. O ją išlaikyti būtina, kitaip gali nelikti ir paskutinių stabilumo ženklų. O jie mums dabar juk taip gyvybiškai reikalingi. Čia matyt bendrai dvasiai ir nuotaikai pakelti.

Bet pratęskime apie kyšininkavimą. Šioje vietoje lyg ir norėtusi pagirti mūsų saugumiečius STT pareigūnus. Matosi, dirba vyrai. Tačiau tuo pat metu, kažkur, visai negiliai, ima kirbėti mintis, jog ne viskas čia taip paprasta, kaip galėtų būti. Kažkaip ir čia užuodžiamas aiškus politikos dvokas: matyt kažkas su kažkuo nepasidalino. O kad reikia dalintis, puikiausiai įrodė nušalintojo prezidento Rolando Pakso atvejis. Vienas prieš politikos senbuvius nepakovosi. Ypač jei pats nesi krikštolinis.

Ką atskleidė šis, dar kol kas tik tariamas, kyšininkavimo atvejis? Ogi visai nieko. Bent jau nieko naujo, ko nežinojo kiekvienas iš mūsų. Todėl ir visai nereikia stebėtis, kad už vaistus mokame vos ne dvigubai brangiau nei mūsų kaimynai, o bent kiek rimtesnis vizitas pas gydytoją yra neatsiejamas nuo stambesnių kupiūrų. Ir čia turint omeny tai, kad mokame mokesčius ir kad mūsų šalies Konstitucijoje parašyta, jog sveikatos priežiūros paslaugos yra nemokamos. Parašyta tai gal ir yra, tačiau kiek tai tikra realybėje?

Išties kartais ima atrodyti, kad bent jau sveikatos apsaugoje mes gyvename pagal dvigubus standartus. Vieni standartai yra surašyti ant popierių, o visai kiti egzistuoja realybėje. Kyla klausimas: tai prieš ką apsimetinėjame? Prieš pačius save? Prieš Pasaulį? Bet kam to reikia?! Turbūt tai naudinga tik tokiems kaip Artūras Skikas.

Visi žinome, kyšis yra blogis. Bet ką daryti paprastam eiliniam pacientui, kuris žino, jog jei nepradangins kelių stambesnių kupiūrų chalato kišenėje, tai pastarasis apsilankymas įstaigoje su raudonu kryžiumi gali būti paskutinis. Ar būtų lengva nuteisti asmenį davusį kyšį, jei tai daryti jį verčia pati sistema? Aišku, daug lengviau apkaltinti žmogų, nei sistemą, tačiau juk kiekvienas iš mūsų ir esame tos sistemos dalis. Tos kreivos, nelanksčios ir su aiškia sovietine kupra.

Dažnai girdime žodžius jog reikia keistis visiems, tai yra visai visuomenei. Ir tik tada bus galima tikėtis, kad senoji sistema nustos egzistavusi. Bet tai labai nelengva. Tai uždavinys artimiausiam dešimtmečiui, dvidešimtmečiui ar net dar ilgesniam laikotarpiui.

Pabaigai galima būtų perfrazuoti vieną gerai žinoma dainelę apie kitą visuomenės ydą – alkoholio vartojimą: „vyrai ėmė, vyrai ims, kol visus juos pasodins“. Na, arba kol pasikeisime mes visi. Ištisa dabartinė karta.