Trečiadienį (2010-05-12) viena iš Baltijos valstybių šią dieną prisimins ilgai. Šią dieną, įvertinusi Estijos pasiekimus ekonomikoje, Europos komisija (EK) pasiūlė šiai šaliai įsivesti bendrą Europos Sąjungos (ES) valiutą eurą jau nuo 2011-ųjų metų.

Tuo tarpu likusios dvi Baltijos sesės: Lietuva ir Latvija, tokį pat siūlymą tikisi gauti 2013-aisiais, kad euras mūsų ir kaimynų latvių šalyse būtų įvestas nuo 2014-ųjų.  Nesunku paskaičiuoti, kad Lietuva ir Latvija nuo Estijos atsilieka trimis metais. Būtent toks laiko tarpas turėtų praeiti, kol Lietuva ir Latvija susitvarkys savo ekonomikas ir atitiks visus Mastrichto kriterijus, kurie yra būtini euro įvedimui.

Estija, skirtingai nei Lietuva ir Latvija, ekonominio pakilimo laikotarpiu pasidėjo tvirtus ekonominius pamatus, kurių pagalba ši šalis iš krizės lipa bene sparčiausiai iš visų Rytų Europos valstybių. Kai Lietuvos ir Latvijos pertekliniai biudžetai buvo švaistomi kairėn ir dešinėn, Estija tuo laiku kaupė lėšas. Būtent tos santaupos ir padėjo Estijai suvaldyti ekonominę krizę šalyje, bei dar šiemet sulaukti pasiūlymo įsivesti eurą. Tuo tarpu Lietuva ir Latvija su savo biudžeto deficitais iš krizės pradėjo kapstytis tik dabar.

Tiesa, žinia apie pasiūlymą įsivesti eurą gali ir nebūti sutikta taip audringai, kaip galbūt būtų galima to tikėtis. Dėl kai kurių eurozonos valstybių stovėjimo ant bankroto slenksčio, pasaulinėse rinkose itin susvyravo pasitikėjimas euru, dėl ko jis gerokai atpigo dolerio atžvilgiu. Pasigirsta kalbų, kad dėl keturių valstybių (Portugalijos, Airijos, Graikijos ir Ispanijos), kurioms prilipo santrumpa „PIGS“ (angl. Portugal, Ireland, Greece, Spain), kas iš anglų kalbos išvertus reiškia „kiaulės“, nesusitvarkymo su savo ekonomika, eurui ir visai ES iškilo rimtas pavojus. Skeptikai jau drąsiai ėmė pranašauti galą šiam dariniui ir jo piniginiam vienetui. Tačiau, po gana ilgų derybų buvo nutarta finansiškai padėti šiam ketvertui ir pasitikėjimas euru vėl grįžo. Tiesa, tai truko vos vieną diena.