Dirbti ar nedirbti. Šiandien tai ne klausimas

cal2010-06-16  tagŽymos: , ,   Paskelbta kategorijose Menas žinoti

Apie darbo problemas jau prikalbėta ir prirašyta iki valios. Tačiau ar realiai kas nors keičiasi? Vargu. Tiesa, kažkiek nedarbo didėjimą pristabdyti pavyko, tačiau ar ilgam? Ir kokios to priežastys? Atsižvelgiant į emigracijos mastus ir sezoniškumą, džiaugtis tikrai nėra kuo.

Nesenai perskaitytas straipsnis apie Lietuvoje atliktą tyrimą dėl mokesčių mokėjimo sukėlė nemažai minčių. Tiesa, jos nebuvo ypatingai naujos ar kažkuo išskirtinės. Bet visgi…

Sekant tyrimo metu gautais rezultatais, galima padaryti sekančias išvadas:

1.Didžioji Lietuvos gyventojų dalis realiai nekuria jokios oficialios vertės arba dirba šešėlyje ir nemoka jokių mokesčių, o neretai dar ir naudojasi teise į lengvatas, gauna vienokias ar kitokias išmokas iš valstybės biudžeto;

2.Lietuvos ekonominio išsivystymo lygis katastrofiškai netolygus. Trys didieji Lietuvos miestai – visas Lietuvos ekonomikos branduolys, kai tuo tarpu likusi Lietuvos dalis dažnai nesugeba išsilaikyti net savęs;

3.Smulkiojo ir vidutinio verslo Lietuvoje neliko arba jis balansuoja ant išnykimo ribos. Apie savarankiškai dirbančius asmenis galima pasakyti, kad jie jau tik buvo. Kažkur ir kažkada praeityje, nes dabar tokių asmenų yra vos 2,2 proc.;

4.Praėjus pusei metų, politikų žadėtas dėmesys nedarbui jokio laukiamo efekto nedavė. Nedarbas ir toliau auga, o jokių realių veiksmų, kad tai būtų sustabdyta nėra. Akivaizdžiai pasirinktas ne tas kelias arba problemai rodomas per menkas dėmesys. Kelių kompanijų atėjimas į Lietuvą, kurios čia įdarbino kelis šimtus aukštųjų technologijų specialistų nėra tas gelbėjimosi ratas, nes tokie specialistai darbą sugeba susirasti ir patys. O didžioji bedarbių dalis juk menkesnio išsilavinimo ir žemesnės kvalifikacijos žmonės;

5.Mokestinė našta Lietuvoje visiškai nepamatuota ir be jokios dirbti skatinančios politikos. Daug geriau gauti bedarbio pašalpą, papildomas lengvatas ir verstis atsitiktiniais darbais ar dirbti šešėlyje nei „arti“ po 12 valandų per parą už minimalų oficialių atlyginimą;

6.Verslumo skatinimas. Skambi frazė politikų lūpose, tačiau kas šiandien ta linkme padaryta realiai? Ar galima kalbėti apie verslumo skatinimą, kai kasdien iš politikų tik ir girdime apie svarstymus įvesti naujus mokesčius ar padidinti jau esamus. Ar mokestinės bazės ir teisės aktų kaitaliojimą po keliskart per metus galima laikyti verslumo skatinimu? O kur dar pačios įvairiausios biurokratinės kliūtys, kurios dažnam verslininkui atima bet kokį norą kažką daryti, nes pareikalauja visiškai nepamatuotų laiko sąnaudų;

7.Šiandieninę situaciją Lietuvos ekonomikoje būtų galima pavadinti taip: arba tu valstybę, arba ji tave. Ir jokie pagraudenimai apie atsakomybę ar meilę savo gimtinei čia negelbsti. Jei veiksi skaidriai ir sąžiningai – esi pasmerktas žlugti, nes negali likti konkurencingas rinkoje, jei žaidi pagal visiškai kitas taisykles nei tavo priešininkai. O valstybė, kurianti tas žaidimo taisykles visada yra pasiruošusi pribaigti pralaimėjusįjį, kuris dar galbūt rodo kokius nors gyvybės požymius;

Kyla labai natūralus klausimas. Negi valstybės galvos tiek kvailos, kad nesupranta, kad pjauna šaką, ant kurios sėdi? Tikriausiai ne. Jos tai puikiai supranta, kaip ir tai, kad praktiškai didžioji dalis verslo dabar dirba prieblandoje. Tai ko reikia, kad būtų priimti esminiai pakeitimai valstybės valdyme, tikrai skatinantys verslumą ir kuriantys naujas darbo vietas bei keliantys šalies ekonomiką? Turbūt tik valios, supratingumo ir atsižvelgimo į realią situaciją. Net nereikia jokių specialių ekonomikos žinių, kad suprastum, jog geriau legaliai dirbantis ir užsidirbantis žmogus, bet neprašantis nieko iš valstybės, nei tas, kuris dirba nelegaliai ir dar gauna socialinę pašalpą. Juk turim vartojimo mokesčius (PVM), tad bet kuriuo atveju, mokesčiai būtų sumokami. O didėjantis vartojimas vidaus rinkoje būtų pati geriausia priemonė skatinanti verslumą. Tačiau ne. Šiandien politikams yra svarbiau išpešti iš „išsišokėlio“, išdrįsusio paviešinti savo veiklą 72 Lt per mėnesį, net jei jis tą mėnesį ir negavo jokių pajamų, nei leisti jam bent kiek įsitvirtinti rinkoje. Natūralu, kad nepakeliamos mokesčių naštos prispausti, daugelis tiesiog paprasčiausiai nebemato tikslo ką nors daryti ir nueina lengviausiu keliu. Į darbo biržą ir šešėlį.

Kiek juokingai skamba kai kurių aktyvių visuomenės veikėjų pagraudenimai apie atsakomybę, pagarbą valstybei ir panašius dalykus. Akivaizdu, kad tokie asmenys yra visiškai nutolę nuo realybės. Iškart galima būtų priešpastatyti klausimą, o ką valstybė padarė, kad ją gerbtume, jaustume prieš ją atsakomybę ir noriai pasidalintume savo pinigais su ja? Pavardinkime…:

1.Švietimas. Darželiai baigia išnykti, o likusieji perpildyti. Mokyklose mokymo priemonės mokamos. Remontai – taip pat dažnai su tėvų pagalba. Mokslas universitetuose ir kolegijose taip pat didžiąja dalimi mokamas;

2.Sveikatos apsauga. Mokam visi ir visaip. Oficialiai ir neoficialiai;

3.Krašto apsauga. Vaidinam kad ją turim, tačiau be simbolinės reikšmės ji daugiau niekam nereikalinga;

4.Socialinė apsauga. Pensininkų, mamų ir šiaip nedarbingų asmenų tikrai turim. Sočiai. Tik štai ar trečdalis atlyginimo sumokamas SODRAI kas mėnesį garantuoja, kad ištikus nelaimei neteks badauti? Toli gražu ne. Tai kam mokėti SODRAI, jei ji nieko negarantuoja?

5.Transportas ir energetika. Už šių sferų teikiamus patogumus mokam kaip tikri europiečiai. Tik gal politikai pamiršo koks šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje?

6.Teisingumas. Apie jį po pastarojo laikotarpio įvykių išvis kažką būtų sunku pasakyti. O bent kiek realiai su šia sritimi susidūręs pilietis žino, kad teisingumas yra tiesiogiai proporcingas piniginės storiui ir pažįstamų, įtakingų asmenų skaičiui.

7.Kultūra. Praeitais metais „prakultūrinom“ tikrai nemažai. Prisižiūrėjom fejerverkų už milijonus. Tačiau kiek nuo to kokio nors Balbieriško gyventojas tapo kultūringesnis? Kaip visada kažkas iš kultūros gerai uždirbo, o Lietuvos kultūra taip ir liko savo vietoje.

8.Žemės ūkis. Šią sritį išvis reiktų labiau pervadinti į Europos Sąjungos pinigų dalintojus ir atiminėtojus, nes jokios kitokios realios naudos čia nematyti. Kaimas ir toliau drąsiai darbuojasi šakėmis, o gautas išmokas, jei tik jų nepaprašo grąžinti atgal – sugeba nedelsiant panaudoti „troškulio“ malšinimui.

9.Vienintelį ką turim tai valstybės valdymo aparatą. Čia tai galima pasigirti. Tik kam jis reikalingas, jei greitai neliks ką valdyti? Įvairios struktūrinės ir visokios kitokios reformos seka viena po kitos, o valstybės valdymo aparatas stovi tvirtai kaip ąžuolas. Ar kas nors kada nors pajėgs jį pajudinti?;

Štai jums ir visa meilė bei pagarba. Žmogus niekada nemylės to, kas jį engia. O apie pagarbą išvis šioje situacijoje neįmanoma kalbėti. Tam, kad žmogus gerbtų savo valstybę, pirmiausia pati valstybė turi gerbti jį. Bet juk valstybė tai ne kažkas asmeniško. Valstybė susideda iš mūsų visų – piliečių. Tad štai, kol nebus į daugelį dalykų pažvelgta iš esmės ir konstruktyviai, kol nebus elementaraus supratimo jog mes visi privalome rūpintis vieni kitais, tol gyvensime prieblandoje, bijodami išlįsti į šviesą, bijodami patys savęs.

Komentarų: 2

  1. Dali.us - 2010-06-16

    Geras rašinelis, tik nesutinku, kad nėra individualios veiklos ir smulkaus verslo. Jis yra.. tik ne viešumoje o šešėlyje. O ir oficialaus verslo dalis vis labiau į šešėlį grimsta (norint įsigyti baldus, langus ar dar ką nors „gaminamą“ Lietuvoje dažnai pasiūloma solidi nuolaida jei moki grynais ir be saskaitu).

    [Atsakyti]

  2. Edvardas - 2010-06-16

    Vyriausybei pirmiausia reikėtų susižinoti apie tokį dalyką kaip Laffer kreivę (http://lt.wikipedia.org/wiki/Lafero_kreiv%C4%97). Apie kokį smulkaus verslo sąžiningą pradėjimą galima kalbėti, jei tave per pirmą mėnesį „suvalgys“ mokesčiai? Net jei ir mokesčius dar būt galima toleruoti, tai jų administravimas pakelia juos į visiškai naują lygmenį. Verslo skatinimas ir turėtų prasidėti mokesčių optimizavimu (dydis, kiekis, administravimas). Sako lietuviai nėra verslūs žmonės, tačiau būk verslus kiek tu nori, bet jei tave sužlugdys pirmosiomis dienomis, dar net nepradėjus verslo, tai apie kokį verslumą galime kalbėti? Vyriausybė bando „balansuoti“ biudžetą didindama mokesčius (=stabdydama ekonomiką), už pasakiškas palūkanas skolindamasi milijardus ir Europos Sąjungos pinigais ir visa tai lemia nedarbą, o nedarbas skatina emigraciją. Jei žmogus emigruoja (jei dar ir su visa šeima), gauna darbą jis tikriausiai negrįš, nes niekas čia jo nelaukia, tik nedarbas ir mokesčiai. Emigravęs žmogus kuria pridėtinę vertę kitai valstybei, o tai reiškia LT biudžetas negauna pinigų – formuojasi uždaras ratas. Kitos sritys korupcija ir anarchija – niekas už nieką niekuomet neatsako.

    Kad ir kaip girtųsi vyriausybė savo pasiekimais, tačiau matau tik milžinišką nedarbą, skurdą, nusivylimą valstybę ir klestinčias aplinkines valstybes.

    [Atsakyti]

Rašyti komentarą