Darbas su įvairios apimties vienkartiniais ir tęstiniais (etapais) WEB projektais. Kiekvienas projektinis darbas atliekamas pagal specifikaciją.

Laukiame rimtų, laisvai samdomų, savo srities specialistų. Pirminis kontaktas el. paštu: info{eta}grant.lt

Kai skelbimas taps nebeaktualus – apie tai informuosime šio straipsnio komentaruose.

Susiję įrašai:

1. Reikalingas PHP programuotojas
2. Apie valdišką darbą, partiją ir „otkatą“

Nemokamai Jums suteiksime:

250 MB vietos diske*

Neribotą duomenų srautą**

Galimybę susikurti 2 MYSQL duomenų bazes 

Galimybę priparkuoti 1 domeną

Galimybę priparkuoti neribotą skaičius subdomenų

Galimybę susikurti neribotą skaičių elektroninio pašto dėžučių (ribojimas tik pagal vietą diske)

Savo paskyrą patogiai galėsite administruoti su DirectAdmin sąsaja

Taip pat galėsite gauti pagalbą forume dėl įvairių iškilusių problemų

Ir dar daugiau…*

* – su galimybe taip pat nemokamai gauti daugiau, jei Jūsų projektas pasirodys įdomus ir naudingas.

** – esant neproporcingai dideliam srautui, gali būti taikomi apribojimai.

Visa papildoma informacija ir užsakymai adresu: http://www.portas.lt

Pasinaudokite puikia proga turėti savo kampelį internete nemokamai!

Susiję įrašai:

1. Kviečiame išbandyti nemokamą prekių apskaitos programą (E-PAS)
2. GSM Lietuvoje. Istorija ir ateitis
3. Bitė: Mėgaukis mobiliu pasauliu

Kaip rašoma naujienų portale DELFI, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) skaičiuoja, kad atsinaujinanti energetika nuo kitų metų turėtų didinti elektros tarifą. Va taip, ponai… Lietuvoje pasirodo ir patys geriausi norai veda ta pačia linkme – į prarają arba jei tiksliau – į visų mūsų pinigines.

Susiję įrašai:

1. Lietuvos energetika ant bedugnės krašto
2. Kaliningrado sritis – eletros energijos tarpininkė Lietuvoje
3. CŽV kalėjimas Lietuvoje. Istorija tęsiasi…

Pateiksime keletą akivaizdžių pavyzdžių, kad Omnitel skambus šūkis – „pirmiausia – Jūs“ tėra tik skambi, tačiau visiškai nieko verta frazė. Remsimės savo pačių patirtimi, bendrovės darbuotojų pateikta informacija ir pačios bendrovės oficialiai pateikiama informacija. Visi pateikti pavyzdžiai puikiai tiktų skyreliui, kurio pavadinimas galėtų būti toks – Aš niekada nebebūsiu bendrovės Omnitel klientu, kadangi:

1. Omnitel negerbia savo klientų. Tikriausia ne vienas šios bendrovės klientas jau spėjo įsitikinti, kad dėmesys Jums, kaip klientui, atsiranda tik tuomet, kai perkeliate savo numerį pas kitą operatorių. Tą puikiausiai iliustruoja ir po tokio veiksmo gautas laiškas (paspauskite, kad padidinti). Iki tol kol paliksite šią bendrovę, esate tik „melžiama karvė“ todėl apie kažkokį ypatingesnį dėmesį galite tik pasvajoti. O lojalumo programa „Omni ID“ yra daugiau pasityčiojimas iš kliento, nei kokia nors reali nauda. Kam laukti 10 metų, kol tapsite šios bendrovės auksiniu klientu, jei jiems taikomas nuolaidas galima gauti iškart, vos tik perėjus pas kitą operatorių (žiūrėti nuotraukas apačioje)?

Omnitel laiškas klientui, kuris pasirinko kitą operatorių.

2. Omnitel turi tragišką vidinę komunikaciją. Jei netyčia užsukę į bet kurį šios bendrovės saloną parašysite kokį oficialų raštą šiai bendrovei, kuris jai bus ne itin naudingas, galite būti tikri, kad centrinės būstinės šis Jūsų raštas tikrai nepasieks. Puse lūpų teko nugirsti, kad darbuotojams net yra rekomenduotina „nepatogių ir nenaudingų“ raštų centriniam skyriui neperdavinėti. Mažiau problemų, nes juk puse ir daugiau problemų išsisprendžia savaime. O jei nuspręsite paskambinti į klientų aptarnavimo skyrių, tai už kiekvieną tokį skambutį bendrovė papildomai iš Jūsų uždirbs po beveik 1 Lt.

3. Omnitel akivaizdžiai meluoja savo klientams. Žemiau pateiktame pasiūlyme akivaizdžiai matyti, kad bendrovė savo oficialiame puslapyje siūlo tam tikrą paslaugą su tam tikromis apmokestinimo sąlygomis. Juodu ant balto parašyta, kad nesinaudojant paslaugomis, mėnesio mokestis yra 0 Lt. Deja, realybėje, planas „Kai reikia“ yra apmokestinamas 0,50 Lt mėnesiniu mokesčiu. O remiantis oficialiu bendrovės atsakymu (kurį suinteresuotiems asmenims galime pateikti), toks mokestis būtų netaikomas tik tuomet, jei būtų sudaryta 24 mėn sutartis, kas akivaizdžiai prieštarauja kitai plano aprašyme pateiktai nuostatai.

4. Omnitel nesilaiko vartotojų teises ginančių įstatymų. Jei bet kuris šios bendrovės klientas sugalvotų apsaugoti savo piniginę nuo pernelyg didelių išlaidų, tai su bendrove „Omnitel“ jam to tikrai nepavyktų padaryti. Pagal vartotojų teises ginančius įstatymus, telekomunikacijų bendrovės, klientui pageidaujant privalo jam neatlygintinai suteikti kredito ribojimo paslaugą. Kitaip tariant, klientas gali pareikšti norą, kad jo sąskaita už paslaugas per mėnesį negalėtų viršyti tarkim 60 Lt. Pasiekus tokią sąskaitos sumą, teikiamos paslaugos klientui turėtų būti apribotos. Deja, bendrovėje Omnitel tokia paslauga teikiama labai jau iškraipytai. Aiškinu specifiką. Mažiausias kredito limitas vienam numeriui, remiantis oficialiai gautu bendrovės konsultantų laišku yra 50,00 Lt. virš minimalaus mėnesio mokesčio. Kitaip tariant, jei Jūs, pagal sutartį šiai bendrovei įsipareigojote mokėti 50,00 Lt. tai savo mėnesio sąskaitą apriboti Jūs galite tik 100,00 Lt. arba daugiau. O kaip mūsų, klientų teisė mokėti bendrovei mažiau nei tas jos nustatytas minimumas?

5. Omnitel niekada nepripažįsta savo klaidų ir jos darbuotojai nesilaiko duoto žodžio. Galime pateikti visą šūsnį laiškų, kuriuose oficialiai bendrovė pripažino klaidas ir prižadėjo jas ištaisyti, tačiau čia pat visus savo pažadus ir užmiršo. Beje, ši bendrovė niekada neperrašo išrašytų sąskaitų ir beveik visada „pamiršta“ ištaisyti netikslumus ateinančių laikotarpių sąskaitose, todėl visiems klientams patariame iškart reikalauti kreditinės sąskaitos. Taip sutaupysite ir laiko, ir nervų.

O dabar, pažvelkime tiesai į akis. Ar taip su klientais besielgianti bendrovė tikrai gali save pristatyti šūkiu – „pirmiausia – Jūs“? Ir kam tas šūkis yra skirtas? Matyt tai žino tik pačios Omnitel vadovybė ir akcininkai. Bet tikrai ne klientai. Klientais reikia rūpintis tada, kai jie dar yra klientai, o ne tada, kai jie išeina pas konkurentą. Tai visiškai elementarus, tačiau esminis vadybos dėsnis. Išleisti milijonai savo įvaizdžio keitimui niekada neatpirks dėmesio klientui. Vietoj to, gal pirma reiktų apsikuopti iš vidaus? Nes vidinis „bardakas“ jau lenda per visus galus ir tuo galima lengvai įsitikinti tiek užsukus į bet kurį aptarnavimo saloną, tiek ir susisiekus su centriniu klientų aptarnavimo padaliniu. Per dešimtmetį užsitarnautas solidžios ir kokybiškas paslaugas teikiančios įmonės vardas jau visai baigia išgaruoti. Dabar ši bendrovė tampa eiline, lietuviška kontora, kuriai svarbiausias uždavinys – pritraukti ir kaip galima labiau apiplėšti savo klientą. Net ir nebūnant verslo genijumi, nesunkiai galima suprasti, kad jei orientuojamasi į brangesnes, tačiau kokybiškas paslaugas, tai tas kokybiškumas turi atsispindėti ir klientų aptarnavime. Dalis klientų tikrai gali sumokėti ir brangiau ir daugiau, siekdami išvengti bet kokių nesklandumų ateityje ir užsitikrindami, kad visos iškilusios problemos bus išspręstos greitai ir efektyviai. Deja, šią sritį bendrovė Omnitel apleido visiškai. Ir jei dabar kažkam reiktų aiškiai išskirti į ką orientuojasi ši bendrovė, tai bent kiek iš arčiau su jos virtuve susipažinusiam žmogui tai padaryti būtų labai sunku. Akivaizdu, kad to nežino ir didžioji dalis bendrovės darbuotojų.

Omnitel laiškas klientui, kuris pasirinko kitą operatorių.

Omnitel laiškas klientui, kuris pasirinko kitą operatorių.

Susiję įrašai:

1. Omnitel turi etatinius komentatorius internete?
2. Omnitel pradėjo prekiauti iPhone 4. Bitė tai padarė prieš mėnesį.
3. UAB Omnitel įveda skolos administravimo mokestį

Daugėjant apsiperkančiųjų internetu, auga ir parduodančiųjų internetu skaičius. Elektroninių parduotuvių katalogo Eshops.lt vadovo Sauliaus Dačkio vertinimu, šiuo metu Lietuvoje veikia iki 2000 elektroninių parduotuvių.

Elektroninių parduotuvių skaičiaus augimą lemia ne tik prekių paklausos internete augimas, bet ir pačios elektroninės parduotuvės, kaip verslo plėtros ar sukūrimo priemonės, prieinamumo padidėjimas. Be didelių investicijų reikalaujančių, individualių projektų Lietuvos rinkoje atsirado galimybės elektroninę parduotuvę susikurti nemokamai ar išsinuomoti.

Bene didžiausias (pagal klientų skaičių) ir sparčiausiai augantis tokių paslaugų teikėjas yra Freeshop.lt: praėjus dviems metams nuo veiklos pradžios (2009 m. birželio mėnesį sukurta pirmoji Freeshop.lt elektroninė parduotuvė.) Freeshop nuolat aptarnaujamų ir prižiūrimų elektroninių parduotuvių skaičius viršijo 400.

„Dvi žvakutes dėsime ant labai didelio torto“, – juokauja Freeshop.lt projekto vadovas Robertas Ulinskas. – „Kadangi mūsų jau 400 – visi kartu esame nemažas Lietuvos interneto rinkos dalyvis. Naudojamės masto ekonomija – didelis mūsų būrys suteikia galimybes išsikovoti palankias ar net išskirtines trečiųjų šalių paslaugų sąlygas. O serverių duomenimis visos Freeshop.lt elektroninės parduotuvės kartu sulaukia apie 40- 50 tūkstančių unikalių lankytojų per parą.“

2011 metai buvo pasitikti investuojant į serverių įrangą, siekiant padidinti sistemos našumą, stabilumą bei patikimumą. Išskirtinai Freeshop.lt klientams pradėti organizuoti elektroninio verslo vystymo seminarai.

„Stengiamės nestovėti vietoje, todėl aktyviau vystome ir vystysime ne tik pačią elektroninės parduotuvės platformą, bet ir su ja susijusias sritis.“- Teigia R. Ulinskas.- „Siekiame, kad Freeshop.lt vizija – būti, pačia patraukliausia ir naudingiausia klientui internetinio verslo platforma Baltijos šalyse, taptų realybe.“

www.freeshop.lt – UAB „IT Solutions“ elektroninių parduotuvių kūrimo paslauga, siūlanti modernią, nuolat tobulinamą bei nemokamą elektroninę parduotuvę už serverio nuomos kainą (33 Lt/mėn.+ PVM).

FreeShop.lt Informacija

Susiję įrašai:

1. Verskis.lt – sprendimas e-komercijai
2. Sekso revoliucija su internetu ir „sexshopais“
3. Google jau 12!

Šiandien Lietuvoje net 52 proc. berniukų ir 48 proc. mergaičių iki 3 metų amžiaus jau serga ankstyvuoju dantų kariesu. Tuo tarpu Skandinavijos šalyse net 63 proc. dvylikamečių neturi nė vieno ėduonies pažeisto danties. Lietuvoje vaikams karieso pažeistų dantų yra keturis kartus daugiau nei Skandinavijoje.

Jau daugiau kaip du dešimtmečius vykdomos pavienės profilaktikos programos, tačiau problemos išspręsti iki šiol nepavyko. Niekas Lietuvoje neprisiima atsakomybės už kompleksinę burnos priežiūrą ir burnos ertmės sveikatos palaikymą. Odontologija Lietuvoje iki šiol sprendžia tik įsisenėjusias problemas (ėduonis, dantų chirurgija, protezavimas ir pan.). Daugeliu atveju šių problemų galėtume išvengti pritaikę profilaktikos priemones.

Neseniai Vilniuje įsikūrusios odontologijos klinikos „Amicus dentis“ gydytojas Vytautas Tamošiūnas ir jo komanda nusprendė pakeisti nusistovėjusius santykius tarp odontologo ir paciento. Odontologas, pacientas ir paciento tėvai bus suinteresuoti, kad dantys nebūtų pažeisti ėduonies. Pacientams bus taikomos visos naujausios profilaktikos priemonės, todėl vaikai užaugs sveikais dantimis. Be to, 6–12 m. vaikai, dalyvaujantys klinikos programoje, neturės mokėti už paslaugas. „Amicus dentis“ siūlo naują atsiskaitymo už gydymą tvarką: nors didžiojoje dalyje klinikų pacientai moka už paslaugas po procedūros, „Amicus dentis“ siūlo mokėti tik fiksuotą mėnesio mokestį. Daugiau informacijos rasite klinikos elektroninėje svetainėje www.amicusdentis.lt .

Gydytojas odontologas Vytautas Tamošiūnas džiaugiasi, kad lietuviai vis aktyviau domisi burnos ertmės priežiūra ir susirgimų profilaktika. „Manau, kad greitai galėsime džiaugtis nauja karta, kuri užaugs nepažinusi grąžtų ir adatų baimės“, – teigia gydytojas.

Susiję įrašai:

1. Dar kartą apie mokesčius

Pastarasis sutrikimas jau antrasis per pastarąjį pusmetį. Pasak kai kurių specialistų, Skype problemas sukelia jos veikimo principai ir milžiniškas šia programa besinaudojančiųjų skaičius.

Susiję įrašai:

1. Mobiliojo ryšio operatoriai konkuruoja su Skype
2. LR Seimas ir „Skype“
3. Politinis galvakapotis tęsiasi. Atėjo A. Čapliko eilė

Prekybos centro „Cento“ Šilutėje, „Maldelė, kad sektusi“, pakabinta tualete

Vergiškos darbuotojų darbo sąlygos Lietuvoje ne naujiena. Ypatingai tai tampa aktualu, kad kalba pasisuka apie padėti prekybos centruose, kurių Lietuvoje pakankamai daug. Tačiau ekonominio sunkmečio sąlygomis atrodo kai kas išties perlenkia lazdą.

Štai Šilutės prekybos centre „Cento“ personalo tualete atsirado nedidelė „Maldelė, kad sektusi darbe ir neturėtumėte problemų“ (žr. žemiau) atspausdinta ant popieriaus lapo ir pakabinta tiesiai prieš tualeto lankytojo akis. Sprendimas, kaip rašoma pačioje „maldelėje“, tikrai apgalvotas. Ir ne tik todėl, kad nebūtų pasiteisinimų jog nematė ar negirdėjo, tačiau dar ir  todėl, kad efektyviai išnaudojamas tualete prabūtas laikas. Nėra juk ko dykai sėdėti… Kol atsikratai nereikalingo turinio, gali ne vieną tokią „maldelę“ perskaityti. Gaila tik, kad pats procesas gali užstrigti, jei „maldelių“ turinys ir toliau bus panašus.

Turime pasiūlymą visoms „Cento“ parduotuvėms: taupydami vietą ir efektyvindami darbuotojų laiką, tualetuose įrenkite skelbimų lentas. Ten pat galite įrengti ir darbuotojų stalčiukus ir ten nuolat išdėlioti jiems aktualią informaciją, padėti kitus dokumentus. O geriausia išvis… viską, kas skirta personalui – perkelti i tualetus. Vistiek jūsų darbuotojai daugiau nėra verti, ar ne?

Maldelė, kad sektusi darbe ir neturėtumėte problemų

Kiekvienas darbuotojas atsakingas už tai, kas vyksta jo darbo vietoje jo pamainos metu, t. y. nebus priimami jokie pasiteisinimai, kad tai „nuo anos pamainos“.

… parduotuvės, jos prieigų, kasų, dispencerių, svarstyklių, šaldymo salų, pirkėjų spintelių, krepšelių ir vežimėlių ir t. t. švarą.

Kokybė t. y. prekiaujame tik galiojančiomis prekėmis.

Aptarnavimas:

Pirkėjui neįdomios mūsų problemos – mes privalome parduoti daug ir labai daug:

1. Laba diena

2. Kuo galiu padėti

3. Ačiū, kad pirkote

4. Žinoti ir atsakyti kokios prekės akcijuojamos

5. Draudžiama: žiedai (išskyrus vestuvinis) kabantys auskarai, nešvari apranga, spalvota apranga

Draudžiama sakyti:

1. Nežinau koks skonis\Ar turime

2. Ne mano skyrius

3. Čia ne mes\aš, čia bazė\Vilnius

4. Pamiršau

Svarbiausia:

1. Neišsirinksit laiku galiojimų – nusipirksit pilna kaina

2. Neišsinešit iš sandėlio prekių ir jos nusirašys – nusipirksit pilna kaina

3. Aptarnausite nemandagiai – eisite dirbti kitur

Informacijos pateikimo vieta pasirinkta apgalvotai – šios vietos neapeisit ir negalėsit pasakyti, kad nežinojote.

Išeidami užgesinkite šviesą

Ačiū :)

P. S. Gerbiami prekybos centro vadovai… kitą kartą pasistenkite bent tekstą rišliai ir be klaidų išdėstyti. Nors ką čia kreipsi dėmesį į tokius „mažmožius“, kai galva užimta tokių „originalių“ sprendimų paieška. Eiliniams “grūžčikams“ juk vistiek tiks…

Susiję įrašai:

1. Kaip rinktis prekes prekybos centre?
2. Norfa priešinasi kitų prekybos tinklų spaudimui
3. Kai tikrąją prekės kainą sužinai tik kasoje…

„Manau, kad visas pasaulis stebisi, kaip greitai mums pavyko atgaivinti Baltijos šalių ekonomiką“, – komentavo Švedijos radijui tokius optimistinius rezultatus SEB banko vadovė Annika Falkengren.

Šaltinis: 15min.lt

Priežastis kodėl taip buvo pasakyta – bankų IV 2010 m. ketvirčio rezultatai Baltijos šalyse:

SEB bankas – 488 mln. eurų pelnas;

Nordea – 23 mln. eurų pelnas;

Kiek uždirbo Swedbank per IV 2010 m. ketvirtį dar nėra žinoma, tačiau III 2010 ketvirtį skelbia uždirbęs 64 mln. eurų pelno.

Tikrai puikūs rezultatai… kai šalis badauja ir kenčia vieną didžiausių ekonominių krizių.  Visiškai neatsakinga ir mažų mažiausia įžeidu teigti, kad būtent bankai „atgaivino“ Baltijos šalių ekonomiką. Kas jie tokie, kad turėtų svertus atgaivinti ekonomiką? Ką gal vėl pradėjo dalyti pigias paskolas į kairę ir į dešinę? Ar siūloma banko Swedbank paskola su 22 proc. metinių palūkanų yra tas atsigavusios ekonomikos požymis? Dirdami paskutinį kailį nuo visų mūsų jie susirinko tuos milijonus ir dar drįsta kalbėti apie kažkokį „gaivinimą“. Šlykštu!

Palyginimui galima pasakyti šį tą apie banko mokesčius. Nordea bankas Danijoje ir Nordea filialas Lietuvoje.

Danijoje Nordea bankas už viso mėnesio pavedimus (jų buvo apie dešimt, iš jų du – tarptautiniai, t. y. į Nordea Lietuvos filialą) nuskaičiavo komisinių lygiai 2 Danijos kronas (~ 0,9 Lt). Kiek ima lietuviškasis Nordea ir visi kiti Lietuvoje veikiantys bankai – manau sakyti nereikia. Vienas pavedimas į kitą banką kainuoja vos ne dvigubai daugiau, ką jau kalbėti apie tarptautinius. Ar dar kyla kam klausimų, iš kur toks pelnas Baltijos šalyse?

O mūsų žiopliai finansų ekspertai ir bankininkai su šarkinais sėdi sau akis užsidengia ir turbūt tik džiaugiasi, kai skandinaviški bankai milijonus savo motininiams bankas krauna, iš mūsų paskutinius sunkiai uždirbtus litus plėšdami. Bepigu po to bankams girtis, kad su ekonomika jau viskas tvarkoj ir esą čia jie, tie „didvyriai“, kurie labiausiai prisidėjo prie to „gaivinimo“. Kur neuždirbsi tų milijonų, kai savo sąlygas diktuoji ir paprastam žmogeliui paprasčiausiai nėra kur dėtis: nors ir litą mokėdamas kam nors, mažiausiai tiek pat sumokėsi ir bankui. Bet kurį skandinavą, pamačius mūsų pajamų ir bankų paslaugų įkainių santykį, ištiktų šokas. Įdomu ar ponia ar panelė Annika Falkengren pasakė, koks minimalus atlyginimas Lietuvoje, ir kiek už paprastą pavedimą jų bankui sumoka eilinis Lietuvos žmogelis? Spėju, kad tikrai ne.

Susiję įrašai:

1. Ir R. Šarkinas suprato, kad bankai nenori rizikuoti
2. Šešėlinė ekonomika labiausiai pastebima… bankuose
3. Bankai nors ir nenoriai, tačiau jau pradeda skolinti

1. Kaip Estija tikisi sukontroliuoti šio savo įstatymo vykdymą? Juk įvesti į Google paieškos laukelį vardą, pavardę ar telefono numerį ir gauti paieškos rezultatus užtrunka vos keletą sekundžių, o rastai informacijai perskaityti ir įsidėmėti taip pat užtenka vos keletos minučių. Ir kad bus pasinaudota šia informacija, kandidatas paprasčiausiai niekada ir nesužinos.

2. Ar Estija mano, kad įmanoma žmogų apsaugoti nuo jo pačio?

Susiję įrašai:

1. Lietuvos darbo birža internete. Kas pasirūpins duomenų saugumu?
2. Nežinote į kurį mobiliojo ryšio tinklą skambinate? Pasitikrinkite!
3. Google jau 12!