Turbūt tai atsitiktinumas, tačiau puikiai atspindi tautos nuomonę… :)

Susiję įrašai:

1. Lietuva apie 15 min buvo netekusi delfi.lt (papildyta: lrt.lt – taip pat neatsilaikė)

Portale 15min.lt kiekvienas norintis gali pasirašyti elektroninę Sėkmės kelio sutartį ir taip įsipareigoti elgtis atsakingai prieš save ir kitus.

Iniciatyva graži, tačiau… Ar ne per lengvai norima atrasti tą sėkmės kelią? Vardas, pavardė ir elektroninio pašto adresas po stipriai moralizuotu tekstu dar visai nieko negarantuoja. Ypač jaunam žmogui, kuris visą laiką matė užtektinai pavyzdžių, kai buvo elgiamasi visiškai priešingai. Čia gal ir neverta kalbėti apie kelių būklę, finansavimą švietimui ir panašius dalykus, tačiau vertėtų prisiminti mūsų visų atsakomybę ir tai kokį pavyzdį rodome savo vaikams. Būtų naivu tikėtis, kad galimybė įrašyti savo vardą, pavardę ir elektroninio pašto adresą internete, apsaugos jaunus žmones nuo neapgalvotų poelgių. Ir net rimčiau susimąstyti kažin ar privers. Žmogus elgtis atsakingai turi būti skatinamas nuo pat gimimo, o ne tuomet, kai jam jau 18. Ir tuo pirmiausia turėtų susirūpinti tėvai, mokytojai ir visa visuomenė. Tik nuo mažens rodydami tinkamą pavyzdį bei skatindami vaiką elgtis atsakingai, galime tikėtis, kad stovėdamas ant brandos slenksčio jis nesės išgėręs už vairo, ar nespaus pedalo „iki dugno“.

Kiekvieną kartą, išgirdę apie tragiškai pasibaigusią jauno žmogaus kelionę, mes visi turėtume susimąstyti ar viską padarėme ir ar viską darome, kad tokių netekčių būtų išvengta? Ar tinkamą pavyzdį rodome savo vaikams kasdieninėse situacijose, kad jų jaunystė nesibaigtų ties kapinių tvora.

Susiję įrašai:

1. Manėt lengvai atsikratysim „Liūto“? Deja…

Nesenai perskaitytas straipsnis apie Lietuvoje atliktą tyrimą dėl mokesčių mokėjimo sukėlė nemažai minčių. Tiesa, jos nebuvo ypatingai naujos ar kažkuo išskirtinės. Bet visgi…

Sekant tyrimo metu gautais rezultatais, galima padaryti sekančias išvadas:

1.Didžioji Lietuvos gyventojų dalis realiai nekuria jokios oficialios vertės arba dirba šešėlyje ir nemoka jokių mokesčių, o neretai dar ir naudojasi teise į lengvatas, gauna vienokias ar kitokias išmokas iš valstybės biudžeto;

2.Lietuvos ekonominio išsivystymo lygis katastrofiškai netolygus. Trys didieji Lietuvos miestai – visas Lietuvos ekonomikos branduolys, kai tuo tarpu likusi Lietuvos dalis dažnai nesugeba išsilaikyti net savęs;

3.Smulkiojo ir vidutinio verslo Lietuvoje neliko arba jis balansuoja ant išnykimo ribos. Apie savarankiškai dirbančius asmenis galima pasakyti, kad jie jau tik buvo. Kažkur ir kažkada praeityje, nes dabar tokių asmenų yra vos 2,2 proc.;

4.Praėjus pusei metų, politikų žadėtas dėmesys nedarbui jokio laukiamo efekto nedavė. Nedarbas ir toliau auga, o jokių realių veiksmų, kad tai būtų sustabdyta nėra. Akivaizdžiai pasirinktas ne tas kelias arba problemai rodomas per menkas dėmesys. Kelių kompanijų atėjimas į Lietuvą, kurios čia įdarbino kelis šimtus aukštųjų technologijų specialistų nėra tas gelbėjimosi ratas, nes tokie specialistai darbą sugeba susirasti ir patys. O didžioji bedarbių dalis juk menkesnio išsilavinimo ir žemesnės kvalifikacijos žmonės;

5.Mokestinė našta Lietuvoje visiškai nepamatuota ir be jokios dirbti skatinančios politikos. Daug geriau gauti bedarbio pašalpą, papildomas lengvatas ir verstis atsitiktiniais darbais ar dirbti šešėlyje nei „arti“ po 12 valandų per parą už minimalų oficialių atlyginimą;

6.Verslumo skatinimas. Skambi frazė politikų lūpose, tačiau kas šiandien ta linkme padaryta realiai? Ar galima kalbėti apie verslumo skatinimą, kai kasdien iš politikų tik ir girdime apie svarstymus įvesti naujus mokesčius ar padidinti jau esamus. Ar mokestinės bazės ir teisės aktų kaitaliojimą po keliskart per metus galima laikyti verslumo skatinimu? O kur dar pačios įvairiausios biurokratinės kliūtys, kurios dažnam verslininkui atima bet kokį norą kažką daryti, nes pareikalauja visiškai nepamatuotų laiko sąnaudų;

7.Šiandieninę situaciją Lietuvos ekonomikoje būtų galima pavadinti taip: arba tu valstybę, arba ji tave. Ir jokie pagraudenimai apie atsakomybę ar meilę savo gimtinei čia negelbsti. Jei veiksi skaidriai ir sąžiningai – esi pasmerktas žlugti, nes negali likti konkurencingas rinkoje, jei žaidi pagal visiškai kitas taisykles nei tavo priešininkai. O valstybė, kurianti tas žaidimo taisykles visada yra pasiruošusi pribaigti pralaimėjusįjį, kuris dar galbūt rodo kokius nors gyvybės požymius;

Kyla labai natūralus klausimas. Negi valstybės galvos tiek kvailos, kad nesupranta, kad pjauna šaką, ant kurios sėdi? Tikriausiai ne. Jos tai puikiai supranta, kaip ir tai, kad praktiškai didžioji dalis verslo dabar dirba prieblandoje. Tai ko reikia, kad būtų priimti esminiai pakeitimai valstybės valdyme, tikrai skatinantys verslumą ir kuriantys naujas darbo vietas bei keliantys šalies ekonomiką? Turbūt tik valios, supratingumo ir atsižvelgimo į realią situaciją. Net nereikia jokių specialių ekonomikos žinių, kad suprastum, jog geriau legaliai dirbantis ir užsidirbantis žmogus, bet neprašantis nieko iš valstybės, nei tas, kuris dirba nelegaliai ir dar gauna socialinę pašalpą. Juk turim vartojimo mokesčius (PVM), tad bet kuriuo atveju, mokesčiai būtų sumokami. O didėjantis vartojimas vidaus rinkoje būtų pati geriausia priemonė skatinanti verslumą. Tačiau ne. Šiandien politikams yra svarbiau išpešti iš „išsišokėlio“, išdrįsusio paviešinti savo veiklą 72 Lt per mėnesį, net jei jis tą mėnesį ir negavo jokių pajamų, nei leisti jam bent kiek įsitvirtinti rinkoje. Natūralu, kad nepakeliamos mokesčių naštos prispausti, daugelis tiesiog paprasčiausiai nebemato tikslo ką nors daryti ir nueina lengviausiu keliu. Į darbo biržą ir šešėlį.

Kiek juokingai skamba kai kurių aktyvių visuomenės veikėjų pagraudenimai apie atsakomybę, pagarbą valstybei ir panašius dalykus. Akivaizdu, kad tokie asmenys yra visiškai nutolę nuo realybės. Iškart galima būtų priešpastatyti klausimą, o ką valstybė padarė, kad ją gerbtume, jaustume prieš ją atsakomybę ir noriai pasidalintume savo pinigais su ja? Pavardinkime…:

1.Švietimas. Darželiai baigia išnykti, o likusieji perpildyti. Mokyklose mokymo priemonės mokamos. Remontai – taip pat dažnai su tėvų pagalba. Mokslas universitetuose ir kolegijose taip pat didžiąja dalimi mokamas;

2.Sveikatos apsauga. Mokam visi ir visaip. Oficialiai ir neoficialiai;

3.Krašto apsauga. Vaidinam kad ją turim, tačiau be simbolinės reikšmės ji daugiau niekam nereikalinga;

4.Socialinė apsauga. Pensininkų, mamų ir šiaip nedarbingų asmenų tikrai turim. Sočiai. Tik štai ar trečdalis atlyginimo sumokamas SODRAI kas mėnesį garantuoja, kad ištikus nelaimei neteks badauti? Toli gražu ne. Tai kam mokėti SODRAI, jei ji nieko negarantuoja?

5.Transportas ir energetika. Už šių sferų teikiamus patogumus mokam kaip tikri europiečiai. Tik gal politikai pamiršo koks šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje?

6.Teisingumas. Apie jį po pastarojo laikotarpio įvykių išvis kažką būtų sunku pasakyti. O bent kiek realiai su šia sritimi susidūręs pilietis žino, kad teisingumas yra tiesiogiai proporcingas piniginės storiui ir pažįstamų, įtakingų asmenų skaičiui.

7.Kultūra. Praeitais metais „prakultūrinom“ tikrai nemažai. Prisižiūrėjom fejerverkų už milijonus. Tačiau kiek nuo to kokio nors Balbieriško gyventojas tapo kultūringesnis? Kaip visada kažkas iš kultūros gerai uždirbo, o Lietuvos kultūra taip ir liko savo vietoje.

8.Žemės ūkis. Šią sritį išvis reiktų labiau pervadinti į Europos Sąjungos pinigų dalintojus ir atiminėtojus, nes jokios kitokios realios naudos čia nematyti. Kaimas ir toliau drąsiai darbuojasi šakėmis, o gautas išmokas, jei tik jų nepaprašo grąžinti atgal – sugeba nedelsiant panaudoti „troškulio“ malšinimui.

9.Vienintelį ką turim tai valstybės valdymo aparatą. Čia tai galima pasigirti. Tik kam jis reikalingas, jei greitai neliks ką valdyti? Įvairios struktūrinės ir visokios kitokios reformos seka viena po kitos, o valstybės valdymo aparatas stovi tvirtai kaip ąžuolas. Ar kas nors kada nors pajėgs jį pajudinti?;

Štai jums ir visa meilė bei pagarba. Žmogus niekada nemylės to, kas jį engia. O apie pagarbą išvis šioje situacijoje neįmanoma kalbėti. Tam, kad žmogus gerbtų savo valstybę, pirmiausia pati valstybė turi gerbti jį. Bet juk valstybė tai ne kažkas asmeniško. Valstybė susideda iš mūsų visų – piliečių. Tad štai, kol nebus į daugelį dalykų pažvelgta iš esmės ir konstruktyviai, kol nebus elementaraus supratimo jog mes visi privalome rūpintis vieni kitais, tol gyvensime prieblandoje, bijodami išlįsti į šviesą, bijodami patys savęs.

Susijusių įrašų nėra.

Oficialaus paaiškinimo kas nutiko ir bent vartotojų informavimo kol kas nėra. Gal „swedbankiečiai“ dar tebešvenčia po pasiektos pergalės?

Susijusių įrašų nėra.

Pokalbiai tarp TEO ir „Omnitel“ klientų nuo birželio kainuos 0 centų už minutę

Ne paslaptis, kad ir UAB „Omnitel“, ir AB „TEO“ priklauso tai pačiai kompanijai – TeliaSonera Group. Taigi, nuo šiol skambučiai iš Omnitel į Teo tinklą ir atgal, gali būti salyginai nemokami. Salyginai, kadangi yra taikomi papildomi mėnesiniai mokesčiai.

Kiek toks sprendimas pagelbės šioms kompanijoms? Kol kas sunku pasakyti… Tačiau žinant, kad Teo laidiniu telefono ryšiu naudojasi palyginti nedaug vartotojų (ir jų būtų dar mažiau, jei ne interneto paslaugos, kur AB „TEO“ pastebimai lyderiauja) o ir iš tų pačių dauguma vyresnio amžiaus, šį žingsnį būtų galima vertinti kaip gelbėjimosi šiaudą AB „TEO“ „VOX“ (laidinio telefono ryšio) paslaugoms.

Dėl ne itin patrauklių tarifų, daugelis laidinio ryšio vartotojų jau senai atprato skambinti į mobiliuosius tinklus, todėl panašu, kad toks žingsnis turėtų iš naujo priversti pagalvoti apie galimybę susukti mobiliojo ryšio telefono numerį. Ar tai pasiteisins? Kaip papildoma ir nebrangi paslauga – galbūt. Tačiau ar tai kompanijoms atneš papildomų pajamų? Vargu. Juk jau šiandien beveik visi mobiliojo ryšio operatoriai siūlo už tam tikrą mėnesinį mokestį skambinti į visus tinklus po kelis šimtus minučių per mėnesį. Tai kam dar tokios ir panašios paslaugos, jei galima visiškai nesukant galvos į kurį tinklą skambini, plepėti keletą valandų už kelis dešimtis litų per mėnesį?

Susiję įrašai:

1. UAB Omnitel įveda skolos administravimo mokestį
2. Operatorių savitarnos svetainės. Renkame geriausią
3. Gerasplanas.lt padės pasirinkti

Po šeštadienį (2010-05-29) įvykusio Eurovizijos dainų konkurso finalo, paaiškėjo ir daugiausiai balų surinkusių šalių penketukas:

1. Vokietija

2. Turkija

3. Rumunija

4. Danija

5. Azerbaidžanas

Lietuvos atstovai, grupė InCulto su daina „Eastern European Funk“ nepatekusi į finalą, bendrame reitinge atsidūrė 29-ta. Antrajame pusfinalyje mūsų šalies atstovai užėmė 12-tą vietą.

Susiję įrašai:

1. Eurovizija 2010. Lietuvai atstovaus „InCulto“
2. Antrasis Eurovizijos 2010 pusfinalis. Dalyviai
3. Eurovizija 2010. Lietuvos astovai „InCulto“ pasirodys pirmieji

1. Gruzija;

2. Ukraina;

3. Turkija;

4. Izraelis;

5. Airija;

6. Kipras;

7. Azerbaidžanas;

8. Rumunija;

9. Armėnija;

10. Danija.

Deja, bet Lietuvos atstovai 2010 Eurovizijos dainų finale nepasirodys.

Susiję įrašai:

1. Antrasis Eurovizijos 2010 pusfinalis. Dalyviai
2. Eurovizija 2010 nugalėtoja – Vokietija
3. Sashai Son(g) atiteko garbė pradėti Eurovizijos finalą!

1 m³ dujų gyventojams pabrangs apie 27-28 ct. Tuo tarpu nuo 2010 m. liepos 1 įsigalios tokie elektros tarifai:

Vienkainis tarifas (kainos lieka nepakitusios):

Gyventojams: 45 ct/kWh.

Gyventojams, naudojantiems elektros virykles: 43 ct/kWh.

Gyventojams, suvartojantiems per metus daugiau kaip 12000 kWh: 41 ct/kWh.

Dviejų laiko zonų tarifas:

Dieninis tarifas: 49 ct/kWh.

Naktinis, šeštadienio ir sekmadienio tarifas: buvo 36 ct/kWh., o nuo 2010-07-01  bus 34 ct/kWh.

Dieninis tarifas gyventojams, naudojantiems elektros virykles: 45 ct/kWh.

Naktinis, šeštadienio ir sekmadienio tarifas gyventojams, naudojantiems elektros virykles: buvo 34 ct/kWh., o nuo 2010-07-01  bus 32 ct/kWh.

Dieninis tarifas suvartojantiems per metus daugiau kaip 12000 kWh: 44 ct/kWh.

Naktinis, šeštadienio ir sekmadienio tarifas gyventojams, suvartojantiems per metus daugiau kaip 12000 kWh: buvo 33 ct/kWh., o nuo 2010-07-01  bus 31 ct/kWh.

Susiję įrašai:

1. Nuo 2010-01-01 brangsta elektra ir dujos
2. Pigo elektra ir dujos
3. 2010 metų biudžetas palydėtas mitingais

Pusfinalyje pirmieji pasirodys Lietuvos atstovai – grupė InCulto su daina „Eastern European Funk“. Visas šio pusfinalio dalyvių sąrašas ir eiliškumas:

Šalis – atlikėjas – kūrinys

1. Lietuva – InCulto – Eastern European Funk

2. Armėnija – Eva Rivas – Apricot Stone

3. Izraelis – Harel Skaat – Milim

4. Danija – Chanée & N’evergreen – In A Moment Like This

5. Šveicarija – Michael von der Heide – Il Pleut de L’Or

6. Švedija – Anna Bergendahl – This Is My Life

7. Azerbaidžanas – Safura – Drip Drop

8. Ukraina – Alyosha – Sweet People

9. Olandija – Sieneke – Ik Ben Verliefd (Sha-la-lie)

10. Rumunija – Paula Seling & Ovi – Playing With Fire

11. Slovėnija – Ansambel Žlindra & Kalamari – Narodnozabavni Rock

12. Airija – Niamh Kavanagh – It’s For You

13. Bulgarija – Miro – Angel Si Ti

14. Kipras – Jon Lilygreen & The Islanders – Life Looks Better In Spring

15. Kroatija – Feminnem – Lako Je Sve

16. Gruzija – Sofia Nizharadze – Shine

17. Turkija – maNga – We Could Be The Same

Iš šio pusfinalio, į šeštadienį vyksiantį finalą pateks tik 10-ies šalių atstovai, kurie surinks daugiausiai balsų. Beje, balsuoti galima nuo pat pirmojo pasirodymo pradžios iki maždaug 15 minučių po paskutiniojo pasirodymo. Už savo šalies atstovus balsuoti negalima.

Susiję įrašai:

1. Prasideda Eurovizija 2010. Šįvakar pirmasis pusfinalis
2. Eurovizija 2009. Antrasis pusfinalis
3. Antrojo Eurovizijos pusfinalio laimėtojai

1. Bosnijos ir Hercegovinos;

2. Moldovos;

3. Rusijos;

4. Graikijos;

5. Portugalijos;

6. Baltarusijos;

7. Serbijos;

8. Belgijos;

9. Albanijos;

10. Islandijos.

Taip pat į finalą, be kovos pusfinaliuose, patenka didžiųjų šalių atstovai, kurios labiausiai prisideda prie Eurovizijos konkurso bei tos šalies atstovai, kurioje rengiamas pats konkursas. Šiais metais be konkurso į finalą pateko Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės bei praeitų metų Eurovizijos nugalėtojos – Norvegijos atstovai.

Susiję įrašai:

1. Eurovizija 2010 nugalėtoja – Vokietija
2. Eurovizija 2010. Lietuvai atstovaus „InCulto“
3. Eurovizija 2010. Lietuvos astovai „InCulto“ pasirodys pirmieji