„Oka“ (1986)

cal2009-09-10  tagŽymos:   Paskelbta kategorijose LTSR Auto-moto

okaModernizuodamos savo gaminamus automobilius, gamyklos paprastai didina jų matmenis ir variklių galingumą. Tai seniai žinoma tiesa. Po kelių modernizacijų kompaktiškas automobiliukas išauga į vidutinio dydžio daugiavietį automobilį, kur kas ištaigingesnį, greitesnį, bet ir… brangesnį, naudojantį daugiau degalų. Neišvengė šios tradicijos ir mūsų automobilių pramonė: pirmasis „Zaporožietis“ su 750 cm³ darbinio tūrio ir 18 AG varikliu peraugo į gerokai didesnį ZAZ-968M su 1200 cm³ darbinio tūrio ir 41 AG varikliu, o pastarąjį tuoj pakeis iš esmės naujas ZAZ-1102, neturintis nieko bendro su savo pirmtakais. Tai nėra bloga, bet dalis automobilistų, svajojančių įsigyti nedidelį, pigų ir ekonomišką automobilį, lieka nuskriausti. Situacija, kai šalyje negaminamas mikrolitražis automobilis, nepriimtina ir ekonominiu požiūriu. Todėl nuspręsta pradėti gaminti ypač mažos klasės (svoris iki 650 kg) lengvuosius automobilius „Oka“. Jų gamyba kooperuojantis pavesta Volgos ir Karnos automobilių bei Serpuchovo motovežimėlių gamykloms.

Mažylį suprojektavo ir jo bandomuosius pavyzdžius sukūrė Volgos automobilių gamyklos konstruktoriai. Mikrolitražio automobilio kūrėjai stengėsi maksimaliai panaudoti serijinių automobilių VAZ mazgus bei detales. Todėl savo konstrukcija „Oka“ artima paskutiniam Volgos automobilių gamyklos modeliui VAZ-2108. Ji turi kompaktišką keturvietį dviejų tūrių kėbulą su trimis durimis, kuris dabar būdingas visiems šios klasės automobiliams ir priekinius varančiuosius ratus. 650 cm³ darbinio tūrio ir apie 30 AG variklis įrengtas priekyje, skersai.

Tai pusė automobilio VAZ-2108 variklio – 2 cilindrai. Skirstymo veleno pavara – krumpliuotas diržas, uždegimo sistema elektroninė, bekontaktė, irgi iš VAZ-2108, kaip ir naujas kompaktiškesnis akumuliatorius. Salone labai panaši į VAZ-2101 prietaisų lenta, durų rankenos, kitos detalės. Šoninės kėbulo durys tokios plačios, kad įsėsti į užpakalinę sėdynę visai nesunku. Beje, priekinė sėdynė nulenkiama į priekį, paspaudus specialią svirtelę.

Kiti automobilio konstrukciniai ypatumai – tai makfersono tipo ratų pakaba, krumpliastiebinis vairo mechanizmas, vienas stiklo valytuvas, mažo skersmens ratai. Automobilis labai ekonomiškas – 3,5-4 l. benzino 100 km kelio užmiestyje ir iki 6 l. miesto sąlygomis. Bagažinė nedidelė, nors atsarginis ratas ir įrankiai sudėti priekyje, greta variklio. Tačiau, paguldžius užpakalinės sėdynės atlošą, pro trečias užpakalines duris į automobilį galima įdėti televizorių, skalbimo mašiną ar kokį kitą panašių matmenų bagažą.

Automobilio gamyboje ir apdailoje ruošiamasi pritaikyti nemažą technologinių naujovių. Pavyzdžiui, stogo panelis bus siauresnis ir privirintas prie kėbulo viršuje, o ne šonuose, kaip daroma dabar. Suvirinimo siūlės ant stogo bus uždengtos gumos juostelėmis, kurios kartu atstos vandens nuleidimo latakėlius. Tokia stogo konstrukcija leidžia panaudoti kėbulo suvirinimui robotus. Apatinę kėbulo dalį bei automobilio šonus nuo purvo, drėgmės, sužalojimų, taigi ir nuo rūdijimo saugos priklijuota plastmasinė plėvelė.

„Okos“ bus pradėtos gaminti šiame penkmetyje. Jos bus trijų modifikacijų: su maksimaliai paprasta vidaus apdaila (pigiausios), su pagerinta vidaus apdaila („Oka“ liuksas) ir su rankiniu valdymu bei pasukama sėdyne invalidams.

S. Ulavičius

„Mokslas ir technika“

1986, Nr. 1

Kiti kategorijos įrašai:

  1. Servisas prie degalinių (1987) cal 2009-12-22 0
  2. Vaz-2108 II (1985) cal 2009-11-21 0
  3. Apie Titaniką (1987) cal 2009-11-02 0
  4. Lik sveikas, mielas garvežy (1988) cal 2009-10-09 0