Kompiuteriai prekyboje (1989)

cal2009-09-25  tagŽymos:   Paskelbta kategorijose LTSR Elektronika ir kompiuterija

skaiciavimo_centras

Kauno prekybos bazės skaičiavimo centre

Jau daugiau kaip metai Kauno prekybos organizacijų valdybos Prekybos bazės darbuotojų nestebina darbo kabinetuose ir sandėliuose stovintys videoterminalai. Kiekvieną darbo dienos rytą videoterminalų ekranuose sužiba Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio simbolis ir užrašas „Sėkmės darbe!“ Šie užrašai mums simbolizuoja ne tik nūdienos aktualijas, bet ir tai, kad Kauno prekybos bazėje automatizuoto informacijos apdorojimo sistema (AIAS) darbui paruošta.

Nedaug kas šiandien respublikoje, o tikriausiai nesuklysiu sakydamas kad ir sąjunginėse prekybos organizacijose gali pasigirti, jog gerai mechanizuotas prekių sandėliavimas ar gausiai naudojami kompiuteriai materialinių vertybių apskaitai. Tūlas pirkėjas tikriausiai nusišaipys: kam tie kompiuteriai, jei negalima nusipirkti paprasčiausių skalbimo priemonių ar kitų būtiniausių kasdieninių reikmenų. Iš tikrųjų sunkiai suvokiami dalykai. Kompiuteris nepadės išspręsti prekių deficito problemos, tuo labiau nepadarys gausesnio prekių asortimento. Bet vis dėlto norėčiau pasidalyti mintimis apie šios sistemos diegimo problemas, laimėjimus bei pritaikymo kitur galimybes.

Kauno prekybos organizacijų valdybos Prekybos bazė tam pasirinkta neatsitiktinai. Mat ji labai tinka automatizuotos informacijos apdorojimo sistemos modeliavimui ir praktiniam išbandymui: bazė įvykdo prekių pirkimo, fasavimo ir pristatymo į parduotuves planus. Atitinkamai orientuota ir bazės struktūra – 13 maisto, 14 nemaisto prekių sandėlių, komercinės, kainų-kodų tarnybos, buhalterija, planavimo, fasavimo skyriai. Maisto prekės užsakomos per dispečerinę tarnybą.

AIAS sudaryta iš trijų posistemių: prekių apyvartos ir prekių judėjimo valdymas bei buhalterinė apskaita. Visų posistemių uždaviniai sprendžiami, remiantis vieninga duomenų baze, kuri formuojama dviem informacijos srautais: užpajamuojant gautas prekes ir priimant užsakymus iš parduotuvių. Tam įkurtos automatizuotos darbo vietos sandėliuose ir dispečerinėje, kur videoterminalais (BTA 1500) sandėlininkai ir dispečeriai apdoroja informaciją apie pajamas ir pateikia užsakymus ESM (SM 1600). AIAS dirba realiu laiku dialogo režimu. Visose automatizuotose darbo vietose – bazės darbuotojai: sandėlininkai, buhalteriai, prekių žinovai, buhalteriai revizoriai.

Aišku, pagal AIAS techninę užduotį ne visi struktūriniai bazės padaliniai buvo numatyti darbui tokiomis sąlygomis. Tačiau sprendžiamų uždavinių įvairovė bei galimybė sukauptą informaciją visokeriopai panaudoti verčia visus bazės padalinius pradėti dirbti AIAS sąlygomis. Kaip minėta, tiek sprendžiamų, tiek perspektyvinių uždavinių sąrašas didelis. Kasdieniai užsakymai maisto prekių išvežimui telefonais perduodami iš parduotuvių į dispečerinę, kur dispečeriai videoterminaluose suformuoja prekių užsakymo asortimentą kiekvienai parduotuvei. Tiesa, tai atliekama nepilnai, kadangi dėl menko prekių įpakavimo lygio ir taros įvairovės sandėlininkai patys priversti papildyti užsakymus (videogramų pavidalu) ir nurodyti, kokioje taroje bus išvežtos prekės. Tam sandėlyje ESM ir spausdina suformuotus atrinkimo lapus, nurodo būsimų prekių važtaraščių numerius. Užsakymo formavimo metu tiek dispečeris, tiek sandėlininkas mato videoterminalo ekrane faktinius ir operatyvius prekių likučius sandėliuose. Tą patį vakarą ESM išspausdina suformuotus prekių važtaraščius ir jau kitą darbo dieną galima vežti prekes į parduotuves. Ataskaitas apie gautas ir išvežtas prekes taip pat formuoja ekrane patys sandėlininkai. Kai buhalteriai papildo (jei reikia) ataskaitų videogramas dar aktais (duženų, pretenzijų tiekėjams ir pan.), ESM išspausdina galutines pakoreguotas prekių ataskaitas.

Taigi sandėlininkui nebereikia kasdien ranka rašyti prekių ataskaitų blankų, naudotis griozdiška prekių ir taros sandėlio kartoteka. Ir sandėlininkai, ir prekių žinovai bet kuriuo metu videogramose gali matyti visų prekių likučius sandėliuose, tiekėjų įsipareigojimų vykdymą bei kontroliuoti, kada išvežamos užsakytos prekės. Sistema faktiškai išgydė daugelio sandėlių chronišką ligą – prekių perrūšiavimą, kadangi neįmanoma užsakyti jų daugiau negu yra mašininėje sandėlio kortelėje: pabandžius tai padaryti, ESM iš mūsų pasišaipo, videoterminalo ekrane pateikdama komentarą „Daug norite!“ Malonu matyti pragiedrėjusius buhalterių veidus, kai bet kuriuo metu galima išspausdinti reikiamo laikotarpio prekių apyvartos žiniaraščius, sąskaitų orderius, o mokestinius reikalavimus už parduotas prekes suformuoja bei išspausdina pati ESM. Palengvėjo ir buhalterių revizorių darbas, nes, nustačius faktinius prekių likučius sandėlyje, belieka juos per videoterminalus įrašyti į ESM iš buhalterio revizoriaus automatizuotos darbo vietos. ESM pati suformuoja prekių inventorizacijos apyrašą ir iš karto išspausdina palyginamąjį žiniaraštį. Taigi iki minimumo sumažėjo galimybė suklysti. Kartu išryškėjo akivaizdus prekių judėjimo apskaitos operatyvumas bei informacijos pilnumas. Dar kartą norėtųsi pabrėžti, kad visų minėtų užduočių sprendimui reikiamą dialogą su ESM veda patys bazės darbuotojai (Skaičiavimo centras garantuoja kompiuterio ir AIAS funkcionavimą). Beje, darbuotojų skaičius nebuvo padidintas – atvirkščiai, vienai buhalterei perėjus į kitą darbovietę, likusios pareiškė norą dirbti už ją. Tai irgi viena galimybių darbuotojams padidinti atlyginimą.

Aišku, ne viskas lengvai klostėsi, diegiant AIAS Kauno prekybos bazėje. Didelis vaidmuo čia teko vadovo geranoriškumui pertvarkyti komercinį darbą, pasitelkus kompiuterį. Pradėjus diegti AIAS, iš karto paaiškėjo, kokia didelė ir nepaslanki yra valdymo grandžių struktūra (čia tikrai reikalingas ne tik pertvarkymas, bet ir persitvarkymas), kaip sunku kompiuteriu įvertinti marketingą, kai nedaug liko prekių, nepavadintų padidintos paklausos prekėmis, kaip sunku sveika logika padiktuotą komercinį darbą pritaikyti prie įsigalėjusios sąjunginės komercinio darbo metodikos. Nuolatinė skaičiavimo technikos stoka, didelis mokestis už jos paslaugas kelia daug problemų tiek eksploatuojantiems AIAS, tiek prekybos organizacijoms, kurios planuoja dirbti tokiomis sąlygomis. Pagaliau ir šios sistemos techninėje užduotyje apskaičiuotas metinis ekonominis efektas (91,7 tūkst. rb) pagrįstas grynai teoriškai. Ne paslaptis, kad nuo šių popierinių rublių turtingesni ir sotesni netapsime. Kol nebus sukurtas bendras miesto ar bent prekybos sistemos ESM tinklas, AIAS eksploatavimo įkainiai nesumažės.

Apskritai AIAS visiškai įmanoma pritaikyti ne tik prekybos organizacijose, bet ir gamyboje, kur materialinės vertybės taip pat sandėliuojamos ir parduodamos. Buhalterinės apskaitos, materialinių vertybių gamybos, sandėliavimo ir pardavimo kanonai visose srityse daugmaž vienodi. Tik norėtųsi, kad visur, kur taikomos ar dar bus diegiamos automatizuoto informacijos apdorojimo sistemos, videoterminalų ekranuose šviestų Lietuvos Sąjūdžio simbolis, kuris visus įpareigoja tapti pakančiais vieni kitiems, pažangiais ir neužsispyrusiais techninių naujovių atžvilgiu.

Kauno prekybos organizacijų valdybos Prekybos bazės AVS vyriausiasis inžinierius Antanas Stancevičius

„Mokslas ir technika“

1989, Nr. 7

Kiti kategorijos įrašai:

  1. Elektroniniai laiko matavimo prietaisai (1985) cal 2009-12-03 0
  2. Emocijos ir ESM (1986) cal 2009-11-30 0
  3. Automobilių sargai (1988) cal 2009-11-26 0
  4. Naujo tipo bangos (1986) cal 2009-11-25 0