Komunalinis ūkis – tai sudėtinga ir plati liaudies ūkio šaka, apimanti daugiau kaip 20 padalinių. Gyvenamųjų namų, kultūros, prekybos ir kitokios paskirties objektų statyba bei remontas, senamiesčių restauravimas, vandentiekio ir kanalizacijos bei šilumos ūkiai, elektrinis miestų transportas, apželdinimas ir gėlininkystė, gatvių tiesimas ir apšvietimas, miestų sanitarinis valymas, viešbučiai – tai tik nedidelė dalis komunalinio ūkio sričių. Kiekvienai jų būdinga sava darbo specifika, savas materialinių ir energetinių išteklių poreikis, savos problemos.

Komunalinio ūkio, kaip ir kiekvienos liaudies ūkio šakos, gamybinį potencialą lemia techninis lygis: darbų mechanizavimas bei automatizavimas, pažangesnės technikos bei technologijos sukūrimas ir įdiegimas į gamybą. Tačiau yra tokių mūsų ūkio grandžių, kuriose mechanizuoti darbo procesus labai sunku, o kai kuriems darbams mechanizacijos priemonių visiškai neturime. Todėl komunaliniame ūkyje tebėra daugiau kaip 60% rankų darbo. Mūsų artimiausias uždavinys – ne tik techniškai persitvarkyti, bet ir sukurti naujų priemonių, prietaisų, technologinių linijų, įgalinančių iki minimumo sumažinti rankų darbą.

Intensyviai vystantis respublikos pramonei, ekonomikai ir kultūrai, labai sparčiai auga ir miestai. Kasmet miestuose padaugėja po keliasdešimt tūkstančių gyventojų. Lietuvos urbanizacijos tempas yra vienas sparčiausių šalyje. Dabar miestuose gyvena 67 % respublikos gyventojų, o iki šio šimtmečio pabaigos jų dar turėtų padaugėti daugiau kaip 10 %.

Augant miestams, labai išsiplėtė komunalinio ūkio funkcijos. Jo struktūra ir gamybinis-techninis pajėgumas ima atsilikti nuo šiuolaikinio miesto reikalavimų. Todėl būtina iš esmės pertvarkyti valdymo struktūrą, stiprinti atskirų šakų ir įmonių gamybinį-techninį pajėgumą, sparčiau diegti technikos naujoves, kelti esamų specialistų kvalifikaciją ir rengti naujus.

Dabar respublikoje reorganizuojamas butų ūkio valdymas. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įgyvendinta trijų grandžių, o kituose miestuose bei rajonuose – dviejų grandžių butų ūkio valdymo sistema. Miestuose ir rajonuose, kurtų vietinių tarybų gyvenamasis fondas didesnis kaip 70 tūkst. m², kuriamos gamybinės butų ūkio valdybos. Reforma įgalino sustiprinti butų ūkio organizacijas, suteikti jose daugiau technikos, kvalifikuotų specialistų, padidinti tarnybų specializaciją, operatyvumą, pagerinti darbų kokybę.

Organizacijos turi pagerinti naujojo butų fondo eksploatavime ir pasiekti, kad butų fondas atitiktų nūdienos reikalavimus. Viena pagrindinių gyvenamojo fondo eksploatavimo gerinimo priemonių – inžinerinių įrengimų dispečerizavimas. Jis mažina eksploatavimo išlaidas, užtikrina nenutrūkstamą liftų darbą visą parą, dispečerinėms sistemoms aptarnauti reikia kur kas mažiau darbuotojų.

Vilniuje ir Kaune veikia 7 jungtinės dispečerinės sistemos, kontroliuojančios ne tik liftų darbą, bet ir laiptinių apšvietimą, vandens bei šilumos tiekimą, elektros skydinių valdymą, saugojančios tarnybines patalpas, signalizuojančios apie rūsių užtvindymą vandeniu ir t. t.

1983 m. Vilniuje pradėjo veikti pirmasis telemechanikos kompleksas TM-321, pagamintas specialiai komunalinio ūkio objektams. Dar naujesnė aparatūra montuojama Justiniškių mikrorajone. Kompleksas TM-321M skiriasi nuo ankstesniojo tuo, kad, tam pačiam informacijos kiekiui perduoti į pultą tereikia dviejų laidų (TM-321 reikėjo keturių). Taip sutaupoma nemažai brangaus kabelio.

Ateityje Vilniuje numatoma organizuoti komunalinio ūkio automatinę valdymo sistemą. Pastatų inžinerinių įrengimų dispečeriniai pultai surinks ir apdoros pirminę informaciją be dispečerio. Tam dispečerines sistemas būtina aprūpinti unifikuotais telemechanikos priemonių kompleksais.

Visus šiuos uždavinius galima išspręsti tik plečiant ir tobulinant liftų ūkio materialinę-techninę bazę. Kaune ir Šiauliuose jau eksploatuojamos naujos gamybinės bazės. Šių metų pabaigoje bus atiduota naudoti centrinė gamybinė bazė Vilniuje, o 1986-1990 m. – Panevėžyje, Alytuje, Klaipėdoje, Palangoje. Atsiras galimybė patiems daugiau pasigaminti liftų prietaisų ir atsarginių dalių.

Nemaža techninių naujovių įgyvendinama vandentiekio ir kanalizacijos ūkyje. Respublikinio gamybinio vandentiekio ir kanalizacijos įmonių susivienijimo sistemoje įkurta Paleidimo-derinimo valdyba. Jos paskirtis – atlikti technologinius tyrimus, sudaryti sąlygas kurti ir diegti pažangią technologiją, technologines priemones, leidžiančias mažinti rankų darbą, spartinti respublikos vandentiekio ir kanalizacijos ūkio techninį pertvarkymą.

Paleidimo-derinimo valdybos sukurtos ir įdiegtos priemonės (vandens slėgio automatinio reguliavimo sistemos, gręžinių našumo atstatymo įrengimų kompleksas, kilnojama chloratorinė ir kt.) duoda liaudies ūkiui apie 720 tūkst. rb metinės ekonomijos. Artimiausiais metais numatyta pastatyti valdybos gamybinę bazę ir pasiekti dar didesnio darbų efektyvumo.

Kad esamų vandentiekio sistemų pajėgumas nesikeistų, kasmet reikia atlikti požeminės hidrosferos stebėjimus, remontuoti dalį gręžinių, o kai kuriuos ir pergręžti. Siekiant geriau panaudoti požeminio vandens atsargas, tobulinama gręžimo technologija bei gręžinių konstrukcija. Kur tinkamos geologinės sąlygos, gręžiama grįžtamuoju plovimu. Šis būdas leidžia gręžti didesnio skersmens gręžinius ir gauti 1,5-2 kartus daugiau vandens. Deja, dėl įrangos stokos Lietuvos TSR geologijos valdyba kol kas nesirengia šių darbų išplėsti. Ten, kur vandeningo horizonto kraigas stiprus, įrengiami befiltriai gręžiniai. Jų našumas 2-3 kartus didesnis.

1984 m. pirmą kartą respublikoje Kaune pradėtas eksploatuoti spindulinis gręžinys. Tai gana efektyvus požeminio vandens ėmimo būdas. Vilniaus inžinerinis statybos institutas ir Lietuvos TSR

geologijos valdyba rengia rekomendacijas, kaip išplėsti spindulinių gręžinių statybą mūsų respublikoje.

Intensyvinti vandentiekio darbą padeda technologinių procesų informacinės sistemos. Pirmos tokios sistemos sėkmingai veikia Kaune, Druskininkuose ir Birštone, diegiamos Panevėžyje, Šiauliuose, Varėnoje.

Nutekamojo vandens respublikoje per penkmetį padaugėjo 148,8 tūkst. m3 per parą, o valymo įrenginių pajėgumas padidėjo tik 32,17 tūkst. m³ per parą. Daugumos respublikos miestų nutekamajame vandenyje vyrauja pramonės įmonių teršalai. Pramoninis nutekamasis vanduo turi nemažai metalų junginių, įvairių druskų bei kitų cheminių medžiagų. Jam valyti reikalinga sudėtingesnė technologija, kuri yra brangi. Pramonės įmonių indėlis į šių įrenginių statybą nepakankamas, o komunalinis ūkis stokoja lėšų.

Tačiau ir šiame bare nemažai padaryta. Pirmieji šalyje pradėjome naudoti nutekamojo vandens fizikinio-cheminio valymo būdą (Radviliškyje). Panevėžio teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos specialistai sukūrė biologinio valymo įrenginių technologinių procesų kontrolės informacinę sistemą. Ji pateikia operatyvią sukoncentruotą informaciją apie įrenginių darbą. Palengvėjo technologinių procesų valdymas, sutaupoma elektros energijos, rečiau būna avarijų tinkluose ir įrenginiuose.

Praėjusiais metais pradėtas naujas šilumos ūkio valdymo reorganizavimo etapas – buvusi Gamybinė kuro valdyba reorganizuota į Respublikinį gamybinį šiluminės energijos tiekimo susivienijimą.

Šilumos ūkis stiprinamas, toliau centralizuojant šilumos tiekimą, likviduojant smulkias, nerentabilias ir statant pajėgesnes katilines, naudojant racionalesnį kurą, montuojant ekonomiškesnius katilus, tobulinant eksploatavimą. XI penkmetyje pastatytos rajoninės katilinės Lazdijuose, Birštone, Trakuose, Šakiuose, Šilutėje. Vienuolikoje rajonų katilinės rekonstruotos, išplėstas pajėgumas ir sumontuoti nauji katilai. Dvigubi šilumos tinklai nuo 198 km pailgėjo iki 264 km, pagerėjo gyventojų ir kitų vartotojų aprūpinimas šilumine energija.

Bet katilinių centralizavimas turi ir daug trūkumų. Jis ekonomiškai pasiteisina tik aprūpinant šiluma stambius vartotojus, didelius gyvenamųjų namų masyvus. Juk šiluminės, karšto vandens trasos – tai dideli šilumos nuostoliai. Brangus ir jų tiesimas. Mažas katilines irgi galima dujofikuoti, automatizuoti degimo procesus, iki minimumo sumažinti aptarnaujantį personalą, ir tai kai kada kur kas geresnė išeitis.

Gerinant šilumos ūkį, iškyla ir daugiau problemų. Pirmiausia reikia pasiekti aukštesnį techninį katilinių aptarnavimo lygį, pagerinti eksploatavimą. Šias užduotis privalės išspręsti susivienijimo rajonų organizacijos. Antras svarbus klausimas – remonto bazės kūrimas. Didėjant ūkiui (katilinėms, šilumos tinklams), neišvengiamai iškyla katilų remonto, tinklų įkeitimo problemų. Reikėtų specialios organizacijos šiems darbams atlikti. Siekiant racionaliau, naudoti kuro ir energetinius išteklius, katilų remontas, derinimas, darbo režimo nustatymas turėtų būti sutelkti vienos pajėgios organizacijos rankose. Tada sparčiau būtų remontuojami įrengimai, taupiau naudojamas kuras, pagerėtų darbo kokybė.

Pastaraisiais metais respublikos komunaliniame ūkyje vis plačiau diegiama skaičiavimo technika. Ji panaudojama, kuriant automatizuotas duomenų apdorojimo, ekonomines-organizacines, technologinių procesų valdymo sistemas, mechanizuojant atskirus buhalterinės apskaitos barus, automatizuojant statybos projektavimo darbus.

Diegdami skaičiavimo techniką, susiduriame ir su sunkumais. Pavyzdžiui, nepavyko mechanizuoti planavimo. Neturint patikimų terminalinių įrengimų, sunku operatyviai kontroliuoti planų bei užduočių vykdymą.

Kol kas visiškai mechanizuoti ir automatizuoti galima tik apskaitą. Apčiuopiamiausias efektas šioje srityje pasiektas, diegiant automatizuotas duomenų apdorojimo sistemas. Viena pirmųjų – gyventojų mokesčių už buto nuomą, komunalines ir ryšių paslaugas apskaita. Ją įkūrus, galutinai pereita prie bendros atsiskaitymo knygelės.

Rengiama ir diegiama automatizuota gyvenamojo fondo ir jo techninės būklės apskaitos sistema, įdiegtas programų kompleksas, leidžiantis analizuoti gyvenamojo fondo techninę būklę, nustatyti remonto darbų būtinumą ir eilę.

Komunalinio ūkio projektavimo institute parengta ir įdiegta elektroninėms skaičiavimo mašinoms SM-4 daugiau kaip 30 programų kompleksų, kurie leidžia mechanizuoti gelžbetonio konstrukcijų, pamatų, atramos sienelių, ventiliacijos ir šildymo sistemų, žemės darbų apimties ir t.t, inžinerinius skaičiavimus.

Kuriamos automatizuotos troleibusų transporto dispečerinio valdymo sistemos. Jų paskirtis – informacijos rinkimas apie troleibusų buvimo vietą, keleivių srautą, pirminis šios informacijos apdorojimas ir techniškai pagrįstų grafikų sudarymas, rekomendacijų pateikimas dispečeriams bei vairuotojams apie racionalų eismo organizavimą.

Respublikos miestuose tiesiamos, asfaltuojamos naujos gatvės, įrengiamos aikštės ir skverai, klojami šaligatviai. Per metus nutiesiama vidutiniškai 44 km naujų gatvių, kapitališkai suremontuojama apie 100 km. Gerinamos pėsčiųjų ir transporto eismo sąlygos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse. Įrengtos jaukios pėsčiųjų gatvės Kaune ir Šiauliuose.

Komunalinio ūkio ministerijos sistemoje yra 7 statybinių konstrukcijų gamyklos, kuriose gaminame plataus asortimento miestų aplinkos tvarkymo ir puošimo elementai, gatvių tiesimo, skverų ir aikščių dangos. Dvi gamyklos eksperimentinės. Čia savo jėgomis kuriamos naujos technologinės linijos. Pavyzdžiui, Kretingos statybinių konstrukcijų gamykloje sumontuotos šaligatvio plytelių ir bortų gamybos automatinės linijos. Šios įmonės Plungės ceche sumontuoti eksperimentiniai figūrinių šaligatvio plytelių iš smėlio betono gamybos vibropresai VIP-9.

Pagerėjo ir miestų apšvietimas. Dabar respublikoje yra 3417 km (79,8 %) apšviestų gatvių, 1310 km įrengtas dviprogramis apšvietimo valdymas. Miestuose daugiau kaip 50 % šviestuvų valdoma iš centrinių pultų, kiti – automatiniais įtaisais.

Miestų gatvių apšvietimo elektros tinklų įmonės ilgokai neturėjo reikiamos gamybinės bazės. Šiemet naują 200 darbo vietų gamybinę bazę gavo Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai. Tokia bazė statoma Panevėžyje, planuojama statyti Šiauliuose. Siekiant pagerinti gatvių apšvietimą, respublikos rajonų komunalinių įmonių kombinatai tinklus aptarnauja patys.

Beveik visos ministerijos statybos ir remonto organizacijos turi gamybines bazes, o kai kurioms jos bus pastatytos XII penkmetyje. Respublikinio statybos ir remonto tresto gamybinių bazių statybai ir vystymui 1981-1985 m. panaudota 21,57 mln. rb kapitalinių įdėjimų. Statybos ir montavimo darbų atlikta už 11,73 mln. rb (planuota už 9,79 mln. rb). Rajonų statybos ir remonto organizacijų poreikiams tenkinti numatoma pastatyti dar vieną cechą, kuris per metus pagamintų ne mažiau kaip 30 tūkst. m² stalių gaminių. Planuojama pastatyti naftos bitumo bazę, kuri ruoš naftos bitumą ruloniniams stogams remontuoti bei dengti.

Į respublikos komunalinio ūkio, struktūrą įeina ir elektrinis miestų transportas. Vilniuje ir Kaune troleibusai perveža kasmet apie 270 mln. žmonių. Kontaktinis tinklas sudaro 207,2 km, turime 500 Čekoslovakijos gamybos troleibusų. Šių metų pabaigoje numatoma atiduoti eksploatuoti antrąjį troleibusų depą Vilniuje, o 1987 m. pradėti statyti antrąjį depą Kaune. Pradėjus veikti šiems depams, sustiprės troleibusų valdybų gamybinis pajėgumas, iš esmės pagerės techninis aptarnavimas. Planuojama, kad šimtmečio pabaigoje troleibusai kursuos ir Klaipėdoje. Sprendžiamas Vilniaus greitojo tramvajaus linijų statybos klausimas.

Daugiau pastangų dedama miestų sanitariniam valymui gerinti. Nemažai techninių naujovių sukūrė ir įgyvendino specializuoto autotransporto įmonių racionalizatoriai. Pavyzdžiui, Kauno įmonėje sukurtas ir tobulinamas ledo nuo gatvės važiuojamosios dalies pašalintuvas, Klaipėdoje sukonstruota paplūdimių valymo mašina, o Šiaulių specializuoto autotransporto įmonės darbuotojai sukonstravo įtaisą, kuriuo mechanizuotai pakraunamas gatvėse susikaupęs smėlis.

Baigiasi XI penkmetis. Komunalinio ūkio darbuotojai pasiryžę sėkmingai įgyvendinti visas iškeltas užduotis. Sekantis penkmetis turi būti mūsų šakos aktyvaus techninio pertvarkymo penkmečiu.

Algirdas Skirkevičius

LTSR komunalinio ūkio ministro pirmasis pavaduotojas, technikos mokslų kandidatas

Žurnalas „Mokslas ir Technika”

1985, Nr. 9