Panašu, kad naujųjų metų devizas pagal Lietuvos valdžios politiką būtų:

Visiškai negaliu suprasti dabartinės valdžios veiksmų. Na, sveiku protu nesuvokiama tokia jų politika. Pagal visus dabartinius veiksmus išeina, kad lietuviams belieka tik nusigert, nes tai padaryti po naujųjų panašu, kad bus kur kas pigiau. Visu trečdaliu sumažintas akcizas stipriajam alkoholiui, kai tuo tarpu akcizas dyzelinui, kai nafta ir taip brangsta, bus padidintas. Kur logika?

Tuoj po naujųjų sulauksim savivaldybės rinkimų. Matyt Seime sėdintys politikai mąsto strategiškai: „Atpiginsim alkoholį – apsidžiaugs žmogeliai. O dar kai ir prekybos juo valandas prailginsim, tai išvis dauguma neturės laiko net pagirioms. Ims gerti dauguma. Juk darbo ar taip, ar anaip nėra. O pagėrę bus linksmi ir pamirš visas bėdas  ir vargus. Dėkos valdžiai už tokį „puikų“ darbą mūsų visų labui. Ir nebematys žmogeliai kas aplink daros. Tada už tą patį puslitrį bus galima daugelį nupirkti, kad balsuotų taip, kaip reikia. O tada ir vėl galėsim visus akcizus padidinti, kad visi nugarų neatlenkdami artų ir dar didesnius mokesčius mokėtų.“ Planas, turiu pripažinti, tikrai neblogas. Tikrai žymiai prisidės prie tautos genocido. Tas, kas dar neišvažiavo, turės visas galimybes nusinuodyti. Pigiai ir vietoje.

Liko dar trys savaitės šiais metais. Įdomu ką dar spės LR Seimas mums „padovanoti“?

Susiję įrašai:

1. Aukščiausia Lietuvos valdžia – 141 galva!
2. Valdžia nesutaria dėl darbo savaitės trukmės
3. Nauja valdžia Vilniuje “valosi” nuo “tvarkiečių”

Naminės degtinės gamybos legalizavimas jau nemažą laiko tarpą kelia prieštaringų diskusijų. Blaivybės propaguotojai nepaliaujamai kartoja, jog tauta ir taip prasigėrusi, o tokie leidimai tik dar labiau padidintų prarają, į kurią ir taip pamažu krentame. Tuo tarpu daugelis realistų turi visiškai kitą nuomonę. Jų manymu, lietuviai nuo seno gamino ir dar ilgai gamins naminę degtinę, tad vietoj to, kad policininkai bėgiotų po miškus ir ieškotų fabrikėlių – naminės gamybą geriau legalizuoti ir taip papildyti valstybės biudžetą bei sumažinti krūvį policijai. Iš tikro, labiau būtų galima pritarti pastarajai nuomonei, nes ikišioliniai draudimai nieko gero ir apčiuopiamo nedavė. Daug labiau naminės degtinės gamybos apimtis buvo sumažinusios sąlyginai nedidelės alkoholio kainos ir legalaus alkoholio prieinamumas bet kuriuo paros metu. Deja, jau tik buvo… nes po paskutiniųjų naujojo Seimo pataisų – įsigyti alkoholio po 22 val. vakaro – tikrai keblu, nors įmanoma.

Naminės degtinės gamybos pradžia Lietuvoje siekia XIV-XV a. Būtent tada Lietuvoje atsirado pirmieji naminės degtinės fabrikėliai, vadinami „bravorais“.

Pati naminės degtinės gamyba nėra sudėtinga, nors kiekvienas gamintojas turi savo specifiką ir metodus, kurie niekada „nepaveda“. Paprastai „naminukė“ gaminama iš sumaltų rugių, nors pastaraisiais metais labiau imta naudoti kvietrugius, kurie savyje turi daugiau angliavandenių, yra saldesni, tad ir galutinio produkto iš tokio pačio kiekio galima išgauti daugiau. Anksčiau, kad padidinti rugių saldumą, rugiai buvo specialiai sudaiginami (pamerkiant juos į vandenį), vėliau išdžiovinami ir sumalami.

„Naminukės“, kuri neretai vadinama „samane“, gamybos procesas prasideda nuo raugo pagaminimo. Sumalti kvietrugiai užplikomi karštu, bet ne verdančiu, vandeniu, rūgimui paskatinti pridedama maistinių mielių. Visa tai gerai išmaišoma ir paliekama 3-6 paroms rūgti. Toks raugalas liaudyje vadinimas „broge“.

Rūgimo pabaigą paprastai lydi nusistovėjimas, dėl kurio aiškiai galima atskirti viršuje likusį skystį ir apačioje likusius kvietrugių miltus.

Kad iš išrūgusios „brogės“ išgauti alkoholį, ją reikia garinti. Tai daroma kaitinant „brogę“. Anksčiau šilumos šaltinis buvo kišamas tiesiai po „brogės“ talpa ir ji kaitinama. Bet tai kėlė tam tikrų nepatogumų, nes taip kaitinamą „brogę“ reikėjo nuolat maišyti, kad rugių ar kvietrugių miltai neprisviltų. O maišymas buvo ne tik varginantis dalykas, bet ir ganėtinai sudėtingas, nes maišymo įrankį į „brogės“ talpą tekdavo labai sandariai įkonstruoti, kadangi kiekvienas plyšys – tai oran išmestas alkoholis. Vėliau buvo sugalvotas geresnis ir daug patogesnis būdas, tiesa reikalaujantis šiek tiek daugiau energijos. Šalia „brogės“ talpos buvo statoma papildoma talpa su vandeniu, kuri metaliniu vamzdžiu buvo sujungiama su „brogės“ talpa. Vamzdis į „brogės“ talpą įsileisdavo beviek iki pat dugno. Abi talpos („brogės“ ir kitos, su vandeniu) buvo labai sandariai uždaromos, o talpa su vandeniu pradeda kaitinti. Užviręs vanduo vamzdžiu keliauja į „brogės“ talpą ir taip yra užkaitinama „brogė“, kuri pradeda garuoti. Į „brogės“ talpos paviršių, papildomai įmontuojamas dar vienas metalinis vamzdis, kurio kitas galas paprastai būna susuktas į spiralę ir panardintas į dar vieną talpą su kaip galima šaltesniu vandeniu. Visas toks įrankis vadinamas „šaldytuvu“.

Užkaitinta „brogė“, pradeda išskirti alkoholį, kuris garų pavidalu pradeda keliauti „šaldytuvo“ vamzdžiu. Kaip žinia atšaldyti garai, virsta skysčiu, todėl alkoholio garai praėję šaltu vandeniu šaldoma spirale, virsta skysčiu ir išteka į kitame spiralės gale pastatytą talpą. Taip išgaunama „samanės“ vardą pelniusi naminė degtinė.

Gamybos pradžioje, pirmasis litras ar keletas jų, yra labai didelės tūrinės alkoholio koncentracijos, kuri gerokai viršija 90 proc. Paprastai tarianti – pirmieji „lašai“ yra labai stiprūs – beveik grynas spiritas. Vėliau, palaipsniui, alkoholio koncentracija krenta, kol galiausiai pradeda tekėti tik vanduo.

Paprastai, visi geri degtindariai, vienu tokiu „varymu“ neapsiriboja ir šį procesą kartoja, kad gauti švaresnį produktą. Tam, visa pirmu varymu gauta „samanė“ vėl supilama į švarią metalinę talpą, kuri sandariai uždaroma , o degtinė vėl garinama bei šaldoma. Po tokio antro „varymo“, „samanė“ jau lieka skaidri ir įgyja prekinę išvaizdą ir skonį.

Geroje naminėje degtinėje tūrinė alkoholio koncentracija paprastai neturi būti žemesnė nei 55 proc. Pagamintas toks produktas gali būti papildomai distiliuojamas, daromi antpilai, pridedama kitų cheminių preparatų, pakeičiančių gėrimo skonį ir išvaizdą.

Gera naminė ruginė ar kvietruginė degtinė, turi stiprų rugių kvapą arba kaip mėgstama sakyti „kvepia duonele“. Dėl to neretai šis gėrimas pavadinimas ir „skysta duona“. Tik šykštu nereiktų tokios duonos „persivalgyt“.

Susiję įrašai:

1. Artėja metas, kai Jūsų veikla internete bus fiksuojama, o surinkti duomenys – saugomi metus
2. Nauja taupymo banga. Dar papurtysim visus tik ne save
3. Prasidėjo mokesčių deklaravimas už 2008 metus

Pirmiausia, kas neišvengiamai palies mus visus – tai nuo 2009 m. rugsėjo pirmosios padidėjęs visų mokamas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Pastarasis su pirmąja rudens diena ūgtels net dviem procentais: nuo buvusio 19 proc. iki 21 proc.

Antra naujovė, kuri neišvengiamai gali pritemdyti ne tik mūsų protus, bet ir namus, yra ta, kad nuo tos pačios datos, parduotuvėse ims mažėti kaitrinių elektros lempučių, kurias mes iki šiol buvome įpratę naudoti ir kurioms nuo seno buvo prigijęs „Iljičiaus lemputės“ pavadinimas. Jas pamažu pakeis naujosios, fluorescencinės: naudojančios mažiau energijos, tačiau kartu ir brangesnės, bei skleidžiančios mažiau šviesos. Lietuviams tai ypatingai aktualu bus po Naujųjų, kai uždarius Ignalinos atominę elektrinę, gali tekti rimtai apsvarstyti visus energijos taupymo būdus.

Eilinį ir jau nebe pirmą kartą šiais metais, didėja akcizas cigaretėms. Nuo 2009 m. rugsėjo pirmos dienos, vidutiniškai pakelis cigarečių vėl brings daugiau nei 1 litu. Brangus malonumas save žudyti, taps dar brangesniu. Bent jau tiems, kurie gyvena kiek toliau nuo Lietuvos sienos su didžiosiom kaimynėm, kurios nepriklauso Europos Sąjungai. Tikėtina, kad vėl padidės eilės pasieniuose, bei suaktyvės kontrabandistų veikla, kurie tikrai nepraleis progos parūpinti krizės iškankintiems broliams pigesnių rūkalų.

Ši rugsėjo pirmoji jau be kvailo draudimo prekiauti alkoholiu, tad bus galima laisvai jo nusipirkti ir „tinkamai“ pažymėti mokslo ir žinių dieną. Aišku nuo suaugusiųjų neatsiliks ir jaunimas, tad antrąją rudens dieną bus ko paskaityti policijos suvestinėse.

Tai va tokia ta krizinė rudens pradžia…  Mokesčiai didėja, save panuodyti jau tapo prabanga, o dar ir pasišviest ryškiau nebeliks galimybės. Gerai, kad nors nusigerti leido… gal nors taip bus galima įnešti „šviesesnių“ spalvų į savo niūrų gyvenimą.

Susiję įrašai:

1. Turtinga rugsėjo 22-oji
2. „Maxima“ pasitinka rudenį…
3. Nuo kovo 1 d. rūkaliams teks išlaidauti dar labiau

Savaitgalį, gana vėlyvu metu (gerokai po vidurnakčio), teko apsilankyti vienoje pamario krašto degalinėje. Vos priartėjus prie vietos, kurios pagrindinė paskirtis turėtų būti prekiauti degalais, buvau gerokai nustebintas: prie kasos langelio, driekėsi kelių automobilių eilė. Iš pradžių net apsidžiaugiau, nes pamaniau, kad tai gal kokia akcija ir man pasisekė, nes kiek palaukus, pavyks įsigyti gerokai pigesnių degalų.

Atsistojus į eilės galą, netrukus teko tokias viltis palaidoti. Pasirodo, šioje degalinėje nakties metu prekiaujama kitais „degalais“, kurie skirti ne automobiliui, o žmogui. Kaip vėliau sužinojau, pataikiau į vieną iš nedaugelio „taškų“, kuriame, nepaisant draudimų, visą naktį prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Ir prekiaujama ne šiaip, užsukant į vidų (ką būtų galima laikyti kaip ir viešo maitinimo veikla), bet tiesiog degalinėms, tokiu metu, įprastu būdu – per langelį.

Naktinė eilė prie alkoholio

Kadangi, niekas šioje „viešojo maitinimo“ įstaigoje ilgiau neužsibūdavo (nes paprasčiausiai neturėdavo galimybės į ją patekti), netruko ateiti ir mano eilė palinkti prie langelio. Kadangi iš nuostabos pamiršau ir apie būtinybę įsigyti degalų savo automobiliui, greitai nusprendžiau, jog pats turiu įsitikinti naktinės prekybos privalumais, tad palinkęs prie langelio burbtelėjau jog noriu alaus. Moteriškė, pasidomėjusi dėl kiekio, netruko jį man pastatyt anapus stiklinės sienos. Padavęs lietuviško pinigo kupiūrą, išgirdau spragsint kasos aparato klavišus ir spausdinamo kasos aparato čekio garsą. Pasigriebęs alų ir grąžą, ėmiau laukti čekio. Deja, pardavėja, nutraukusi visą pluoštą čekių nuo kasos aparato, atsainiai sugrūdo juos į netoliese stovinčią dėžę. Kadangi supratau, kad vienintelis mano naktinio pirkinio įrodymas atsidūrė šiukšliadėžėje, teko mandagiai užsiminti apie savo teisę, su kiekvienu pirkiniu gauti kasos aparato lapelį, su tam tikrais rekvizitais. Pardavėja, karštligiškai puolė ieškoti šio popierėlio dėžėje, vis pakeldama paskutinius įdėtus čekius. Aiškiai matėsi, kad manasis turėtų būti kažkuris iš pastarųjų. Deja, man nei vieno jų kažkodėl nepasiūlė. Gal „netyčia“ suklydo mušdama sumą į kasos aparatą ir dabar bijojo apsijuokti prieš mane? O gal, pagal paskutinį kasos aparato lapelį, aš visai ne alų įsigijau? Kaip ten bebuvo, dabar galima tik spėlioti, nes kiek patrypčiojęs prie langelio ir bespoksodamas į vis labiau nepatogiai besijaučiančią pardavėją, nusprendžiau jog visgi neteks susipažinti su ką tik įvykdyto pirkimo dokumentu, todėl apsisukęs sėdau į mašiną ir apleidau šią naktinės prekybos „viešojo maitinimo“ įstaigą.

Kaip vėliau teko sužinoti, pamario krašte tik dvi, kuru automobiliams prekiaujančios įstaigos, gali laisvai naktimis prekiauti ir „kuru“ ištroškusiems žmonėms. Mat net pats pamario rajono savivaldybės administracijos direktorius pasirašė leidimus tokiai prekybai. Geraširdis tas direktorius, pamaniau. Nepalieka verslo likimo valiai net ir ekonominiu sunkmečiu. Be to ir savo rajono žmonėmis rūpinasi. Kad visi būtų ne tik sotūs, bet ir pagirdyti. Nesvarbu, kad mažmeninėje rinkoje benzinu ir dyzelinu prekiaujanti įmonė, nelabai gali būti viešojo maitinimo įstaiga, kuri galėtų užsiimti naktine alkoholio prekyba.

O aplankytos degalinės savininkai irgi tikrai „šaunuoliai“. Kai visos degalinės rajone nustojo naktimis prekiauti alkoholiu, o kai kurios išvis užsidarė, jie štai „suka bizniuką“ ir visą parą girdo ištroškusius pamariečius. Ir ko neprekiauti, juk pats administracijos direktorius leido. Tik štai tas pats direktorius galėtų pasidomėti ir kaip tokios „viešojo maitinimo įstaigos“ rajone veikia. Ar bent yra galimybė patekti į jų vidų.

Šiuo trumpu pasakojimu nesiekiu paskatinti ar atvirkščiai – uždrausti pardavinėti alkoholį naktimis. Paprasčiausiai norisi dar kartą atkreipti dėmesį į kvailą ir netobulą įstatymą, kuris visiškai sugriauna mūsų valdžios sekamas pasakas apie vienodas sąlygas verslui. O ir tokie draudimai, ypač turint omeny esamą ekonominę situaciją, didelės naudos tikrai neatneša. „Yra įstatymas, bus ir apstatymas“, – pasakytų tokių degalinių savininkai ir būtų sunku su jais nesutikti. Iškreipta rinka, kaip gaunasi šiuo konkrečiu atveju, kenkia ne tik valstybei, bet ir vartotojui. Valstybė nesurenka mokesčių, o vartotojas privalo pirkti už nekonkurencingą kainą, todėl vienodai kenčia abu.

Blaivybė yra gerai, tačiau ar ne per daug skaudžiomis priemonėmis tos blaivybės stengiamės pasiekti? Juk kas gėrė naktimis iki draudimo, tas geria ir po draudimo. Ir žino kur bet kada galima dar gauti. Tik deja, iš tokių vietų, į biudžetą nei vienas litas nepatenka. Tad ar ne geriau būtų visa tai daryti legaliai ir taip papildyti visiškai skylėtą valstybės biudžetą?

Trumpa filmuota medžiaga iš „karštojo taško“

Straipsnis parašytas bendradarbiaujant su naujienų portalu „Šilutės žinios„

Susiję įrašai:

1. Naktinė alkoholio prekyba vis dar negalima
2. Naktinė prekyba išplito po visą Lietuvą
3. Neapsigaukite! Monetų namai tęsia prekybą monetomis

Arvydas Vidžiūnas

Taip 2009-06-12 nutarė Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas, išnagrinėjęs Seimo nario Arvydo Vidžiūno bylą, kurioje pastarasis buvo kaltinamas neblaivus vairavęs automobilį.

2009 m. gegužės 20 d. vakarą, konservatorius Arvydas Vidžiūnas pareigūnų buvo sustabdytas Vilniuje, Konstitucijos prospekte. Kadangi iš vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jam buvo pasiūlyta nuvykti į nuovadą ir ten pasitikrinti girtumą. Tą padarius, paaiškėjo, kad A. Vidžiūnas vairavo apsvaigęs daugiau nei leidžia kelių eismo taisyklės. Alkoholio tikrintuvas parodė, kad alkoholio koncentracija Seimo nario kraujyje buvo dvigubai didesnė nei leidžiama – 0,84 promilės (leidžiama norma – 0,4 promilės). Esant tokiai alkoholio koncentracijai kraujyje nustatomas lengvas girtumo laipsnis.

Už vairavimą esant lengvam girtumui laipsniui skiriama 1000-1500 litų bauda ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas nuo 12 iki 18 mėnesių. Tačiau Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys, išnagrinėjęs visas aplinkybes, paskelbė, kad atsižvelgiant į pačio kaltinamojo ir policijos patrulio parodymus (ęsą jis galėjo suklysti dėl tikslaus sustabdymo laiko ir nuo alkoholio vartojimo iki patikrinimo alkoholio tikrintuvu galėjo nepraeiti 15 minučių), administracinio teisės pažeidimo byla Arvydo Vidžiūno atžvilgiu nutraukiama, nesant jo veiksmuose pažeidimo sudėties!

Sunkiai galima rasti tinkamų žodžių paaiškinti tokį teismo sprendimą. Pasirodo, Lietuvoje galima vairuoti ir išgėrus daug daugiau nei leidžiama – svarbu tik kad nuo alkoholio vartojimo nebūtų praėję daugiau kaip 15 min. Tik kadangi tokio leidimo nepavyko aptikti jokiame teisės akte, matyt tai nerašyta taisyklė, kuria ir vadovaujasi Lietuvos teismai.

Ir pikta ir apmaudu. Net nereikia klausti koks būtų buvęs teismo sprendimas, jei kaltinamasis būtų kuris nors iš mūsų – eilinių Lietuvos piliečių. Be kalbų būtume susimokėję baudą ir dar vairuotojo pažymėjimą metams palikę policijoj. Bet štai Seimo nariui tai negalioja. Jis gali važinėti pagėręs vyno ir likti nenubaustas, nes, kaip pats sako, išgėrė tik dvi taures vyno ir prieš pat sėsdamas prie vairo. O kas jam lieka daugiau sakyti? Nuo kada teismai tokie naivūs, kad tiki kiekvienu kaltinamojo žodžiu? O ir policininkas kažkaip staiga pradėjo abejoti dėl tikslaus laiko, kada jam taip nepasisekė, kad sustabdė išgėrusį Seimo narį. Ar būtų jis taip suabejojęs jei kalba eitų apie paprastą darbininką?

Kaip visada, tokiais atvejais, vėl galima įsitikinti, kad visi mūsų išrinktieji Seimo nariai yra nebaudžiami. Jiems leidžiama tai, kas paprastam mirtingajam atneštų tūkstantines baudas ir kitas sankcijas. O dar stebimės, kad lietuviai daug geria. Ir ko negerti, kai turim tokių pavyzdžių. Juk kiekvienas norim nors trumpam pasijusti Seimo nariu. O ką daryti jei tam pritrūksta fantazijos? Na, tuomet imi „ant drąsos“ ir bandai pasijusti nebaudžiamas. Tačiau įstatymai tave tuoj pastato į vietą. Juk realybėj tu ne Seimo narys. O tikram Seimo nariui nei fantazijos nereikia. Tiesiog „ima“ kiek reikia ar kiek nori. Vis tiek griežta Temidės ranka jų nepasiekia. Bet ką norėt dėl tokių „menkniekių“, kai šiandien nebaudžiami vaikšto net tie, kurie pardavė ne tik puse Lietuvos, bet ir visus Lietuvos žmones.

Keletas faktų pamąstymui.

1. Jei jau gerbiamas Seimo narys taip buvo įsitikinęs savo blaivumu, tai kas trukdė pasitikrint girtumą, paimant kraujo? Kol būtų nuvažiavę iki ligoninės būtų ir visa valandą praėjus.
2. Negi tikrai galėjo nepraeiti 15 min. nuo to, kai A. Vidžiūnas išgėrė taurę vyno? Normaliai mąstant, išgėrus taurę vyno, reikia susiruošti, apsirengti, išeiti laukan, nueiti iki automobilio, išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės, sustoti stabdomam, paduoti dokumentus ir pabendrauti su policininku bei nuvažiuoti iki nuovados. Kas iš mūsų tai padarytų Vilniuje per mažiau nei 15 min.? Net viską kruopščiai suplanavus, tai labai sunkiai pavyktų. O gal Seimo narys vyną gėrė tiesiog stovėjimo aikštelėje? O gal net pačiame automobilyje, kas taip pat draudžiama?
3. Toks teismo sprendimas – puikus precedentas visiems tiems, kuriems vairuojant bus nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Logiškai mąstant teismus turėtų užplūsti masė bylų dėl vairavimo išgėrus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Ir visi turėtų būti išteisinti. Nes visi galės sakyti, jog buvo ką tik išgėrę ir tikrai nebuvo praėję 15 min., kai jiems teko pūsti į alkoholio matuoklį. Paprasčiau tarant – su lengvu girtumo laipsniu Lietuvoje neoficialiai vairuoti galima. O gal kas nors pasakys, kad tai netiesa?

Susiję įrašai:

1. CŽV kalėjimas Lietuvoje. Istorija tęsiasi…
2. Tyrimo dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje išvados: sužinojome, kad nesužinojome
3. Žalgiris įrodė, kad galima žaisti ir be trenerių

Jau ne vieną kartą teko įsitikinti, kad draudimais nieko nepasieksi, tačiau valstybė ir vėl brenda į tą pačią upę. Kas norės įsigyti alkoholio naktį, tas ir įsigys. Jei pakaks pinigų – nusipirks artimiausiam bare, o jei nepakaks – prisižadins artimiausio „taško“ savininką. Bet žinant esamą ekonominę situaciją – labiau tikėtinas antrasis variantas, kuris ne tik nepadės surinkti mokesčių, bet dar ir padidins tikimybę, kad ne vienas „taško“ lankytojas pateks į gydymo įstaigą, kur mes visi gausim sumokėti už jo gydymą. Neginčytina, kad alkoholio vartojimą reiktų riboti ir kontroliuoti, tačiau, kad tai būtų daroma tokiomis priemonėmis – tikrai nepritartina.

Labai daug tokios kontrolės šalininkų mėgsta lyginti Lietuvą su išsivysčiusiomis šalimis. Esą daugelyje šalių tokie draudimai galioja ir pažiūrėkit kaip gerai gyvena. Visiems tiems būtų galima pasakyti, kad reiktų vieną kartą pabaigti lyginti Lietuvą su jai nelygiomis šalimis. Kai mūsų visuomenė pasieks jų lygį, kai ir Lietuvoje už kiekvieną ne pagal paskirtį panaudotą litą „lėks politikų galvos“, gal tada ir mes galėsim įsivesti tokius draudimus ir galėsim džiaugtis, kad jie veikia – lietuviai ėmė mažiau svaigintis.

Toks draudimas, visų pirma atsiliepė visai šaliai. Tūkstančiai žmonių neteko darbo, nebesurenkami milijonai litų alkoholio akcizo, o šalis ir toliau geria, kaip gėrusi. Yra įstatymas, yra ir „apstatytmas“, pasakytų liaudies išmintis ir tikrai nesuklystų. Antram gyvenimui prisikėlė visą parą veikiantys „taškai“, vėl suklestėjo šešėlinė ekonomika, turguose išaugo rugių ir kvietrugių paklausą, o ir įsivežti techninio spirito iš kitos ES šalies, dabar nepalyginamai lengviau. Maža to, kad nuo metų pradžios negalim konkuruoti cigarečių, benzino, maisto produktų kainomis su kaimyninėmis šalimis, tai dar ir alkoholį uždraudėm pardavinėt.

Pabaigai, mažas pastebėjimas iš vieno prekybos centro gyvenimo. Trijų žmonių eilutė prie kasos. Laikas – 21:55. Vienas iš ketinančių susimokėti už prekes, nori įsigyti ir 4 butelių pakuotę alaus. Štai ir jo eilė. Kasininkė nuskenuoja pakuotę alaus, po to ima visas kitas prekes. Norėdama užbaigti čekį, ji to padaryti nebegali, nes pasirodo kasos aparatas jau rodo 22 val. Aišku, kyla didžiulis nepasitenkinimas, viskas baigiasi vos ne apsaugos darbuotojų sueiga. Galiausiai nepatenkintas pirkėjas trenkęs durimis išeina, taip ir palikęs visas prekes. Jam išeinant, per parduotuvėje įtaisytus garsiakalbius pasigirsta radijo stoties šaukinys, skelbiantis 10 val. vakaro.

Susiję įrašai:

1. Naktinė prekyba alkoholiu verčia stovėti eilėse
2. Naktinė prekyba išplito po visą Lietuvą
3. Lietuvos gėrimo rekordininkai. Koks alkoholio kiekis mirtinas?

1. 1981 m. gimimo Marius G. (5,99 promilės), vairavo „Renault 21“
2. 1952 m. gimimo Ričardas P. (5,48 promilės), vairavo „Volkswagen Jetta“
3. 1976 m. gimimo Tomas J. (4,68 promilės), vairavo „Renault Megane“
4. 1973 m. gimino Gintaras J. (4,58 promilės), vairavo „Renault 19“
5. 1979 m. gimimo Renatas K. (3,81 promilės), vairavo „Volkswagen Golf“
6. 1959 m. gimimo Vitas R. (3,69 promilės), vairavo „Fiat Tipo“
7. 1976 m. gimimo Julius B. (3,64 promilės), vairavo „Opel Vectra“
8. 1981 m,. gimimo Mindaugas S. (3,45 promilės), vairavo „Mercedes-Benz 207“
9. 1977 m. gimimo Pranas V. (3,27 promilės), vairavo „Volkswagen Passat“
10. 1972 m. gimimo Saulius K. (3,23 promilės), vairavo „Audi 80“.

Akivaizdu, kad kai kurie piliečiai eiti jau nebegalėjo, tad nusprendė vairuoti. Deja, taip pat nesėkmingai… teko susipažinti su Eismo priežiūros pareigūnais arba netikėtai planus pakeitė įvykęs autoįvykis.

Pamačius tokią statistiką, tampa aišku, kad oficialiai skelbiama mirtina alkoholio konsentracija kraujyje senai nebeatitinka šių dienų realijų. Vis dar manoma, kad mirtina dozė yra apie 4 promiles, tačiau kaip matyti pagal pustrečio mėnesio Lietuvos statistiką, tai lietuvaičiams tapo jau senai „pakeliama“.

Seimas kaip tik ruošiasi svarstyti įstatymo pataisą, leisiančią prie vairo sėsti tik visiškai blaiviam (šiuo metu leidžiama vairuoti kai alkoholio koncentracija kraujyje neviršija 0,4 promilės). Juokaujant, galima būtų pastebėti, kad pagal tokią statistiką, vertėtų imtis atvirkščių veiksmų – leidžiamą normą padidinti.

Neblaivumas už vairo, tai problema, kuri jau ilgą laiką kankina Lietuvą. Ir ne tik kankina… Būtent dėl vairavimo išgėrus, Lietuva autoavarijose netenka daug savo piliečių. Skaudžiausi eismo įvykiai taip pat fiksuojami su alkoholio kvapu. Skaudžiausia, kad net visuomenei žinomi ir aukštas pareigas užimantys asmenys nerodo tinkamo pavyzdžio tautai. Beveik kas savaitę išgirstame kaip sulaikytas neblaivus už vairo, prokuroras, seimo narys, ar kitas visuomenės veikėjas. Apie pramogų verslo atstovus, kalbėti jau nelabai yra ir ką. Vien buvusio garsaus krepšininko ar „Sel“ grupės lyderio užtenka.

Nenuostabu, kad turim problemų su girtais vairuotojais. Lietuviai vis dar „topų“ viršūnėse ir pagal suvartojamo alkoholio kiekį. Sprendžiant, pagal tendencijas, atrodo Lietuva, dar greitai nežada išsivaduoti nuo priklausomybės taurelei.

Susiję įrašai:

1. Naktinė alkoholio prekyba vis dar negalima
2. Koks tikrasis lietuviško verslo veidas?
3. Lietuvoje 15 min. galima vairuoti išgėrus