Sutarties detalės neskelbiamos, todėl visiškai neaišku nei kokią konkrečiai programinę įrangą nuomosis SODRA, nei kuriam laikui. Tačiau aišku viena – SODRA, realiai neįgijo nieko kito – tik teisę kažkuriam laikui legaliai naudoti neaiškų kiekį Microsoft programinės įrangos. Tam bus išleista 8618520,24 Lt.

Kadangi sutarties detalės neskelbiamos, sunku spręsti apie tokios sutarties ekonomiškumą ir atitikimą esamam laikmečiui. Tačiau, kiek teko lankytis tos pačios SODROS teritoriniuose skyriuose, ten matyta programinė įranga tikrai neatitiko jokios nuomos sąlygų: ji buvo, švelniai tariant, gerokai senstelėjusi, kaip ir kompiuterinė technika. Taigi, taip ir lieka neaišku, kam buvo ar dar tik bus išleisti tie 8,6 mln. litų: tam, kad atnaujint visą programinę įrangą teritoriniuose skyriuose, kas esamu laikmečiu būtų visiškai nepateisintina, ar kokiam duomenų centro steigimui ar atnaujinimui, ką taip pat būtų galima sunkiai pavadinti racionaliu sprendimu, turint omeny susidariusią situaciją su SODROS biudžetu.

Gana įdomiai skamba ir viešojo pirkimo sąlygos – „Microsoft arba lygiavertės programinės įrangos licencijų nuomos pirkimas“. Kokia dar gali būti lygiavertė programinė įranga, kai aiškiai nurodomas gamintojas? Kuris kitas gamintojas galėtų pagaminti lygiavertę programinę įrangą, nurodytai uždarojo kodo programai? O jei ir galėtų, tai jau būtų Microsoft licencijos ir jos turimų patentų pažeidimas. Kitaip tariant – sutarties sąlygos užkirto kelią konkurse dalyvauti bet kuriai kitai programinės įrangos gamintojai, tame tarpe ir toms, kurios galėtų įgyvendinti sprendimą, pasinaudojant vien atvirojo kodo programine įranga. O tai jau turėtų būti laikoma rimtu pažeidimu įgyvendinant skaidrias viešojo pirkimo procedūras.

Grįžtant prie siūlymo valstybinėse įstaigose naudoti atvirojo kodo programinę įrangą, tai iš tikro būtų puikus sprendimas, kuris leistų išvengti tokių beprasmių pirkimų, kuriais tenka išleisti milijonus litų, kai kiekvieno mėnesio pačios SODROS biudžetas su vis didėjančiu deficitu. Beje, gana įdomiai apie atvirojo kodo programinę įrangą atsiliepia ir kita, čia aprašomos sutarties, pusė – UAB „Blue Bridge“. Štai, ką ši kompanija mano apie tai:

Didžiosios ir vidutinės Lietuvos organizacijos nenaudoja atvirojo kodo programinės įrangos, todėl, kad tai neišvengiamai įtakos nesuderinamumo ir palaikymo problemų atsiradimą.

Siekiant turėti sėkmingą atvirojo kodo infrastruktūrą, organizacija turi samdyti specialistus, juos apmokyti ir išlaikyti, o jų kompetencija vis tiek bus ribota, palyginus su ta, kurią turi komercinės programinės įrangos gamintojų partneriai. Be to, organizacija tampa priklausoma nuo vieno ar keleto darbuotojų.

Atvirojo kodo programinės įrangos sprendimai daugiau tinka entuziastams ir namų vartotojams. Komercinės programinės įrangos gamintojai yra suinteresuoti tikslingu produktų vystymu, aukšto lygio programinės įrangos palaikymu ir suderinamumu. O tai ir yra svarbu verslo įmonėms bei valstybinėms organizacijoms.

Šaltinis: http://www.bluebridge.lt

Save profesionalia laikančiai kompanijai, mažų mažiausiai turėtų būti gėda taip rašyti apie atvirojo kodo programinę įrangą, jos suderinamumą, pritaikymą ir milijonus specialistų visame pasaulyje, kurie kasdien dirba visiškai už dyką, kurdami ir tobulindami nemokamą, atvirojo kodo programinę įrangą. Be to, ryškiai persistengta su kompetencija. Situacija kaip tik priešinga – Microsoft „specialistų“ pilna Lietuva, tačiau kiek iš jų rimtų ir kompetetingų? Juk didelio mokslo, paspaudinėti mygtukus „Next“ nereikia. O jei informatikas išmano Linux, – toks tikrai gali pretenduoti į tikrą informatikos specialisto vardą.

Gana ribotai vertinamos ir atvirojo kodo panaudojimo galimybės. Juk viskas turi būti sprendžiama atsižvelgiant į situaciją ir jei darbuotojui užtenka teksto redaktoriaus ir pašto programos, tai išleisti keletą tūkstančių litų vien jo darbo vietai – tikrai neekonomiška, nes visa tai gali pasiūlyti atvirojo kodo programinė įranga už kurią nereikės mokėti nei lito.

Tiesa, gal pačią UAB „Blue Bridge“ kaltinti ir nelabai reikia, nes jos interesas yra aiškus – parduoti kuo daugiau uždarojo kodo programinės įrangos. Iš to juk ji ir gyvena…

Susiję įrašai:

1. Atviras kodas – išeitis taupantiems
2. Atvirojo kodo programinė įranga į valstybines įstaigas!
3. Lietuvos darbo birža internete. Tai kokia naršyklė palaikoma?

„Pasaulyje yra ne vienas sėkmingo valstybės institucijų perėjimo prie atvirojo kodo programų pavyzdys, manau, kad dabartinė situacija Lietuvoje sukuria idealias sąlygas perėjimui prie pigesnės programinės įrangos. Daugumai valstybės tarnautojų kasdieniame darbe reikalingas internetas, elektroninis paštas ir teksto redaktorius, visas šias programas jau seniai galima naudoti nemokamai“, — sako V. Gapšys.

Labai taiklus ir savalaikis pastebėjimas bei siūlymas. Nors, deja, sunkiai įgyvendinamas. Visų pirma dėl to, kad valstybinėse įstaigose tikrai nedirba daug atvirojo kodo mėgėjų, net ir tarp informatikų. O antra, valstybinės įstaigos nėra tos vietos, kuriuose darbuotojai būtų nusiteikę ko nors naujo išmokti informacinių technologijų srityje. Galimybė sutaupyti tikrai reali, tačiau ji tikriausiai ir liks tik galimybe…

Susiję įrašai:

1. Bankrutuojanti SODRA pasirašė 8,6 mln. lt vertės programinės įrangos nuomos sutartį
2. Atviras kodas – išeitis taupantiems

Programa „E-PAS“ kol kas yra kūrimo stadijoje, tad kūrėjai labai tikisi skaitytojų dėmesio ir atsiliepimų apie šią prekių apskaitai skirtą sistemą. Sistema „E-PAS“ yra ir bus platinama atvirojo kodo licencijos pagrindu, todėl ją visiškai nemokamai galės naudoti tiek privatūs, tiek ir juridiniai asmenys.

Trumpai apie pačią „E-PAS“.

Sistema „E-PAS“ yra sukurta pasinaudojant Java programavimo priemonėmis bei naudoja MYSQL duomenų bazę. Jos veikimui yra būtini Apache Tomcat ir MYSQL paketai. Vartotojai su sistema dirba interneto naršyklės pagalba.

„E-PAS“ yra skirta įmonės prekių apskaitai ir gali atlikti šiuo veiksmus:

1. Fiksuoti prekių įsigijimą;
2. Fiksuoti prekių rezervaciją pardavimui;
3. Fiksuoti patį pardavimą;
4. Pagal pardavimą sugeneruoti PVM sąskaitą faktūrą;
5. Automatiškai vesti prekių apyvartos apskaitą ir parodyti esamą prekių likutį pasirinktu laikotarpiu;
6. Automatiškai sugeneruoti įvairias ataskaitas, susijusias su prekių įsigijimu, pardavimu, PVM ir kt.;

E-PAS vienodai tinkama naudoti vedant materialinių vertybių apskaitą LIFO ir FIFO metodais.

Visus atsiliepimus apie šią sistemėlę galite siųsti grant.lt administracijai elektroniniu paštu arba parašyti atsiliepimą tam skirtame forume.

Atsisiųsti programą diegimui galite paspaudę šią nuorodą Atsisiųsti E-PAS

Taip pat galite paskaityti diegimo dokumentaciją ir „E-PAS“ instrukciją vartotojui.

Iškilus klausimams – visada galite kreiptis elektroniniu paštu į grant.lt, arba parašyti į aukščiau nurodytą forumą. Pasižadam padėti visiems susidomėjusiems.

DĖMESIO!

Jau galite aplankyti programos svetainę internete: http://www.e-pas.lt

Susiję įrašai:

1. Kviečiame išbandyti nemokamą puslapių talpinimą (hostingą) Lietuvoje
2. Kaip rinktis prekes prekybos centre?
3. Atviras kodas – išeitis taupantiems

Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Tokia susidariusi situacija padeda populiarėti kitiems projektams, kurie dar tik siekia savo dalies rinkoje. Jau kelis pastaruosius metus pastebimas atvirojo kodo programinės įrangos populiarėjimas, panašu turi visas perspektyvas ir toliau stiprinti savo pozicijas. Esminis atvirojo kodo (AK) programinės įrangos pranašumas – visiškai laisvas jos naudojimas, platinimas ir modifikavimas. Tai yra, nesvarbu kas Jūs ir kam Jūs naudojate AK programinę įrangą – tai galite visiškai teisėtai daryti nemokėdami už tai nė cento. Skamba kaip pasakoje ar ne? Deja, tai kuo gryniausia tiesa.

Visame Pasaulyje AK programinę įrangą kuria ir tobulina tūkstančiai programuotojų. Ir visa tai ką jie sukuria – Jūs galite naudoti praktiškai už dyką, jei neimsime diegimo ir priežiūros kaštų, kurie kartais gali būti apmokestinami nedidele pinigų suma. Paklausite, kodėl jie tai daro? Motyvai patys įvairiausi – nuo pripažinimo ir įvertinimo, iki noro šiek tiek užsidirbti teikiant susijusias paslaugas.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, nuo 2003 m. veikia organizacija „Atviras kodas Lietuvai„, kurios pagrindinis tikslas – atvirojo kodo programinės įrangos populiarinimas Lietuvoje. Tai ne pelno siekianti organizacija, kuri jungia nemažai atvirojo kodo šalininkų Lietuvoje.

AK programinė įranga gali labai puikiai pakeisti komercinius produktus Jūsų kompiuteryje, todėl visai nebūtina diegti nelegalios kopijos ar mokėti šimtus ar net tūkstančius litų už vieną ar kitą paketą, kuris nuvertės su kiekvienais metais. Dažniausiai naudojamas pavyzdys, būtų nemokama interneto naršyklė Mozilla Firefox, kuri kai kuriais aspektais gerokai pranašesnė už daugeliui įprastą Internet Explorer. Ji puikiai veikia su visom populiariausiomis operacinėmis sistemomis, turi begalę įskiepių ir yra mėgstama didžiosios dalies internautų. Ši naršyklė yra gerai išversta į lietuvių kalbą, kaip beje ir į daugelį kitų kalbų.

Biurui nepakeičiamas pagalbininkas – AK Biuro programų paketas „OpenOffice„, kuris ne tik išverstas į lietuvių kalbą, bet ir pakankamai gerai geba dirbti su Jums tikriausiai įprastais, MS Office failais. Naudodami šį paketą, Jūs galėsite kurti ir redaguoti tekstus, lenteles, pateiktis ir net susikurti nesudėtingas duomenų bazes (MS Access alternatyva). Visą šį paketą Jūs visiškai legaliai galite naudoti namie, darbe ir bet kur kitur. O svarbiausia – už tai Jūs nesumokėsite nė cento. Jums tereikia paprasčiausiai atsisiųsti naujausią paketo versiją ir įsidiegti savo kompiuteryje. Taip pat papildomai Jūs galite įsidiegti ir lietuvių kalbos rašybos tikrinimą, kas Jūsų darbą su šiuo paketu padarys dar kokybiškesnį ir paprastesnį.

Kita alternatyva, kurią norėčiau pristatyti, tai Adobe PhotoShop programos analogas – GIMP (GNU Image Manipulation Program). Su GIMP galima redaguoti nuotraukas ir kitą rastinę grafiką, dirbti su sluoksniais bei video kadrais, dirbti su spausdintuvu ir skeneriu, kurti animaciją, susikurti logotipų web-dizainui, reklamų ir dar daug daugiau… Ši programa taip pat visiškai nemokama.

Atvirojo kodo šalininkai nepamiršta ir verslo. Jiems taip pat yra nemažai nemokamų programų. Pavyzdžiui, buhalterinės apskaitos programa SQL-Ledger ar Contour Enterprise – nemokama verslo procesų ir apskaitos automatizacijos sistema.

Yra sprendimas ir nenorintiems mokėti už Microsoft operacinę sistemą. Pasaulyje yra šimtai nemokamų operacinių sistemų, kurias vienija vienas vardas Linux. Gal įvardijimas, kad tai atskira operacinė sistema ir nėra tikslus (visgi visos jos dirba su tuo pačiu, tik gal kiek modifikuotu branduoliu), tačiau visgi jos yra pakankamai skirtingos. Tokios atskiros Linux OS, paprastai yra vadinamos distribucijomis. Kai kurios iš jų yra visiškai draugiškos vartotojui (Ubuntu, OpenSuse, Mandriva), o kai kurios reikalauja, kad vartotojas gerai išmanytų šios OS veikimo principus (Gentoo, Slackware). Vienas puikiausių lietuvių kūrinių, tai Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims pritaikyta operacinė sistema ir programinės įrangos rinkinys, sukurtas Debian bei Ubuntu GNU/Linux OS pagrindu – Baltix GNU/Linux.

Vartotojui draugiškos Linux distribucijos yra pilnai paruoštos paprastam vartotojui, todėl nei jų diegimas, nei naudojimas paprastai didelių problemų nesukelia net ir nepatyrusiam vartotojui. Gal ir sunku patikėti, bet per kelias minutes Jūs galite savo kompiuteryje turėti naują ir visiškai legalią operacinę sistemą ir už tai nesumokėti nė cento. Pakanka tik pasirinkti vieną ar kitą Linux distribuciją ir atsisiųsti paruoštą CD atvaizdą.

Visa čia paminėta programinė įranga yra atvirojo kodo, todėl Jūs ją galite visiškai legaliai ir teisėtai naudoti savo asmeniniuose kompiuteriuose tiek namie, tiek darbe. Daugiau nemokamos programinės įrangos, kuri gali puikiai pakeisti komercinę programinę įrangą galite rasti AKL svetainėje.

Susiję įrašai:

1. Atvirojo kodo programinė įranga į valstybines įstaigas!
2. Bankrutuojanti SODRA pasirašė 8,6 mln. lt vertės programinės įrangos nuomos sutartį
3. Lietuvos darbo birža internete. Tai kokia naršyklė palaikoma?