Portale 15min.lt kiekvienas norintis gali pasirašyti elektroninę Sėkmės kelio sutartį ir taip įsipareigoti elgtis atsakingai prieš save ir kitus.

Iniciatyva graži, tačiau… Ar ne per lengvai norima atrasti tą sėkmės kelią? Vardas, pavardė ir elektroninio pašto adresas po stipriai moralizuotu tekstu dar visai nieko negarantuoja. Ypač jaunam žmogui, kuris visą laiką matė užtektinai pavyzdžių, kai buvo elgiamasi visiškai priešingai. Čia gal ir neverta kalbėti apie kelių būklę, finansavimą švietimui ir panašius dalykus, tačiau vertėtų prisiminti mūsų visų atsakomybę ir tai kokį pavyzdį rodome savo vaikams. Būtų naivu tikėtis, kad galimybė įrašyti savo vardą, pavardę ir elektroninio pašto adresą internete, apsaugos jaunus žmones nuo neapgalvotų poelgių. Ir net rimčiau susimąstyti kažin ar privers. Žmogus elgtis atsakingai turi būti skatinamas nuo pat gimimo, o ne tuomet, kai jam jau 18. Ir tuo pirmiausia turėtų susirūpinti tėvai, mokytojai ir visa visuomenė. Tik nuo mažens rodydami tinkamą pavyzdį bei skatindami vaiką elgtis atsakingai, galime tikėtis, kad stovėdamas ant brandos slenksčio jis nesės išgėręs už vairo, ar nespaus pedalo „iki dugno“.

Kiekvieną kartą, išgirdę apie tragiškai pasibaigusią jauno žmogaus kelionę, mes visi turėtume susimąstyti ar viską padarėme ir ar viską darome, kad tokių netekčių būtų išvengta? Ar tinkamą pavyzdį rodome savo vaikams kasdieninėse situacijose, kad jų jaunystė nesibaigtų ties kapinių tvora.

Susiję įrašai:

1. Manėt lengvai atsikratysim „Liūto“? Deja…
2. Marketingo „specialistų“ internete ir toliau daugėja

1. Pasikeisti vasarines automobilių padangas į žiemines. Tam yra skirta 10 dienų. Jau nuo lapkričio 10-osios, automobilius su vasarinėmis padangomis eksploatuoti yra draudžiama;
2. Sumažinti greitį važiuojant automagistralėmis. Kiekvienais metais, nuo lapkričio pirmosios iki balandžio pirmosios, maksimalus leistinas greitis automagistralėse (jei nenurodyta kitaip) yra mažinamas dvidešimčia kilometrų – nuo šiltuoju metų laiku leistino 130 km/h iki 110 km/h.

Be to, pažymėtina, kad reikia imtis ir kitų atsargumo priemonių vairuojant transporto priemones, nes atėjus šaltąjam metų laikui, vairavimo sąlygos ypatingai suprastėja, todėl eismo saugumui užtikrinti yra būtina vairuoti ypač atsargiai ir saugoti save bei kitus eismo dalyvius.

Gero ir saugaus vairavimo!

Susiję įrašai:

1. Visų Šventųjų diena ir Vėlinės ne tik kapinių šturmo dienos
2. Lietuva mini valstybės atkūrimo dieną
3. Su Nepriklausomybės atkūrimo diena!

Įsikūrę tiesiai sankryžos viduryje, pastarieji spėriai ardo laikraščių pakuotes ir į kairę ir dešinę dalina laikraščius. Kol šviesoforas rodo savo raudona akį, tokie „darbininkai“ laksto po gatvės važiuojamąją dalį ir į visus prasidariusius langus, kaip į kokias pašto dėžutes grūda naujausią informacijos dozę. Nevengia tos informacijos ir priešprieša važiuojantys vairuotojai, kurie patys stoja prie laikraščių krūvos ir net neišlipę iš mašinos bando pagriebti arčiausiai esantį egzempliorių. Natūralu, kad tai sudaro papildomas spūstis, todėl kyla kitų vairuotojų nepasitenkinimas, kuris paprastai išreiškiamas įnirtingai spaudinėjant garso signalą. Kyla dar didesnis triukšmas, kuris tikriausiai tinkamas tik tiems, kurie dar nespėjo atsibusti ir mechaniškai sėdę į savo keturatę transporto priemonę, bando pasiekti savo darbo vietą.

Tokia štai Lietuvos didmiesčių rytinė kasdienybė: su automobilių spūstimis ir „15 minučių“, kurių paprastai tikrai neužtenka pakliuvus į rytinę spūstį.

Kiek toks spaudos platinimo būdas patogus skaitytojams – galima diskutuoti, tačiau aišku viena – sveikatos tai neprideda nei vairuotojams, nei tam laikraščių dalintojui. Galima tik įsivaizduoti kiek automobilių išmetamų nuodų jam tenka įkvėpti per metus, jei jis kas rytą taip dirba tarkim po 2 valandas. Dozė tikrai milžiniška. O štai tas užmokestis, kurį gauna tokie „informacijos skleidėjai“ tikrai neatperka nė dešimtosios dalies tos žalos, kurią patiria jų organizmai. O kur dar visos nepalankios gamtinės sąlygos, tokios kaip lietus, sniegas ar saulės kaitra? Visa tai tenka iškęsti ir net užmiršti, nes galvoti apie kažką kita, paprasčiausiai nėra laiko – juk reikia saugotis mašinų ir tuo pačiu spėti dalinti laikraščius.

Šiek tiek geriau automobilių vairuotojams. Jie bent jau sėdi už sandarių automobilių stiklų ir gali sau maigyti tą savo garsinį signalą kiek tinkami. Tiesa, nervinė sistema kenčia ir jų. Ypač kai koks nors kelio kolega, važiuojantis priekyje, sugalvoja pasinaudoti proga nemokamai paskaityti spaudos ir stabteli vidury gatvės, kad galėtų susižvejoti sau laikraštį. Iš paskos važiuojantys kiti vairuotojai taip pat yra priversti sustoti, taigi eilė susidaro bematant. Taip užkemšama ir visa sankryža, todėl laikas kurį tenka praleisti spūstyje, pradeda pastebimai ilgėti. Tokia situacija sukelia masinę vairuotojų psichozę, tačiau naujausio nemokamo laikraščio numerio vistiek neatsisakoma. Gal dėl to, kad tai nemokama? O gal dėl to, kad būtų ką veikti spūstyje.

Sunku įsivaizduoti kokia turėtų būti likusi dienos dalis, kai šitokiom nuotaikom ryte dar tik keliaujama į darbą. Ir visa tai tik dėl vieno žmogaus, kuris sugalvojo sankryžoje išdalyti šūsnį laikraščių? Čia būtų galima papildomai paklausti: ar tie keli, nemokami, dažnai bevertės informacijos puslapiai yra verti tokio kasdienio chaoso gatvėje ir žmogaus sveikatos?

Susiję įrašai:

1. Tyrimas. Kiek kainuoja pavedimas Lietuvos bankuose
2. Kiek kainuoja mobilusis internetas
3. Už kiek parduodamas asmeniškumas?

Na, bet bendram susipažinimui su stacionarių radarų būkle Lietuvoje – tai visai tinkama.

STACIONARIŲ GREIČIO MATUOKLIŲ PASTATYMO VIETOS VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIUOSE

Valstybinės reikšmės kelių kilometražas prasideda nuo to vietovardžio (miesto) pusės, kuriuo prasideda kelio pavadinimas ir eina didėjimo linkme.

Konkreti greičio matuoklio pastatymo vieta gali keistis iki 300 m. atstumu suderinus ją su perkančiąja organizacija.

Susiję įrašai:

1. Greičio matuokliai. Vairuotojų drausminimui – naujos technologijos?
2. Kiek kainuoja nemokamas laikraštis?
3. Kaliningrado sritis – eletros energijos tarpininkė Lietuvoje

Ką gi, tai puiki galimybė bent šiek pakelti Lietuvos ekonomiką, kelių chuliganų sąskaita, nes už mokymus vistiek teks susimokėti. Tačiau ar tai duos laukiamą efektą ir pagerins eismo saugumą Lietuvos keliuose? Turbūt, kaip daugelis pasakytų, ne! Ir visai nenuostabu, kad daugelis taip pasakę būtų teisūs. Visų pirma dėl to, kad daugelis lietuvių, puikiai žino kaip atliekami visi privalomi patikrinimai. Juk paprastai gydytojai labiau užsiima tikrais ligoniais, nei iš pažiūros sveikais, kuriems tereikia parašo. Štai, kad ir eilę metų buvęs privalomas medicininis patikrinimas vairuotojams. Tokie tikrinamieji juk net pas gydytoja nepatekdavo. Čia pat registratūroje susimokėjus keletą litų, slaugytoja užpildydavo reikiamą pažymą ir ištaikiusi momentą kai gydytojas neturi pacientų – pakišdavo jam pasirašyti. Gerai jei tikrinamam vairuotojui nors regėjimą patikrindavo. O jei netyčia toks vairuotojas dar ir pažįstamą kokioj gydymo įstaigoj turi – tai išvis viskas būdavo sutvarkoma už akių. Be to, negi ponas Susisiekimo ministras E. Masiulis tikisi, kad pavyks žmogų perauklėti per pusantros valandos? O gal tuo tiki kas nors iš tokios tvarkos rengėjų ir sumanytojų? Na, bent jau didžioji dalis Lietuvos visuomenės, tikrai tuo netiki.

Taigi, pagal tokią praktiką, visai nesunku nuspėti kaip bus su tais mokymo kursais ir psichologo konsultacijom. Aišku, pinigėliai nuo visų prasižengusiųjų bus renkami, taigi nors įstaigoms, organizuosiančioms tokius mokymus, gyvenimas pagerės. Gal net kažkiek papilnės ir skylėtas Lietuvos biudžetas. Tačiau įvardinti tai, kaip vairuotojus drausminančią priemone ir priemonę, skatinančią asmeninę atsakomybę – būtų per daug optimistiška.

Susiję įrašai:

1. Sukame 1 val. atgal
2. Puikūs ir su blykstėm sekmadienio vakarai prie televizoriaus

Grant.lt fotografija. Kolektorinis greičio matuoklis?

Kaip matote, tai paprasčiausia kelio ženklas, nurodantis pėščiųjų perėją, su apačioje įtaisytu ekranu, kuriame užsidega artėjančios mašinos greitis. Greitis fiksuojamas kelis kartus, todėl važiuojant ~40-50 km/h greičiu, toks matuoklis suspėja parodyti mašinos greitį 2-3 kartus.

Kad tai stacionarus greičio matuoklis, tai ir taip aišku. Labiausiai sudomino tos dvi viršuje matomos plokštės. Panašu, kad tai saulės kolektoriai, kurie generuoja energiją šiam stacionariam vairuotojų drausminimo prietaisui. Jeigu nesuklydau taip nuspręsdamas – ką gi, tai puikus žingnis į priekį siekiant energetikai pažaboti saulės energiją.

Beje, apžiūrėjus iš arčiau, nepavyko pastebėti jokios fotoaparato angos, taigi panašu, kad tai labiau prevencinė drausminimo priemonė, nei mums jau visiems puikiai pažįstamas greičio matuoklis su fotoaparatu, nulemiantis baudos dydį, greitį viršijusiam vairuotojui.

Šitoks įrenginys puikiai pasitarnauja ir dar vienam tikslui – padeda pasitiktinti mašinos greičio matuoklio (spidometro) parodymų teisingumą. Tik jo pagalba sužinojau, kad šis dalykėlis mano mašinoje rodo beveik dešimčia km/h daugiau nei važiuoju realiai. Teks pasižiūrėt kokias padangas mano mašinai rekomenduoja gamintojas.

Susiję įrašai:

1. Stacionarių greičio matuoklių dislokacija Lietuvoje
2. Pasigrožėkite Flash technologijos galimybėmis
3. Lakričio 1-oji – atmintina diena vairuotojams

1. 1981 m. gimimo Marius G. (5,99 promilės), vairavo „Renault 21“
2. 1952 m. gimimo Ričardas P. (5,48 promilės), vairavo „Volkswagen Jetta“
3. 1976 m. gimimo Tomas J. (4,68 promilės), vairavo „Renault Megane“
4. 1973 m. gimino Gintaras J. (4,58 promilės), vairavo „Renault 19“
5. 1979 m. gimimo Renatas K. (3,81 promilės), vairavo „Volkswagen Golf“
6. 1959 m. gimimo Vitas R. (3,69 promilės), vairavo „Fiat Tipo“
7. 1976 m. gimimo Julius B. (3,64 promilės), vairavo „Opel Vectra“
8. 1981 m,. gimimo Mindaugas S. (3,45 promilės), vairavo „Mercedes-Benz 207“
9. 1977 m. gimimo Pranas V. (3,27 promilės), vairavo „Volkswagen Passat“
10. 1972 m. gimimo Saulius K. (3,23 promilės), vairavo „Audi 80“.

Akivaizdu, kad kai kurie piliečiai eiti jau nebegalėjo, tad nusprendė vairuoti. Deja, taip pat nesėkmingai… teko susipažinti su Eismo priežiūros pareigūnais arba netikėtai planus pakeitė įvykęs autoįvykis.

Pamačius tokią statistiką, tampa aišku, kad oficialiai skelbiama mirtina alkoholio konsentracija kraujyje senai nebeatitinka šių dienų realijų. Vis dar manoma, kad mirtina dozė yra apie 4 promiles, tačiau kaip matyti pagal pustrečio mėnesio Lietuvos statistiką, tai lietuvaičiams tapo jau senai „pakeliama“.

Seimas kaip tik ruošiasi svarstyti įstatymo pataisą, leisiančią prie vairo sėsti tik visiškai blaiviam (šiuo metu leidžiama vairuoti kai alkoholio koncentracija kraujyje neviršija 0,4 promilės). Juokaujant, galima būtų pastebėti, kad pagal tokią statistiką, vertėtų imtis atvirkščių veiksmų – leidžiamą normą padidinti.

Neblaivumas už vairo, tai problema, kuri jau ilgą laiką kankina Lietuvą. Ir ne tik kankina… Būtent dėl vairavimo išgėrus, Lietuva autoavarijose netenka daug savo piliečių. Skaudžiausi eismo įvykiai taip pat fiksuojami su alkoholio kvapu. Skaudžiausia, kad net visuomenei žinomi ir aukštas pareigas užimantys asmenys nerodo tinkamo pavyzdžio tautai. Beveik kas savaitę išgirstame kaip sulaikytas neblaivus už vairo, prokuroras, seimo narys, ar kitas visuomenės veikėjas. Apie pramogų verslo atstovus, kalbėti jau nelabai yra ir ką. Vien buvusio garsaus krepšininko ar „Sel“ grupės lyderio užtenka.

Nenuostabu, kad turim problemų su girtais vairuotojais. Lietuviai vis dar „topų“ viršūnėse ir pagal suvartojamo alkoholio kiekį. Sprendžiant, pagal tendencijas, atrodo Lietuva, dar greitai nežada išsivaduoti nuo priklausomybės taurelei.

Susiję įrašai:

1. Naktinė alkoholio prekyba vis dar negalima
2. Koks tikrasis lietuviško verslo veidas?
3. Lietuvoje 15 min. galima vairuoti išgėrus