Nemokamai Jums suteiksime:

250 MB vietos diske*

Neribotą duomenų srautą**

Galimybę susikurti 2 MYSQL duomenų bazes 

Galimybę priparkuoti 1 domeną

Galimybę priparkuoti neribotą skaičius subdomenų

Galimybę susikurti neribotą skaičių elektroninio pašto dėžučių (ribojimas tik pagal vietą diske)

Savo paskyrą patogiai galėsite administruoti su DirectAdmin sąsaja

Taip pat galėsite gauti pagalbą forume dėl įvairių iškilusių problemų

Ir dar daugiau…*

* – su galimybe taip pat nemokamai gauti daugiau, jei Jūsų projektas pasirodys įdomus ir naudingas.

** – esant neproporcingai dideliam srautui, gali būti taikomi apribojimai.

Visa papildoma informacija ir užsakymai adresu: http://www.portas.lt

Pasinaudokite puikia proga turėti savo kampelį internete nemokamai!

Susiję įrašai:

1. Kviečiame išbandyti nemokamą prekių apskaitos programą (E-PAS)
2. GSM Lietuvoje. Istorija ir ateitis
3. Bitė: Mėgaukis mobiliu pasauliu

Daugėjant apsiperkančiųjų internetu, auga ir parduodančiųjų internetu skaičius. Elektroninių parduotuvių katalogo Eshops.lt vadovo Sauliaus Dačkio vertinimu, šiuo metu Lietuvoje veikia iki 2000 elektroninių parduotuvių.

Elektroninių parduotuvių skaičiaus augimą lemia ne tik prekių paklausos internete augimas, bet ir pačios elektroninės parduotuvės, kaip verslo plėtros ar sukūrimo priemonės, prieinamumo padidėjimas. Be didelių investicijų reikalaujančių, individualių projektų Lietuvos rinkoje atsirado galimybės elektroninę parduotuvę susikurti nemokamai ar išsinuomoti.

Bene didžiausias (pagal klientų skaičių) ir sparčiausiai augantis tokių paslaugų teikėjas yra Freeshop.lt: praėjus dviems metams nuo veiklos pradžios (2009 m. birželio mėnesį sukurta pirmoji Freeshop.lt elektroninė parduotuvė.) Freeshop nuolat aptarnaujamų ir prižiūrimų elektroninių parduotuvių skaičius viršijo 400.

„Dvi žvakutes dėsime ant labai didelio torto“, – juokauja Freeshop.lt projekto vadovas Robertas Ulinskas. – „Kadangi mūsų jau 400 – visi kartu esame nemažas Lietuvos interneto rinkos dalyvis. Naudojamės masto ekonomija – didelis mūsų būrys suteikia galimybes išsikovoti palankias ar net išskirtines trečiųjų šalių paslaugų sąlygas. O serverių duomenimis visos Freeshop.lt elektroninės parduotuvės kartu sulaukia apie 40- 50 tūkstančių unikalių lankytojų per parą.“

2011 metai buvo pasitikti investuojant į serverių įrangą, siekiant padidinti sistemos našumą, stabilumą bei patikimumą. Išskirtinai Freeshop.lt klientams pradėti organizuoti elektroninio verslo vystymo seminarai.

„Stengiamės nestovėti vietoje, todėl aktyviau vystome ir vystysime ne tik pačią elektroninės parduotuvės platformą, bet ir su ja susijusias sritis.“- Teigia R. Ulinskas.- „Siekiame, kad Freeshop.lt vizija – būti, pačia patraukliausia ir naudingiausia klientui internetinio verslo platforma Baltijos šalyse, taptų realybe.“

www.freeshop.lt – UAB „IT Solutions“ elektroninių parduotuvių kūrimo paslauga, siūlanti modernią, nuolat tobulinamą bei nemokamą elektroninę parduotuvę už serverio nuomos kainą (33 Lt/mėn.+ PVM).

FreeShop.lt Informacija

Susiję įrašai:

1. Verskis.lt – sprendimas e-komercijai
2. Sekso revoliucija su internetu ir „sexshopais“
3. Google jau 12!

Pastarasis sutrikimas jau antrasis per pastarąjį pusmetį. Pasak kai kurių specialistų, Skype problemas sukelia jos veikimo principai ir milžiniškas šia programa besinaudojančiųjų skaičius.

Susiję įrašai:

1. Mobiliojo ryšio operatoriai konkuruoja su Skype
2. LR Seimas ir „Skype“
3. Politinis galvakapotis tęsiasi. Atėjo A. Čapliko eilė

1. Kaip Estija tikisi sukontroliuoti šio savo įstatymo vykdymą? Juk įvesti į Google paieškos laukelį vardą, pavardę ar telefono numerį ir gauti paieškos rezultatus užtrunka vos keletą sekundžių, o rastai informacijai perskaityti ir įsidėmėti taip pat užtenka vos keletos minučių. Ir kad bus pasinaudota šia informacija, kandidatas paprasčiausiai niekada ir nesužinos.

2. Ar Estija mano, kad įmanoma žmogų apsaugoti nuo jo pačio?

Susiję įrašai:

1. Lietuvos darbo birža internete. Kas pasirūpins duomenų saugumu?
2. Nežinote į kurį mobiliojo ryšio tinklą skambinate? Pasitikrinkite!
3. Google jau 12!

http://nnpas.numeris.lt/wpnquery/pnQuery.html

ir visai nesunkiai galima sužinoti bet kurio mobiliojo ryšio abonento tinklą. Tereikia tik įvesti telefono numerį ir saugumo kodą

Susiję įrašai:

1. Mobiliojo ryšio operatoriai konkuruoja su Skype
2. Tele2 apmokestino skambučius į savo tinklą
3. Ar įvertina mobiliojo ryšio operatoriai lojalumą?

Po nevykusio marketinginio triuko su asmeniniais mokėjimo planais, UAB „Omnitel“ pastebėjusi interneto galią ėmė dėti nemažas pastangas, kurių tikslas buvo vienas – kaip galima labiau įsitvirtinti internetinėje erdvėje iš teigiamos pusės. Tuo tikslu net omnitel.lt internetinė svetainė buvo atnaujinta iš esmės ir dabar primena blogą. Juk Google „myli“ blogerius, ar ne? Trumpai tariant – buvo pasinaudota visomis SEO technologijomis, kad tik visi ne tokie teigiami įrašai apie šią bendrovę, Google paieškos rezultatuose būtų nustumti kuo žemiau. Pastangos davė rezultatų. Šiandien įvedus žodį „Omnitel“ į Google paieškos laukelį, pirmajame puslapyje pamatome tik vieną „nepriklausomą“ įrašą apie Omnitel. Tas įrašas priklauso blogui „Common sense“.

Nesunku pastebėti, kad pasirodančią informaciją internete nuolat stebi ir šios bendrovės ryšių su visuomene atstovė Daiva Selickaitė, kuri savo ruožtu nepamiršta visą pasirodančią informaciją pakomentuoti oficialia bendrovės  versija. Galima kirsti lažybų, kad ir šis įrašas nepraslys pro jos akis. Tačiau ir tai ne visada gelbsti. Oficiali bendrovės versija ir lieka oficialia. O štai vartotojų atsiliepimai, visai kas kita. Visuomenė juk nėra kvaila ir visada labiau patikės paprastais internautais, nei oficialia bendrovės pozicija. Štai dėl to ir atsirado tokia „nepriklausomų“ internautų dalis, kuriems bet kokia ar bent kiek neigiama nuomonė apie bendrovę „Omnitel“ yra negera ir tokią informaciją būtinai reikia papildyti sava ir neabejotinai „viena ir teisinga“ nuomone. O jei buvo aptikta informacija apie kurį nors šios bendrovės konkurentą, tai būtinai reikia įsivelti į diskusiją, kad būtent bendrovės „Omnitel“ paslaugos yra geresnės, kokybiškesnės ir visokios kitokios „esnės“. Taip nutiko ir mūsų tinklaraštyje.

Vos tik pasirodžius straipsniui apie bendrovę „Omnitel“, tuoj pat sulaukiama komentatorių, kurie visom keturiom bando įrodinėti, kad geriausios paslaugos yra tik šios bendrovės. Neprieštaraujam per daug. Tačiau  tikri skaitytojai taip pat moka skaityti ir skaičiuoti, todėl manome, kad kiekvienas pasidaro savas išvadas. O tie komentatoriai, kurie kaip jau dabar tapo beveik aišku, ne be pačios bendrovės įsikišimo staiga netikėtai yra pamilę „Omnitel“ ir visiškai nusivylę likusiais mobiliojo ryšio operatoriais, lai ir toliau šiukšlina lietuviškojoje interneto erdvėje. Tik, deja, pačiai bendrovei tai jokios garbės nedaro. Net atvirkščiai – tai ima panašėti į elementariausią sukčiavimą ir visiškai negarbingą elgesį vartotojų atžvilgiu.

Deja, vartotojų taip pigiai apsukti vistiek nepavyksta. Nepaisant milžiniškų bendrovės „Omnitel“ pastangų gerinti visuomenės nuomonę apie šią bendrovę, vartotojai savaip atsirenka kokio operatoriaus paslaugomis naudotis. Tą puikiai įrodo ir mobiliojo ryšio klientų migracijos statistika. Bendrovei „Omnitel“ ir toliau nepavyksta atsikratyti neigiamo klientų migracijos balanso. Akivaizdu, kad vartotojai kažkur kitur randa kažką geriau. Gal tada ir šiai bendrovei vertėtų, užuot tuščiai komentavus straipsnius internete, imtis tokių priemonių, dėl kurių klientai norėtų naudotis būtent bendrovės „Omnitel“ teikiamomis paslaugomis?

P. S. Straipsnio autorius ir Grant.lt jokių tiesioginių ar netiesioginių ryšių nei su vienu mobiliojo ryšio operatoriumi Lietuvoje neturi. Išskyrus tai, kad naudojasi visų trijų mobiliojo ryšio operatorių teikiamomis paslaugomis.

Susiję įrašai:

1. Omnitel ir Teo vienija pajėgas
2. Omnitel.lt kenkėjai? (Papildyta)
3. Komentarai internete: kas turi prisiimti atsakomybę?

Žemiau pateiktas pavyzdys, kaip naujienų portalas delfi.lt bando apgaudinėti savo skaitytojus, reklamą pateikdamas kaip informacinį straipsnį. Ir nors jo turinys leidžia suprasti, kad tai reklama, tačiau šalia pateiktas neva komentarų skaičius yra tik paprasčiausia apgaulė. Visa tai vientisa reklama, vedanti į reklamuojamos įmonės internetinį puslapį.

Atrodo, kad greitai išvis nebebus įmanoma atskirti kur informacija, o kur paprasčiausia reklama. Tik, kas dėl to nukentės? Aišku – eiliniai skaitytojai.

Susiję įrašai:

1. Lietuvos naujienų portalai. Ar viskas „švaru“ prieš reklamos užsakovus?
2. „15 min“ ir toliau „mausto“ savo skaitytojus
3. Atsitiktinumas? O gal tautos nuomonė?

Lietuvos Darbo biržos interneto svetainės užkulisiai: spausti čia

Pasak laišką mums atsiuntusio skaitytojo, Lietuvos Darbo biržos internetinės svetainės „backend“ dalis prieinama visiškai paprastai ir dalį viešai neskelbiamos informacijos indeksuoja net google, o kiek labiau programavime suprantantis žmogus, per nurodytą prieigą gali nesunkiai prieiti ir prie kur kas svarbesnių svetainės funkcijų. Todėl jau dabar galime pradėti skaičiuoti dienas, kada šią svetainę ištiks omnitel.lt svetainės likimas. Tik kas atsakys už paviešintus ar pasisavintus duomenis?

Laiško autorius taip pat rašo, kad prieš savaitę apie esamą situaciją buvo informuoti Lietuvos Darbo biržos informatikos specialistai, tačiau negauta jokio atsakymo ir aišku nematyti, kad kas nors būtų pasikeitę.

Nesame informatikai, tačiau jei laiško autorius bent puse teisus – valdininkų neveiklumas išties stebina ir aišku kelia nerimą. Kuo verti kažkokie duomenų apsaugos įstatymai, jei net elementari (tiesa, šiuo metu, turbūt reiktų sakyti viena  iš svarbiausių) valstybinė įstaiga negali pasirūpinti savo internetiniais namais ir užkirsti kelią potencialiai duomenų vagystei? Nors turbūt tai tik viduje tvyrančios betvarkės atspindys internete.

Susiję įrašai:

1. Lietuvos darbo birža internete. Tai kokia naršyklė palaikoma?
2. Kaip su bedarbiais tvarkosi Lietuvos Darbo birža
3. Kaip Darbo birža remią verslą ir bedarbį

Naujoje prekybos sistemoje įdiegti naujausi šiuolaikiniai informacinių technologijų (IT) sprendimai – patrauklus dizainas, maksimali optimizacija su paieškos sistemomis („Google“, „Yahoo“, „Bing“ ir kt.), sąsaja su populiariausiais socialiniai tinklais („Facebook“ ir „Twitter“) ir kt., todėl imtis el. prekybos nereikia jokių specifinių kompiuterinių žinių.

„Šalies gyventojai pajutę internetinių parduotuvių naudą bei įgavę pasitikėjimo gana nauja Lietuvoje prekybos sritimi, aktyviai domisi, kaip galėtų pradėti nuosavą internetinį verslą. Per pastaruosius du metus, kai buvo sukurta pirmoji el. parduotuvės versija – „Verskis.lt“, klientų poreikis naujiems IT sprendimams smarkiai išaugo, todėl nuolat kuriame naujus produktus el. verslui vystyti. Mūsų klientai patenkinti, jog nereikia galvoti apie IT, jiems belieka sėkmingai vystyti savąjį verslą“, – teigia el. parduotuvių nuomos pradininkės Lietuvoje, bendrovės „Evispa“ direktorius Vitalijus Dubietis.

„Verskis.lt“ el. parduotuvių sistema taip pat turi automatinę sąsają su gerai žinoma ir populiaria virtualia universaline parduotuve „Vup.lt“, todėl prekės potencialiems klientams bus matomos vos tik pradėjus prekybos verslą.

„Prieš pradėdami aktyviai prekiauti, verslininkai paprastai turi skirti nemažai lėšų naujo prekės ženklo ar produkto rinkodarai, tačiau naudojant „Verskis.lt“ el. prekybos sistemą, pavyksta to išvengti, kadangi nuosavoje el. parduotuvėje įvestos prekės atsiranda virtualioje universalinėje parduotuvėje „Vup.lt“. Klientas, paspaudęs mygtuką „į parduotuvę“, patenka į tiesioginį prekės puslapį el. parduotuvėje ir ją perka tiesiai iš pardavėjo. Naujausiais duomenimis virtualią universalinę parduotuvę kas mėnesį aplanko apie 100 tūkst. unikalių lankytojų“, – sako V. Dubietis.

Apie „Verskis.lt“

El. prekybos „Verskis.lt“ sistema startavo 2008 metais – tuomet Lietuvos rinkai buvo pasiūlyta naujovė – elektroninės parduotuvės nuoma. Nuo tada šalyje ir prasidėjo pirmasis el. parduotuvių nuomos rinkos vystymosi etapas. „Verskis.lt“ – vienas iš nedaugelio šalyje unikaliai sukurtų el. prekybos produktų, kuris mažoms ir vidutinėms įmonėms suteikia galimybę turėti nuosavą el. parduotuvę už prieinamą kainą. Daugiau informacijos rasite: www.verskis.lt.

Apie „Evispa“

Įkurta 2008 metais „Evispa“ tapo patikima verslo partnerė el. komercijos srityje. Sukaupusi didelę patirtį internetinių parduotuvių bei interneto svetainių kūrime, bendrovė siūlo pažangiausius sprendimus Lietuvoje. Šiuo metu bendrovėje dirba 12 kvalifikuotų specialistų komanda, kuri nuolat tobulina ir kuria įvairius el. komercijos projektus. Nuo bendrovės įkūrimo „Evispa“ sėkmingai įgyvendino virš 250 smulkių ir stambių verslo projektų. Daugiau informacijos rasite: www.evispa.lt.

UAB „Evispa“

2010 m. spalio 13 d., Vilnius

Susiję įrašai:

1. Elektroninių parduotuvių rinka auga – Freeshop.lt
2. Sekso revoliucija su internetu ir „sexshopais“
3. E-verslo gudrybės

Palyginimui buvo pasirinkti bendrovių siūlomi mobiliojo interneto planai, suteikiantys vienodą kiekį duomenų: 100 MB ir 3072 MB. Kadangi pirmajam planui duomenų kiekis yra labai nedidelis, bendrovės šį planą siūlo tiems klientams, kurie internetu naudojasi tik telefone.

Antrasis planas siūlomas tada, kai mobilųjį internetą planuojama naudoti kompiuteryje.

Visi duomenys paimti iš operatorių svetainių, 2010 metų rugsėjo 28 dieną. Į ryšio kokybinius parametrus neatsižvelgta, tačiau dar nuo seno gyva nuomonė, kad geriausia ryšio kokybė yra „Omnitel“ tinkle, kiek prastesnę mobiliojo ryšio kokybę turi bendrovė „Bitė Lietuva“ ir trečioje vietoje pagal mobiliojo ryšio kokybę lieka bendrovė „Tele2“.  Laikykime, kad tai pakankamai teisinga ir verta dėmesio nuomonė.

Taigi, kaip matome, abiem atvejais, brangiausiai savo paslaugas siūlo ta pati „Omnitel“, kai tuo tarpu likusių dviejų operatorių kainodara yra identiška.

Kaip savo anksčiau minėtame pranešime teigia UAB „Omnitel“, tokį mobiliojo interneto paketų pardavimų gausėjimą lėmė išaugę išmaniųjų telefonų pardavimai. Ir iš tikro. Ši bendrovė dar vasaros pradžioje rinkai pasiūlė naujausius išmaniųjų telefonų modelius, pakankamai palankiomis kainomis ir sąlygomis. Aišku, kad tai privalėjo išauginti ir mobiliojo interneto pardavimus. Tačiau ar tokia strategija pasiteisins bendrovei esamomis ekonominėmis sąlygomis? Įsigyti telefoną palankiomis sąlygomis yra viena, tačiau, kad naudotis visais jo teikiamais privalumais, yra reikalingas mobilusis internetas, kuris šios bendrovės tinkle yra brangiausias iš visų trijų, jį siūlančių operatorių Lietuvoje. Žinoma, „Omnitel“ iš to tikisi papildomai uždirbti, tačiau ar klientai nepasijus permokantys už mobiliojo interneto ryšį? Ypač kai kainos skiriasi beveik dvigubai.

Tiesa, ką tik aprašytus bendrovės „Omnitel“ planus nesunkiai išduoda ir su išmaniaisiais telefonais siūlomi mokėjimo planai, pagal kuriuos suteikiama 1 MB ar 10 MB duomenų. Savaime aišku, kad tai juokingai mažas kiekis duomenų įsigijus išmanųjį telefoną. Klientai yra tiesiog priversti papildomai užsisakyti mobiliojo interneto planą, kuris suteiktų galimybę persiųsti daugiau duomenų. Ir tai aišku papildomai kainuoja. Todėl tas 7 kartų augimas, daugiau yra priverstinis ir išdava bendrovės taikomos kainodaros.

Susiję įrašai:

1. Gerasplanas.lt padės pasirinkti
2. Omnitel turi etatinius komentatorius internete?
3. 1060. Kaip į užsienį skambinti pigiau