1 m³ dujų gyventojams pabrangs apie 27-28 ct. Tuo tarpu nuo 2010 m. liepos 1 įsigalios tokie elektros tarifai:

Vienkainis tarifas (kainos lieka nepakitusios):

Gyventojams: 45 ct/kWh.

Gyventojams, naudojantiems elektros virykles: 43 ct/kWh.

Gyventojams, suvartojantiems per metus daugiau kaip 12000 kWh: 41 ct/kWh.

Dviejų laiko zonų tarifas:

Dieninis tarifas: 49 ct/kWh.

Naktinis, šeštadienio ir sekmadienio tarifas: buvo 36 ct/kWh., o nuo 2010-07-01  bus 34 ct/kWh.

Dieninis tarifas gyventojams, naudojantiems elektros virykles: 45 ct/kWh.

Naktinis, šeštadienio ir sekmadienio tarifas gyventojams, naudojantiems elektros virykles: buvo 34 ct/kWh., o nuo 2010-07-01  bus 32 ct/kWh.

Dieninis tarifas suvartojantiems per metus daugiau kaip 12000 kWh: 44 ct/kWh.

Naktinis, šeštadienio ir sekmadienio tarifas gyventojams, suvartojantiems per metus daugiau kaip 12000 kWh: buvo 33 ct/kWh., o nuo 2010-07-01  bus 31 ct/kWh.

Susiję įrašai:

1. Nuo 2010-01-01 brangsta elektra ir dujos
2. Pigo elektra ir dujos
3. 2010 metų biudžetas palydėtas mitingais

Susiję įrašai:

1. Taksi paslaugų ypatumai
2. Naujienų portalų reklamos ir toliau klaidina skaitytojus
3. Pažeidimai nustatyti. O kas toliau?

Atrodo ir naujieji metai nieko gero nežada Lietuvai. Pasitinkant šiuos metus, daugeliui teko susitaikyt ne tik su sumažėjusiom ir iki pat šiol mažėjančiom pajamom, bet ir su visiškai nepamatuotai padidėjusiais mokesčiais. Naujaisiais visų mūsų laukia naujas finansinis šokas – padidėjusios gyvybiškai būtinų paslaugų kainos.

Elektros energija iš esmės brangsta dėl to, kad nuo 2010 metų sausio 1 d. yra uždaroma Ignalinos atominė elektrinė. Tai padaryti Lietuva įsipareigojo stojimo į Europos Sąjungą sutartyje. Tačiau nors ir puikiai tai žinodama, Lietuvos valdžia per penketą metų praktiškai nieko nepadarė, kad būtų išvengta tokio kainų šuolio. Kitaip tariant – per penketą metų nebuvo nuveikta nieko, ieškant kitų, alternatyvių ir pigesnių elektros energijos šaltinių. Visi elektros tiltai ar naujos atominės statybos praktiškai tėra tik kalbų ir planų lygyje.

Palyginimui, pateikiami elektros energijos tarifai galiosiantys iki 2009 gruodžio 31-osios, naujieji – įsigaliosiantys nuo 2010 sausio 1 d. bei šių kainų skirtumas.

Vienkainis tarifas:

Gyventojams: iki 2009-12-31 galiojantis tarifas – 35 ct/kWh, nuo 2010-01-01 kaina didėja iki 45 ct/kWh. Kainų skirtumas +10 ct/kWh.

Gyventojams, naudojantiems elektros virykles: iki 2009-12-31 galiojantis tarifas – 31 ct/kWh, nuo 2010-01-01 kaina didėja iki 43 ct/kWh. Kainų skirtumas +12 ct/kWh.

Gyventojams, suvartojantiems per metus daugiau kaip 12000 kWh: iki 2009-12-31 galiojantis tarifas – 29 ct/kWh, nuo 2010-01-01 kaina didėja iki 41 ct/kWh. Kainų skirtumas +12 ct/kWh.

Dviejų laiko zonų tarifas:

Dieninis tarifas: iki 2009-12-31 galiojantis tarifas – 40 ct/kWh, nuo 2010-01-01 kaina didėja iki 49 ct/kWh. Kainų skirtumas +9 ct/kWh.

Naktinis, šeštadienio ir sekmadienio tarifas: iki 2009-12-31 galiojantis tarifas – 23 ct/kWh, nuo 2010-01-01 kaina didėja iki 36 ct/kWh. Kainų skirtumas +13 ct/kWh.

Dieninis tarifas gyventojams, naudojantiems elektros virykles: iki 2009-12-31 galiojantis tarifas – 34 ct/kWh, nuo 2010-01-01 kaina didėja iki 45 ct/kWh. Kainų skirtumas +11 ct/kWh.

Naktinis, šeštadienio ir sekmadienio tarifas gyventojams, naudojantiems elektros virykles: iki 2009-12-31 galiojantis tarifas – 20 ct/kWh, nuo 2010-01-01 kaina didėja iki 34 ct/kWh. Kainų skirtumas +14 ct/kWh.

Dieninis tarifas suvartojantiems per metus daugiau kaip 12000 kWh: iki 2009-12-31 galiojantis tarifas – 33 ct/kWh, nuo 2010-01-01 kaina didėja iki 44 ct/kWh. Kainų skirtumas +11 ct/kWh.

Naktinis, šeštadienio ir sekmadienio tarifas gyventojams, suvartojantiems per metus daugiau kaip 12000 kWh: iki 2009-12-31 galiojantis tarifas – 19 ct/kWh, nuo 2010-01-01 kaina didėja iki 33 ct/kWh. Kainų skirtumas +14 ct/kWh.

Pabaigai norėtusi pacituoti vienos elektros skirstymo bendrovės atstovo pareiškimą:

Tikimės, gal kaip nors ant duonos užteks, o toliau – nežinau. (…) Mes bandysime išgyventi, energetikos įmonės nuo liepos 1 sumažino tarifus ir šiai dienai gyvena nuostolingai, kitiems metams taip pat peržiūrime, optimizuojame kiek įmanoma visus savo kampelius, bandome ieškoti rezervų, kad tik kaip nors išgyventume. Apie jokius pelnus kalbos nėra.

AB Rytų skirstomieji tinklai, Finansų departamento direktorius Arvydas Zakalskis.

Ir čia taip kalba skirstymo bendrovės atstovas, kai lietuviai už elektros skirstymą moka beveik brangiausiai Europoje? Lietuvos elektros energijos vartotojai mokėdami už suvartotą elektros energiją beveik puse visos sumos sumoka elektros skirstymo bendrovėms. Europa to tikrai nesupranta ir turbūt niekada nesupras.

Tačiau ir tai dar ne viskas. Nuo naujųjų metų laukia ir didesni mokesčiai už dujas. Tiesa, šis padidėjimas (bent jau gyventojams) ne toks ryškus kaip elektros:

Visos kainos pateiktos su PVM.

Elektros ir dujų kainos pateikiamos pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos informaciją.

Susiję įrašai:

1. Nuo 2010-07-01 vėl brangsta dujos, bet pinga elektra naktį
2. Pigo elektra ir dujos
3. Naujos šilumos kainos ir kainodara

Įsigaliojus naujai šilumos kainų skaičiavimo metodikai, šilumos tiekėjai kainas gali perskaičiuoti kiekvieną mėnesį atsižvelgiant į šilumai gaminti reikalingų išteklių kainą. Gera tokia tvarka ar ne, kol kas anksti spręsti, tačiau pažįstant energetikus, tikėtis ypatingai palankių sąlygų šilumos vartotojams, turbūt nelabai vertėtų.

Susipažinti su savivaldybėse nustatytomis šilumos kainomis galima regula.lt internetiniame tinklalapyje: šilumos kainų žemėlapis, pagal savivaldybes.

O tam, kad labiau suprasti, kaip šiandien yra apskaičiuojamos šilumos kainos, siūlome pašifruoti ištrauką iš vienos savivaldybės tarybos sprendimo dėl tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo:

1.1. šilumos gamybos kainos:

1.1.1. šilumos gamybos savo šaltinyje vienanarę, išreiškiamą formule – 4,38 + Tg nš kd;

1.1.2. patiektos į tinklą:

1.1.2.1. vienanarę, išreiškiamą formule – 4,38 + Tpt kd ;

1.1.2.1.1. vienanarės kainos pastoviąją dedamąją – 4,38 ct/kWh;

1.1.2.1.2. vienanarės kainos kintamąją dedamąją – Tpt kd ;

1.1.2.2. dvinarę:

1.1.2.2.1. pastoviąją dalį (už patiektą į tinklą šilumos srauto vidutinę galią) – 31,95 Lt/kW

per mėnesį;

1.1.2.2.2. kintamąją dalį (už patiektą į tinklą šilumos kiekį) – Tpt kd ;

1.2. šilumos perdavimo kainas (iki pastato šilumos įvado):

1.2.1. vienanarę, išreiškiamą formule – 2,49 + Tpr kd ;

1.2.1.1. vienanarės kainos pastoviąją dedamąją – 2,49 ct/kWh;

1.2.1.2. vienanarės kainos kintamąją dedamąją – Tpr kd ;

1.2.2. dvinarę:

1.2.2.1. pastoviąją dalį (už suvartotą šilumos srauto vidutinę galią) – 18,12 Lt/kW per

mėnesį;

1.2.2.2. kintamoji dalis (už suvartotą šilumos kiekį) – Tpr kd;

1.3. šilumos, patiektos iki pastato šilumos įvado, kainas:

1.3.1. vienanarę, išreiškiamą formule – 6,87 + Tpt kd + Tprkd;

1.3.1.1. vienanarės kainos pastoviąją dedamąją – 6,87 ct/kWh;

1.3.1.2. vienanarės kainos kintamąją dedamąją, išreiškiamą formule – Tpt kd + Tpr kd;

1.3.2. dvinarę:

1.3.2.1. pastoviąją dalį (už suvartotą šilumos srauto vidutinę galią) – 50,07 Lt/kW per

mėnesį;

1.3.2.2.kintamąją dalį (suvartotą šilumos kiekį) išreiškiamą formule – Tpt kd + Tpr kd;

1.4. šilumos pardavimo vartotojams kainą – 5,09 Lt per mėnesį vienam vartotojui arba

daugiabučių namų gyventojams pasirinktinai 5,09 Lt per mėnesį arba 0,36 ct/kWh;

1.5. pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 2.7 punktą, nepadengtas sąnaudas, susidariusias dėl kuro faktinių kainų ir nustatant šilumos kainas įskaičiuotų kainų skirtumo, ir paskirstytas 12 mėnesių laikotarpiui – 2,02 ct/kWh;

1.6. šilumos kainų dedamųjų Tg nš kd, Tpt kd, Tpr kd, Tpt formules:

Eil Nr	Dedamoji	Formulė
1.1	Šilumos gamybos savo šaltinyje ir patiektos į tinklą vienanarės kainos kintamoji dedamoji	Tg nš kd = Tpt kd = 0,29 + (79,5 x Tmed + 1841,4 x Tm + 253,1 x Ta + 6615,2 x Tp + 405,6 x Ts + 105,1 x Td) / (91,85 x 10000)
2.2	Šilumos perdavimo kainos kintamoji dedamoji	Tpr kd = 0,39 + 24,65 x Tpt / 67,2
3.3	Patiektos į tinklą šilumos kaina	Tpt = 4,38 + Tpt kd

Žymėjimai:

Tmed – medienos kaina, Lt/tne;

Tm – mazuto kaina, Lt/tne;

Ta – akmens anglies kaina, Lt/tne;

Tp – pjuvenų kaina, Lt/tne;

Ts – šiaudų kaina, Lt/tne;

Td – dyzelinio krosnių kuro kaina, Lt/tne;

Kuro kainos, taikomos skaičiuojant šilumos kainas, nustatomos pagal Šilumos kainų nustatymo metodikos 121 punkto reikalavimus.

Ar kas nors patikėjote, kad bent vienas savivaldybės tarybos narys supranta, iš ko šiandien susideda šilumos kaina ir kaip išvis ji apskaičiuojama?

Susiję įrašai:

1. Mobiliojo ryšio kainos
2. Nuo 2010-01-01 brangsta elektra ir dujos
3. NT rinka. Ilgai laukus dar palauksim

Pažvelkime ką šiandien oficialiai siūlo operatoriai savo klientams. Lentelėje pateiktos trijų didžiųjų operatorių kainos, kurios buvo paimtos iš oficialių operatorių svetainių 2009 m. lapkričio 22 d. Lyginimui buvo pasirinktos pačios mažiausios kainos.

* – mokesčio dydis priklauso nuo pasinaudotos nuolaidos dydžio

Kaip matyti iš lentelės, vienintelis „Tele2“ oficialiai nesiūlo plano, pagal kurį už fiksuotą mokestį „Tele2“ tinkle būtų galima kalbėti nemokamai.

Deja, čia pateiktos kainos yra tik oficialios, tai yra skelbiamos pačių operatorių internetinėse svetainėse. Visai tikėtina, kad apsilankius konkretaus operatoriaus salone, būtų galima sulaukti ir dar geresnių pasiūlymų. Štai nesenai buvo gautas pasiūlymas iš UAB „Omnitel“, kuriame buvo siūlomas mokėjimo planas, pagal kurį galima visame „Omnitel“ tinkle kalbėti nemokamai vos už 9 Lt mėnesinį mokestį. Taigi, oficiali informacija nuo realios ir toliau skiriasi…

Susiję įrašai:

1. Ar įvertina mobiliojo ryšio operatoriai lojalumą?
2. Mobiliojo ryšio operatoriai konkuruoja su Skype
3. Kiek kainuoja mobilusis internetas

Pakeisti kainas prekių duomenų bazėje nėra taip sudėtinga. Paprasčiausiai sėdi darbuotojai (dažniausiai centriniame prekybos centro biure, Vilniuje) ir pagal nurodymus kasdien perkainoja konkrečias prekes. Daug didesnė problema yra su naujų kainų kortelių atspausdinimu ir jų išnešiojimu po prekybos salę. Kaip žinia, daugelis prekybos centrų netgi sunkmečiu nepasižymi pavyzdine tvarka darbuotojų darbo organizavime, todėl tokios „klaidos“ (jei tai galima pavadinti klaidomis) pasitaiko ir šiandien.

Tad ką daryti tokiu atveju? Aprėkti visiškai nekaltą kasininkę ir atsisakyti pirkti tokią prekę? Dar labiau aprėkti ir išvis nieko nebepirkti? O gal primygtinai reikalauti, kad prekė Jums būtų parduota už tą kainą, kuri nurodyta lentynoje? Na, o gal tik tyliai mintyse nusikeikti ir nieko nesakius sumokėti už konkrečia prekę brangiau?

Teisiniu aspektu, Jūs turite dvi išeitis: pirkti prekę už jau „padidėjusią“ kainą arba nepirkti jos išvis. Taip yra todėl, kad galutinė kaina, už kurią pardavėjas sutinka parduoti prekę yra būtent ta, kurią rodo prekių duomenų bazė, tai yra – kasos aparatas. Tokia praktika yra įsigalėjusi tarp mažmenine prekyba užsiimančių įmonių, kadangi pagal LR Civilinį kodeksą, teisėtai prekė gali būti perleista kito asmens nuosavybėn tik už galutinę kainą, kurią nustato pardavėjas, o pirkėjas už tokią kainą sutinka ją įsigyti. Jokie kitokie reikalavimai ar pretenzijos čia nėra galimi. Tai iš esmės nusako faktą, kad lentynose gali gulėti penkios skirtingos prekės kainos, tačiau paskutinė ir tikra bus tik ta, kurią parodys kasos aparatas.

Čia iškart galite paklausti – o kaip pirkėjų teisės? Teisė į teisingą ir neklaidinančią informaciją? Taip. Tokia teisė yra, tačiau… Pirmiausią ką reiktų įrodyti yra tai, kad Jūs, kaip pirkėjas, patyrėte kažkokią konkrečią žalą dėl to, kad prekybos centras Jums laiku ir vietoj nesuteikė teisingos informacijos apie prekės kainą. Kiek tai realu Lietuvos teismuose, spręskite patys…

Na, o visi šūkavimai ir rėkimai ant kasininkių yra tik savęs ir kitų negerbimas, nes iš esmės – kasininkė dažniausiai būna niekuo dėta, dėl įsivėlusios klaidos. Ji tik paprasčiausiai sėdi ir skenuoja prekes, bei paima iš pirkėjų pinigus ir atiduoda grąžą. Daug labiau kalta pati prekybos centro sistema, kuri nesugeba užtikrinti, kad visi prekių kainų pasikeitimai pasiektų ir prekių lentynas. Iš esmės, labai sunku būtų apkaltinti net konkretų prekybos centro darbuotoją, netgi tą, kuris yra tiesiogiai atsakingas už tai, kad prie konkrečios prekės visada būtų reali kaina, kadangi kaip žinia prekybos centruose žmonės dirba pamainomis, personalas dažnai keičiasi, o tai, savaime aišku, negali užtikrinti idealios darbo tvarkos.

Tačiau yra ir kita pusė. Pirkėjas. Kartais pirkėjas labai nusivilia negalėdamas įsigyti „pabrangusios“ prekės arba, net viską stropiai apskaičiavus, pasirodo ima ir pritrūksta pinigų, nes kažkuri prekė pasirodė kainavo daugiau nei buvo nurodyta prekių lentynoje. Aišku, tai ir nemalonu, ir nepatogu. Dar blogiau, kai tokią klaidą pastebime tik namie, peržiūrėdami kasoje gautą čekį. Nebegalėdami įtakoti situacijos, jaučiamės, tikrąją to žodžio prasme, apgauti. Taigi ar galime kaip nors išvengti tokių situacijų? Jei šį klausimą adresuotume pirkėjams – tikriausiai ne. Gal tik galėtų nuskambėti ir taip dažnai visur sutinkamas pasiūlymas, jog „grąžą reikia tikrinti prie kasos“. Tačiau jei šis klausimas būtų užduotas pardavėjams, tai atsakymas be abejonės turėtų būti teigiamas. Pardavėjams tikrai dar yra kur tobulėti ir kaip vienas iš sprendimų būtų siūlymas daugiau dėmesio skirti personalui, jo kvalifikacijai, atsakomybei ir požiūriui į darbą. Tačiau tam pirmiausia būtina ne tik padidinti darbo užmokestį, bet ir sumažinti darbo krūvį. O tai Lietuvoje dar matyt bus negreit.

Yra ir kitų, modernesnių sprendimų. Vienas tokių – elektroninės kainų kortelės arba elektroninė kainų juosta per visą lentyną, kur šalia prekės visad degs ta kaina, kuri bus įvesta į prekių duomenų bazę. Tačiau tai pakankamai brangus ir pakankamai nelankstus sprendimas, ypač turint ribotą prekybos salės plotą.

Gerų apsipirkimų ir kuo mažiau nesusipratimų parduotuvėse!

Susiję įrašai:

1. Kaip rinktis prekes prekybos centre?
2. E-verslo gudrybės
3. Stambieji prekybininkai žaidžia procentais ir mūsų jausmais

Kiekvieną mėnesį pasirodanti kainų pokyčių suvestinė jau užfiksavo, kad nuo tada, kada NT kainos buvo pasiekusios savo aukštumas, šiandieninės yra apytiksliai 30 proc. mažesnės. Visa esmė, kad aruodas.lt portale, beveik niekad nebuvo publikuojamos realios kainos, už kurias pardavėjai yra pasiruošę parduoti, o pirkėjai pirkti. Skelbimuose pateikiamos kainos, 9 atvejais iš 10 yra didesnės, nei realiai pardavėjas tikisi gauti už konkretų būstą. Ypatingai tai yra aktualu esamu laikotarpiu, kai kainos krenta beveik su kiekvienu mėnesiu, o realių pirkėjų tokiu pat tempu mažėja. Visa tai iškreipia aruodas.lt pateikiamą statistiką, tad remtis vien ja – praktiškai būtų 10 ir daugiau proc. pervertinti esamą padėtį rinkoje.

Daug realesnes butų kainas galima sužinoti panaršius nespecializuotus skelbimų portalus, tokius kaip skelbiu.lt. Ten, tie patys butai siūlomi ne tik už pastebimai mažesnę kainą, bet ir daug mažiau NT agentūrų skelbimų bei daug daugiau siūlančių butus tiesiogiai, be tarpininkų. Tai aišku įtakoja ir siūlomos prekės kainą.

Kurį laiką analizavus pasiūlą bei bandant nusiderėti, šiandien galima pasakyti, kad skelbimuose skelbiamas kainas, beveik visi pardavėjai buvo pasiryžę sumažinti dar apie 10 proc. Taigi, reali situacija yra dar labiau palankesnė pirkėjui nei pardavėjui. Visa tai susiveda į situaciją, kad senos statybos dviejų kambarių butą visuose trijuose miestuose galima nupirkti už apytiksliai 100 000 lt. Sostinėje gal tektų pakloti truputį daugiau, tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje yra naujakurių, kuriems pavyko įsigyti tokį butą už 80 000 lt. Žinoma, tokie butai paprastai nebūna geriausiuose rajonuose, o ir jų būklė nepavyzdinė. Tuo tarpu naujos statybos butai – dvigubai brangesni ir jei vertinti pagal kvadratūrą, tai beveik analogiškos kvadratūros butas (paprastai senos statybos 2 kambarių butas atitinka naujos statybos 1 kambario butą), kainuoja 160 000 – 180 000 lt.

Pati situacija NT rinkoje išlieka mažai pakitusi. Tendencijos vis dar tos pačios. Pirkėjų vis dar neatsiranda, nors besidominčių tikrai netrūksta. Viena dalis besidominčiųjų norėtų įsigyti būstus, bet negali, nes negali pasiskolinti. Kita dalis, kuri lyg ir galėtų įsigyti gerokai atpigusį būstą, tačiau vis dar delsia ir stebi rinką, tikėdamiesi dar didesnio kainų kritimo.

Tokią situaciją NT ekspertai vis dar vertina kaip tęstinę – tai yra mano, kad kainos dar ir toliau koreguosis žemyn. Tačiau kartu perspėja, kad su kiekvienu kainų kritimu, rinkoje mažės ir patrauklių pasiūlymų, nes pardavėjai arba ieškos kitų būdų kaip išspręsti būsto pardavimo klausimą, arba išvis atsisakys minties pardavinėti būstą. Ilgainiui, net ir kainoms pradėjus kilti, gerų pasiūlymų gali neatsirasti, kadangi naujų NT projektų šiuo metu praktiškai nebeplanuojama.

Tokia situacija jau pradėjo priversti suklusti planuojančius įsigyti NT netolimoje ateityje. Panašu, kad kainų kritimo dugnas jau matyti ir jis turėtų būti pasiektas kitų metų pradžioje. O iki tol dar turbūt teks pagyventi esamomis tendencijomis.

Susiję įrašai:

1. Klaipėdos nekilnojamojo turto rinka – esamuoju ir būsimuoju laiku
2. 32 butai per mėnesį, trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose
3. Lietuviai prisiminė Lenkijos rinką

Tokie nekilnojamojo turto (NT) rinkos rezultatai, patvirtina faktą, kad NT rinkos Lietuvoje jau beveik nebeliko. Tai yra fiksuojami tik pavieniai sandoriai, kuriuos vargu ar būtų galima priskirti rimtiems paklausos ir pasiūlos dėsniams. Ir ne viską galima būtų suversti sunkmečiui. Paprasčiausiai vasarą NT rinkoje visada buvo ir bus juntamas štilis, kadangi tuo metu žmonės stengiasi atsipalaiduoti ir pailsėti. O čia dar visos didžiausios šventės, susijusios su Lietuvos vardo tūkstantmečiu ir šiemetine Europos kultūros sostine – Vilniumi.

Kaip ten bebūtų, tačiau 8 sandoriai toje pačioje kultūros sostinėje – tikrai sukelia nemalonias nuotaikas. Ypač jei į visa tai pažvelgtume per ateities perspektyvų prizmę. O tos perspektyvos tikrai nedžiuginančios.

Remiantis tuo pačiu ntspekuliantai.lt portalu, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje šiuo metu siūloma apie 3000 laisvų butų. Daugiau nei 2000 iš jų – sostinėje. Taigi, pasiūla vis dar egzistuoja. Tačiau viena ji čia bejėgė. Tam, kad rinka normaliai funkcionuotų, reikalinga ir paklausa. O ji tokia savotiška, kad beveik nepastebima. Tiesa, susidomėjimas NT neatslūgsta, ką parodo ir NT portalų internete lankomumo statistika. Taigi, turime situaciją, kad NT objektų rinkoje yra, juos visaip bandoma „prastumti“, tačiau visa paklausa užsibaigia ties skelbimų skaitymu. Ką tai reiškia? Atsakymas, turbūt, visai paprastas. Pirkėjai lyg ir norėtų įsigyti būstą, tačiau laukia kainų kritimo. O kadangi kainos pamažu krenta, pirkėjai vis dar laukia, tikėdamiesi, kad kainos dar labiau nukris. Atsižvelgiant į esamą situaciją, visa tai atrodo pakankamai protingas žingsnis. Tačiau tik ne iš NT vystytojų stovyklos. Pastariesiems, kiekvienas toks laukimo mėnuo tai papildomi nuostoliai.Tačiau smarkiai atpiginti savo statinių jie taip pat negali arba nesiryžta. Negali todėl, kad nemaža dabar rinkoje esančių butų dalis, buvo pastatyta prieš metus ar dar anksčiau, kai eiliniams statybininkams buvo mokami atlyginimai gerokai viršijantys ir profesorių uždarbius. Tuo pačiu, statyboms buvo naudotos medžiagos, kurių kainos irgi buvo pastebimai didesnės nei dabar esančios. Visa tai gerokai pabrangino 1 kv. m. kainą, tad parduoti butus pigiau nei kainavo juos pastatyti – nenori niekas. Nebent, paskelbus bankrotą, tai galėtų padaryti kuris nors projekto kreditorius, tai yra bankas.

O šiuo metu rinkoje esančios kainos, jau gerokai pastebimai skiriasi nuo tų, kurios buvo prieš metus. Naujos statybos butų kainos, trijuose didžiausiose Lietuvos miestuose, svyruoja 4000-5000 Lt. už 1 kv. m. ribose. Tuo tarpu senos statybos butai, jau senokai nusileido iki 2000 Lt. už 1 kv. m. kainos. Taigi, nors kainos ir sumažėjo, tačiau vis yra pakankamai aukštos, ypač kalbant apie naujos statybos butus.

Koks galimas ateities scenarijus? Realiausias, jog NT kainos ir toliau kris. Tam įtakos turės ne tik prastėjantys šalies ekonominiai rodikliai, tačiau ir didėjantis nemokių klientų skaičius, kas automatiškai padidins iš varžytinių parduodamų objektų skaičių. Kadangi, šiuo metu, paklausos praktiškai visai nelikę, tikėtina, kad ateityje mažės ir pasiūla. Pavieniai pardavėjai paprasčiausiai nebepardavinės savo NT, kadangi parduoti už katastrofiškai mažą kainą, taps ekonomiškai labai nenaudinga. Sumažėjus pasiūlai, tikriausiai nustos kritusios ir NT kainos. Taip bus pasiektas NT kainų kritimo dugnas, kuriame teks pabuvoti maždaug metus. Tai galėtų būtų 2010-2011 metai. Vėliau, pagerėjus ekonominei situacijai, kainos vėl pamažu turėtų pradėti kilti.

Galima ir kitas scenarijus, pagal kurį, NT rinka pradėtų atsigauti jau artėjančią žiemą. Jei NT vystytojai staiga dar bent tūkstančiu litų už kv. m. nuleistų kainas, tai būtų rimtas postūmis išjudinant užmigusią NT rinką. Aišku, tai galbūt būtų nuostolinga patiems vystytojams, tačiau 3000 Lt. už naujos statybos buto kvadratinį metrą – tai jau būtų pakankamai patraukli kaina. Bet ar išdrįs NT vystytojai imtis tokio žingsnio? Juk dar ir šiandien girdisi aidai, kad NT kainos tik koregavosi, o jokio ryškesnio kritimo – nėra, nebuvo ir nebus. Žinoma, tokie pareiškiami tik priverčia šypsotis, tačiau kartais net ir pripažinti tai kas akivaizdu – reikia mokėti.

Apsilankius, keliose įmonėse, kurios dar tęsia prekybą naujos statybos butais, buvo stipriai juntama apatija, kuri, panašu, tik dar labiau skandina juos pačius . Kažkaip kalbos apie siūlomus objektus liejosi be jokio užsidegimo, o beveik po kiekvienu sakiniu slėpėsi mintis: „kam čia mane trukdai, juk vistiek nepirksi“. Gal vasara paveikė ne tik pirkėjus, bet ir pardavėjus? O jei ir taip, tai toks požiūris į potencialų klientą tikrai nežada jokių geresnių rezultatų NT rinkoje.

Susiję įrašai:

1. NT rinka. Ilgai laukus dar palauksim
2. Ar 800 litų per mėnesį gali šalį padaryti konkurencinga?
3. Grįžta išnešiojamoji prekyba: Lenkiška produkcija vagia Lietuvos biudžetą

Kaip teigia prekybos tinklo „Norfa“ vadovai, pastebima tendencija, kad tiekėjai tiesiog reikalauja padidinti antkainį, o to nepadarius, paprasčiausiai atsisako tiekti savo produkciją į šio tinklo parduotuves. Iš pirmo žvilgsnio situacija sunkiai logiškai paaiškinama – kaip sunkmečiu, kai masiškai krinta vartojimas ir dėl to pinga prekių kainos, kažkas gali atsisakyti galimybės padidinti pardavimus ir reikalauja padidinti prekių antkainius, juolab kai iš tiekėjų produkcija ir toliau perkama senomis kainomis? Tačiau tai tik pirmas įspūdis. O viską geriausiai paaiškina bendrovės „Baltijos delikatesai“ vadovo ištarti žodžiai: „Tai mums nenaudinga. Juk yra ne vienas tinklas.“

Spaudimas ir negražios žaidimo taisyklės! Taip geriausiai būtų galima įvertinti šią situaciją. Realu, kad situacija galėjo susiklostyti pagal toliau pateiktą scenarijų.  Kiti prekybos tinklai, nenorėdami prarasti pirkėjų ir mažinti prekių antkainių, kas atsilieptų jų veiklos rodikliams – nutarė imtis negražios taktikos. Tiekėjams iškeltas ultimatumas: „Arba jūs susitariate su „Norfa“, kad jie padidintų antkainį savo prekėms, arba mes atsisakysime pardavinėti jūsų produkciją.“ Žinoma, tiekėjai bijodami prarasti galimybę bendradarbiauti su kitais tinklais, užvertė prekybos tinklą „Norfa“ laiškais, reikalaujančiais padidinti jų prekių antkainius. Iš viso to gavosi kažkoks iškreiptas rinkos reguliavimas, primetant savo žaidimo taisykles kitiems rinkos dalyviams, kas aišku neleidžia pirkėjams pasiūlyti prekių žemesnėmis kainomis.

Ši situacija dar kartą verčia įsitikinti, kad kontroliuojančių valstybės institucijų teiginiai jog Lietuvos mažmeninės prekybos rinka nėra monopolizuota ir viskas joje gerai – neatitinka šių dienų realybės. Panašu, kad karteliniai susitarimai egzistuoja ir čia. Gal jau pats metas įrodyti, kad mūsų mokesčiai ne veltui yra mokami?

Susiję įrašai:

1. Ar tikrai kažkam nepatinka, kad „Norfa“ atsisako 20 proc. antkainio?
2. Kaip rinktis prekes prekybos centre?
3. Prekybos centro „Cento“ maldelė tualete

Kad „Norfa“ atsisako iki 20 proc. savo antkainio – į naudą turėtų būti pirkėjui ir galbūt tiekėjui, nes jam pasak „Norfos“ pranešimo spaudai ir toliau bus mokama ta pati kaina, o apyvarta turėtų didėti. Teoriškai, pagal šią reklamą, turėtume sulaukti šiek tiek atpigintų prekių „Norfos“ mažmeninės prekybos parduotuvėse. Tokia turėtų būti šios reklaminės kampanijos viešoji pusė, už kurios turėtų „užsikabinti“ daugelis mūsų. Tačiau yra ir kita šios reklamos pusė, kuri nėra tiek viešai matoma. Pirmiausia, tai esminis šios reklamos kampanijos uždavinys yra pervilioti pirkėjus iš kitų prekybos tinklų. Tą puikiai įrodo ir dar nuo žiemos besitęsiantis kainų karas, kurį neoficialiai buvo paskelbę 2 prekybos tinklai: „Maxima“ ir „Norfa“. Kartais jau net juokinga pasidarydavo, kai po vieno prekybos centro reklamos apie ypatingas kainas tam tikriems produktams, sekdavo kito prekybos centro reklama, kuri tuos pačius produktus siūlydavo dar keliais procentais žemesne kaina. Kaip pavyzdį būtų galima paminėti tai, kad jei „Maxima“ prekybos tinklas sugalvodavo visą savaitgalį vynuoges pardavinėti su 20 proc. nuolaida, tai „Norfa“ darydavo tą patį tik nuolaida būdavo 25 procentai. Suprantama, jog toks tylus karas ilgai tęstis negalėjo. Visai tikėtina, jog įsiplieskusį kainų karą buvo pabandyta užgesinti, tačiau dėl kažkokių priežasčių atrodo to padaryti nepavyko. Savaime aišku jog tai gerai ir tik į naudą pirkėjui. Naujoji, pusiau socialinė, reklama, atrodo yra to nesėkmingo bandymo išdava.

Nesunku įsitikinti ir tuo, kad „Norfa“ šioje reklamoje užėmė nuskriaustojo vaidmenį. Esą „va, mes norim mažinti kainas, tačiau kažkas dėl to ant mūsų labai pyksta“. Puikiai sužaista pirkėjo jausmais – juk visada lietuviai palaikė nuskriaustuosius, o čia dar ir nauda patiems pirkėjams. Ar begalima įsivaizduoti geresnį būdą įmonės vardo populiarinimui ir pardavimų skatinimui?

Internetinėje erdvėje pateiktas reklaminis skydelis – taip pat vertas pagyros. Galimybė atspėti „kam tai nepatinka“ – puikiai leidžia sekti tokios reklamos efektyvumą. Belieka tik suskaičiuoti kiek buvo tokių spėjikų ir ganėtinai tiksliai galima nustatyti, kiek asmenų pastebėjo įmonės reklamą. Juk smalsumas pražudė ne tik katę, bet ir ne vieną internautą?

Reikia pripažinti ir tą faktą, jog su naująją reklama konkurentams įgelta tikrai skaudokai. O paskaičius dar ir šitą, tuo puikiausiai galėtų susidomėti jau ir Konkurencijos taryba. Visai realu, kad to nepraleis pro ausis ir kiti prekybos tinklai, todėl jau netrukus būtų galima tikėtis atsakomųjų veiksmų ir iš kitų mažmeninės prekybos tinklų. Karas tęsiasi ir nepanašu, kad artimiausiu metu būtų ruošiamasi sudėti ginklus.

Tačiau yra ir dar viena faktas, kuris turėtų priversti sunerimti ne tik konkurentus, bet ir daugelį iš mūsų. Antkainio sumažinimas penktadaliu, tarsi atvėrė ne kiekvienam pirkėjui prieinamą informaciją, jog ir pati „Norfa“ nesibodėjo taikyti gana didelius antkainius. Juk kainos sumažinimas penktadaliu, tai dar nereiškia jog įmonė prekes pardavinės pigiau nei jas įsigyja pati? „Norfa“ vistiek pasiliks kažkokį rezervą, kuris neleis jai patirti nuostolių. O iš to seka natūralus klausimas: jei jau antkainį galima sumažinti 20 proc. ir vistiek nemažai uždirbti parduodant, tai kokie antkainiai buvo iki šiol? O tuo labiau kokie antkainiai yra taikomi kitose prekybos tinkluose, kur kainos ir taip aukštesnės? Suteikti pagrindo tokiems pasvarstymams, yra žalinga ne tik konkurentams, bet ir pačiai reklaminės kampanijos autorei – „Norfai“. Tiesa, situaciją kiek pataiso žodelis „iki“, kuriuo „Norfa“ tarsi apsidraudžia arba pasilieka kelią, kuriuo būtų galima iš visos užvirtos košės išlipti sausai – juk niekas negalės priekaištauti, jei pasirodys, kad „Norfa“ antkainius sumažino tik 1 proc. Juk tai irgi puikiausiai įsitenka į savoką „iki 20 proc.“.

Nuo pat savo įsikūrimo pradžios (1997), UAB „Norfos mažmena“, kuri ir valdo „Norfos“ prekybos tinklą, buvo pigiųjų prekybos tinklų atstovė. Ne vienam teko pastebėti, kad šiame prekybos tinkle kainos buvo žemesnės net ir ekonominio pakilimo metu. Tokio žaidėjo atėjimas į rinką, neišvengiamai pakoregavo ir rinkos senbuvių „žaidimo“ taisykles, kas ypatingai tapo svarbu užgriuvus sunkmečiui. Pasak norfa.lt tinklalapio, „Norfoje“ dirba 4280 darbuotojų, o 2008 metų prekių ir paslaugų pardavimai siekė 1,698 mlrd. litų. Be prekybos tinklų, įmonė valdo ir vaistinių tinklą, pažymėtą „N“ ženklu.

Susiję įrašai:

1. Norfa priešinasi kitų prekybos tinklų spaudimui
2. 6 mėn VILIBOR – mažesnis nei 4 proc.
3. 6 mėnesių VILIBOR jau mažesnis nei 3 proc.