Lietuvos Darbo biržos interneto svetainės užkulisiai: spausti čia

Pasak laišką mums atsiuntusio skaitytojo, Lietuvos Darbo biržos internetinės svetainės „backend“ dalis prieinama visiškai paprastai ir dalį viešai neskelbiamos informacijos indeksuoja net google, o kiek labiau programavime suprantantis žmogus, per nurodytą prieigą gali nesunkiai prieiti ir prie kur kas svarbesnių svetainės funkcijų. Todėl jau dabar galime pradėti skaičiuoti dienas, kada šią svetainę ištiks omnitel.lt svetainės likimas. Tik kas atsakys už paviešintus ar pasisavintus duomenis?

Laiško autorius taip pat rašo, kad prieš savaitę apie esamą situaciją buvo informuoti Lietuvos Darbo biržos informatikos specialistai, tačiau negauta jokio atsakymo ir aišku nematyti, kad kas nors būtų pasikeitę.

Nesame informatikai, tačiau jei laiško autorius bent puse teisus – valdininkų neveiklumas išties stebina ir aišku kelia nerimą. Kuo verti kažkokie duomenų apsaugos įstatymai, jei net elementari (tiesa, šiuo metu, turbūt reiktų sakyti viena  iš svarbiausių) valstybinė įstaiga negali pasirūpinti savo internetiniais namais ir užkirsti kelią potencialiai duomenų vagystei? Nors turbūt tai tik viduje tvyrančios betvarkės atspindys internete.

Susiję įrašai:

1. Lietuvos darbo birža internete. Tai kokia naršyklė palaikoma?
2. Kaip su bedarbiais tvarkosi Lietuvos Darbo birža
3. Kaip Darbo birža remią verslą ir bedarbį

Taip ir neaišku, tai kokios naršyklės yra pilnai palaikomos? Intuityviai bandau nuspėti, kad tai turėtų būti Microsoft produkcija. Bet ką daryti jei savo kompiuteryje neturiu nei dėdės Bilo operacinės sistemos, nei jo sukurtos naršyklės? Turbūt tada patenku į tą sąrašą žmonių, kuriems Lietuvos darbo biržos paslaugos yra prieinamos tik atvykus į teritorinį skyrių. Ir čia po to, kai informacinėms technologijoms (IT) kiekviena valdiška įstaiga per metus atseikėja nuo kelių šimtų tūkstančių iki keletos milijonų litų.

Gerai, kad bent dokumentai pateikiami šioje svetainėje yra ne Microsoft Word (doc), o Portable Document Format (pdf) formato. Bent jau taip iš dalies yra įgyvendintas įstatymas, teigiantis, kad valstybinių įstaigų pateikiama informacija neturi būti susieta su konkrečiu programinės įrangos gamintoju bei neturi reikalauti įsigyti tam tikrą komercinę programinę įrangą, kad su tokia informacija būtų galima susipažinti.

Susiję įrašai:

1. Lietuvos darbo birža internete. Kas pasirūpins duomenų saugumu?
2. Kaip su bedarbiais tvarkosi Lietuvos Darbo birža
3. Kaip Darbo birža remią verslą ir bedarbį

Na ką, atleidom visus darbuotojus, šiek tiek „nusiplovėm“ nuo įsipareigojimų, tai galima pasvarstyti ir apie grįžimą į rinką ar ne? Juk nauji darbuotojai ilgai dirbs už minimumą ir dar plius stengsis, kad tik neprarastų savo darbo vietų. Be to, kaip čian neišnaudosi progos uždirbti, kai rinkoje stipriai sumažėjo konkurencija.

Panašiai nesenai atgimė ir „Fortakas“. Tiesa,  jo situacija kiek kitokia, nes naujasis „Fortakas“ priklauso buvusiems savininkams. Tai yra jo įkūrėjams, kurie vėliau jį pardavė.

Susiję įrašai:

1. ICG pasekė BMS keliu…
2. K. Betingis grįžta…
3. Grįžta išnešiojamoji prekyba: Lenkiška produkcija vagia Lietuvos biudžetą

Tai pirmiausia kiek prasilenkia ne tik su atsakingo verslo sąvoką, bet ir su kai kuriais verslo principais ir galbūt net vartotojų teisę ginančiais įstatymais, nes analogiškos prekės už nurodomą kainą kitose parduotuvėse, kuri visiškai atitiktų jų parduodamos prekės specifikaciją, nepavyko rasti.

Tiesa, kai kurie kompiuteriai atitinka pagal modelį, tačiau jų sudėtis skiriasi, todėl skiriasi ir to pačio modelio kaina.

Patarimas pirkėjams – visada tikrinkite ką už konkrečią kainą gaunate, nes tas pats modelis nereiškia, kad ir jo specifikacija ta pati. Čia būtų galima „įmesti akmenuką“ ir į kai kurių gamintojų (tokių kaip Dell) daržą, kad tam pačiam modeliui keičia sudėtis.

Susiję įrašai:

1. Koks tikrasis lietuviško verslo veidas?
2. Sekso revoliucija su internetu ir „sexshopais“

Na, atrodo greitai Letuvoje nebeliks didesnių įmonių, iš kurių būtų galima įsigyti kompiuterinės technikos. O toms, kurios dar lieka – šansai išlikti vis didėja. Gal net gryš „Fortakas“..?

Susiję įrašai:

1. BMS grįžta..?
2. Lietuva prieš „Maximą“. 1:0 – Lietuvos naudai
3. BMS krito…

2009 m. liepos 31 d. savo duris nenustatytam laikui užvėrė vienas didžiausių kompiuterinės įrangos mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje – BMS. Jam priklausiusios parduotuvės „BMS megapolis“ ir  „Optimalūs kompiuteriai“ jau nebelaukia pirkėjų atvertomis durimis.

Kaip teigia bendrovės „Computer Data International“, kuriai ir priklausė šis prekybos tinklas, direktorius A. Afanasenka, pagrindinė tokio žingsnio priežastis – katastrofiškai smukusi prekyba kompiuterine technika. Esą dėl tokio nuosmukio, paprasčiausiai tapo nuostolinga toliau tęsti savo veiklą, todėl ir buvo pasiryžta tokiam žingsniui.

Gera žinia nors ta, kad ir toliau veiks techninio aptarnavimo centrai, kur anksčiau įsigijusieji prekes galės kreiptis dėl garantinio aptarnavimo.

Vėl į gatvę išmesti žmonės, vėl eilės darbo biržoje, vėl mažėjančios pajamos bei didėjantis nemokių asmenų skaičius ir užsukta bankrotų spiralė. Taip. Praeitų kelerių metų burbulai mus skaudžiai baudžia ir nepanašu, kad jau matytusi kita kranto pusė.

Keletą metų aktyvia tinklo plėtra pasižymėjęs BMS, investavo nemažai į savo prekybos taškus Lietuvoje. Gal tos investicijos buvo net per daug optimistinės. Kompiuterinė ir buitinė technika nėra pirmo būtinumo prekės, todėl ir investicijos į tokią veiklą turėtų būti itin atsargios ir pasvertos. Panašu, kad į tai buvo per mažai atsižvelgta. Nors kita vertus – kas prieš dvejetą-trejetą metų galvojo apie nuosmukius? Būtent optimistinės nuotaikos ir pakišo daugeliui koją, nes per daug visi tikėjo šviesia ateitimi.

Nors BMS parduotuvės niekad negalėjo pasigirti itin žemomis kainomis, tačiau vienas esminių šio prekybos tinklo privalumų buvo tas, kad čia bet kada galėjai gauti nemažai prekių, kurių kitose parduotuvėse tekdavo laukti mažiausiai parą. Greitam pirkiniui tai buvo puiki prekybos vieta. Tokia pasirinkta prekybos strategija buvo puiki ekonominio pakilimo metu, tačiau visiškai nepasiteisino kai ekonomika ėmė važiuoti žemyn. Pirkėjai per keletą metų spėjo perprasti BMS prekybos specifiką, todėl pradėję taupyti dažniausiai pasirinkdavo kitus pardavėjus, galinčius pasiūlyti tas pačias prekes žemesnėmis kainomis. BMS liko be pirkėjų, taigi ir be pajamų. O tai atvedė į situaciją, kurią šiandien ir turime.

Susiję įrašai:

1. Norfa priešinasi kitų prekybos tinklų spaudimui
2. ICG pasekė BMS keliu…
3. „Liūtas“ krito. Elektros skirstymas vėl tapo valstybiniu

Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Tokia susidariusi situacija padeda populiarėti kitiems projektams, kurie dar tik siekia savo dalies rinkoje. Jau kelis pastaruosius metus pastebimas atvirojo kodo programinės įrangos populiarėjimas, panašu turi visas perspektyvas ir toliau stiprinti savo pozicijas. Esminis atvirojo kodo (AK) programinės įrangos pranašumas – visiškai laisvas jos naudojimas, platinimas ir modifikavimas. Tai yra, nesvarbu kas Jūs ir kam Jūs naudojate AK programinę įrangą – tai galite visiškai teisėtai daryti nemokėdami už tai nė cento. Skamba kaip pasakoje ar ne? Deja, tai kuo gryniausia tiesa.

Visame Pasaulyje AK programinę įrangą kuria ir tobulina tūkstančiai programuotojų. Ir visa tai ką jie sukuria – Jūs galite naudoti praktiškai už dyką, jei neimsime diegimo ir priežiūros kaštų, kurie kartais gali būti apmokestinami nedidele pinigų suma. Paklausite, kodėl jie tai daro? Motyvai patys įvairiausi – nuo pripažinimo ir įvertinimo, iki noro šiek tiek užsidirbti teikiant susijusias paslaugas.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, nuo 2003 m. veikia organizacija „Atviras kodas Lietuvai„, kurios pagrindinis tikslas – atvirojo kodo programinės įrangos populiarinimas Lietuvoje. Tai ne pelno siekianti organizacija, kuri jungia nemažai atvirojo kodo šalininkų Lietuvoje.

AK programinė įranga gali labai puikiai pakeisti komercinius produktus Jūsų kompiuteryje, todėl visai nebūtina diegti nelegalios kopijos ar mokėti šimtus ar net tūkstančius litų už vieną ar kitą paketą, kuris nuvertės su kiekvienais metais. Dažniausiai naudojamas pavyzdys, būtų nemokama interneto naršyklė Mozilla Firefox, kuri kai kuriais aspektais gerokai pranašesnė už daugeliui įprastą Internet Explorer. Ji puikiai veikia su visom populiariausiomis operacinėmis sistemomis, turi begalę įskiepių ir yra mėgstama didžiosios dalies internautų. Ši naršyklė yra gerai išversta į lietuvių kalbą, kaip beje ir į daugelį kitų kalbų.

Biurui nepakeičiamas pagalbininkas – AK Biuro programų paketas „OpenOffice„, kuris ne tik išverstas į lietuvių kalbą, bet ir pakankamai gerai geba dirbti su Jums tikriausiai įprastais, MS Office failais. Naudodami šį paketą, Jūs galėsite kurti ir redaguoti tekstus, lenteles, pateiktis ir net susikurti nesudėtingas duomenų bazes (MS Access alternatyva). Visą šį paketą Jūs visiškai legaliai galite naudoti namie, darbe ir bet kur kitur. O svarbiausia – už tai Jūs nesumokėsite nė cento. Jums tereikia paprasčiausiai atsisiųsti naujausią paketo versiją ir įsidiegti savo kompiuteryje. Taip pat papildomai Jūs galite įsidiegti ir lietuvių kalbos rašybos tikrinimą, kas Jūsų darbą su šiuo paketu padarys dar kokybiškesnį ir paprastesnį.

Kita alternatyva, kurią norėčiau pristatyti, tai Adobe PhotoShop programos analogas – GIMP (GNU Image Manipulation Program). Su GIMP galima redaguoti nuotraukas ir kitą rastinę grafiką, dirbti su sluoksniais bei video kadrais, dirbti su spausdintuvu ir skeneriu, kurti animaciją, susikurti logotipų web-dizainui, reklamų ir dar daug daugiau… Ši programa taip pat visiškai nemokama.

Atvirojo kodo šalininkai nepamiršta ir verslo. Jiems taip pat yra nemažai nemokamų programų. Pavyzdžiui, buhalterinės apskaitos programa SQL-Ledger ar Contour Enterprise – nemokama verslo procesų ir apskaitos automatizacijos sistema.

Yra sprendimas ir nenorintiems mokėti už Microsoft operacinę sistemą. Pasaulyje yra šimtai nemokamų operacinių sistemų, kurias vienija vienas vardas Linux. Gal įvardijimas, kad tai atskira operacinė sistema ir nėra tikslus (visgi visos jos dirba su tuo pačiu, tik gal kiek modifikuotu branduoliu), tačiau visgi jos yra pakankamai skirtingos. Tokios atskiros Linux OS, paprastai yra vadinamos distribucijomis. Kai kurios iš jų yra visiškai draugiškos vartotojui (Ubuntu, OpenSuse, Mandriva), o kai kurios reikalauja, kad vartotojas gerai išmanytų šios OS veikimo principus (Gentoo, Slackware). Vienas puikiausių lietuvių kūrinių, tai Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims pritaikyta operacinė sistema ir programinės įrangos rinkinys, sukurtas Debian bei Ubuntu GNU/Linux OS pagrindu – Baltix GNU/Linux.

Vartotojui draugiškos Linux distribucijos yra pilnai paruoštos paprastam vartotojui, todėl nei jų diegimas, nei naudojimas paprastai didelių problemų nesukelia net ir nepatyrusiam vartotojui. Gal ir sunku patikėti, bet per kelias minutes Jūs galite savo kompiuteryje turėti naują ir visiškai legalią operacinę sistemą ir už tai nesumokėti nė cento. Pakanka tik pasirinkti vieną ar kitą Linux distribuciją ir atsisiųsti paruoštą CD atvaizdą.

Visa čia paminėta programinė įranga yra atvirojo kodo, todėl Jūs ją galite visiškai legaliai ir teisėtai naudoti savo asmeniniuose kompiuteriuose tiek namie, tiek darbe. Daugiau nemokamos programinės įrangos, kuri gali puikiai pakeisti komercinę programinę įrangą galite rasti AKL svetainėje.

Susiję įrašai:

1. Atvirojo kodo programinė įranga į valstybines įstaigas!
2. Bankrutuojanti SODRA pasirašė 8,6 mln. lt vertės programinės įrangos nuomos sutartį
3. Lietuvos darbo birža internete. Tai kokia naršyklė palaikoma?

Kita, ne mažiau didesnį galvos skausmą operatoriams sukelianti, problema – „Skype“ siūlomi tarptautinių skambučių įkainiai. Nuo pat savo atsiradimo, „Skype“ pradėjo teikti ir mokamas paslaugas. Pasipildžius „Skype“ sąskaitą, galima skambinti beveik į bet kurią Pasaulio šalį, bet kurio operatoriaus abonentui. Viena minutė pokalbio skambinant iš „Skype“ kainuoja iki keliolikos kartų mažiau, nei skambinant įprastai, naudojantis kurio nors operatoriaus ryšiu. Be to, dažnai labiau apsimoka naudotis operatoriaus ryšiu tik tam, kad prisijungti prie interneto, o jau skambinti galima pasinaudojus internetu ir įdiegta „Skype“ programa.

Taigi, nenuostabu, kad operatoriai sujudo… Dėl „Skype“ jie gali netekti gana nemažos pajamų dalies. Bet gal jie patys dėl to ir kalti? Kas nors kiek domėjosi tarptautinių pokalbių tarifais, tas žino, kad jie tikrai nepagrįstai dideli.

Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai, kol kas lyg ir neplanuoja blokuoti VoIP programų naudojimo savo mobiliojo interneto vartotojams. Nors jei tokia galimybė sutaupyti pasirodytų priimtina daugeliui, operatorių nuomonė turbūt greitai pasikeistų.

Susiję įrašai:

1. Ar įvertina mobiliojo ryšio operatoriai lojalumą?
2. Nežinote į kurį mobiliojo ryšio tinklą skambinate? Pasitikrinkite!
3. Skype vėl nebeveikia