Tikrai apie viską pagalvota.

Susiję įrašai:

1. Kaip savivaldybės „rūpinasi“ vaikais…
2. Atgal prie vairo tik po pokalbio su psichologu
3. Puikūs ir su blykstėm sekmadienio vakarai prie televizoriaus

Dar vakar (2009-09-25) teismas priėmė nuosprendį dėl daugiau nei pusės milijardo litų vertės „NDX energijos“ (tai viena iš „VP dešimtuko“ įmonių) turto arešto. Čia įdomu tai, kad areštas negalioja bendrovės valdomoms Lietuvos energetikos bendrovės „LEO LT“ akcijoms. Areštuotas bus kitas turtas, neliečiant akcijų. Įdomu kokio dar turto gali turėti bendrovė, sąmoningai įsteigta tik tam, kad galėtų įsigyti AB „Vakarų skirstomieji tinklai“.

Ir čia dar šios įmonių grupės bėdos nesibaigia. Vakar taip pat priimtos ir Konkurencijos įstatymo pataisos, kurios, kaip teigia „Verslo žinios“, surašytos tik vienai bendrovei – UAB „Maxima LT“, valdančiai didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje.

Minėtos pataisos sumažino procentinę išraišką, nuo kurios bendrovė ar vienos bendrovės įmonių grupė laikomos dominuojančiomis rinkoje. Pagal priimtas pataisas, bendrovė bus pripažinta dominuojančia rinkoje jei užims daugiau nei 30 proc. rinkos arba jei vienai bendrovei priklausančios trys ar mažiau įmonių užima daugiau kaip 55 proc. rinkos. Tokius dydžius mažmeninės prekybos rinkoje viršija tik viena bendrovė – UAB „Maxima LT“.

Atrodo dabar valdžioje esantys politikai vis tik pasiryžo rimtai paspausti „VP dešimtuko“ vyrus. Kiek tokio pasiryžimo užteks – parodys laikas. Tačiau šiandien jau galima pasakyti, kad tokie sprendimai prie verslo sąlygų gerinimo Lietuvoje tikrai neprisideda. Todėl visos, ketinančios Lietuvoje vystyti verslą, įmonės, prisimins šį atvejį ir ateities perspektyvas bus priverstos persvarstyti dar kartą.

Be viso to, galima būtų pastebėti, kad Konkurencijos įstatymo pataisos apima tik mažmeninės prekybos tinklus. Tačiau, kaip pažymi specialistai, Lietuvoje yra ir kitų sričių (pvz. bankų sfera), kur situacija nebus valdoma pagal ką tik sugriežtintus reikalavimus. Tai kvepia diskriminacija ir yra puikus pretekstas teisminiams procesams pradėti.

Kita vertus, tai bus pamoka visiems verslo subjektams, kad iš Valstybės „biznio“ daryti negalima, nes ši privilegija išimtine teise priklauso lietuviškos politikos atstovams ir niekas neturėtų į tai kėsintis. Ypač jei tam „bizniui“ neturima tvirto užnugario toje pačioje lietuviškoje politikoje arba tas užnugaris staiga atsiduria opozicijoj.

Tokių Lietuvos politikų sprendimų kol kas aiškiai nekomentuoja ir patys „VP dešimtuko“ atstovai. Iki tol, bandymas areštuoti „NDX energijos“ turtą buvo vertinamas kaip bendrovės „LEO LT“ išformavimo vilkinimas. Tačiau vakarykštis teismo sprendimas, įpareigojantis neareštuoti „LEO LT“ akcijų, atrodo turėtų bent šiek tiek pakeisti „VP dešimtuko“ kalbas.

Įdomu, ar bus kokie šios verslo grupės atsakomieji veiksmai į ypač suprastėjusias verslo sąlygas? Juk vienu metu jau lyg buvo užsiminta ir apie verslo perkėlimą į kitą Europos šalį, kurioje verslo sąlygos kur kas palankesnės. Čia būtų galima pasvarstyti ar Lietuva daug netektų, praradusi „maximas“ ir „ndxsus“? Kiek realiai „VP dešimtukas“ atneša naudos Lietuvos žmonėms, be to, kad iš anksto „apie viską pagalvoja“?

Susiję įrašai:

1. Praalkęs Lietuvos liūtas, taikosi praryti savo kūrėją
2. Lietuvos naujienų portalai. Ar viskas „švaru“ prieš reklamos užsakovus?
3. Omnitel pradėjo prekiauti iPhone 4. Bitė tai padarė prieš mėnesį.

Visų pirma renkantis prekes (ypač maisto produktus), reikia atkreipti dėmesį į konkrečios prekės galiojimą. Kaip žinia, prekės su besibaigiančiais galiojimais visada būna pirmoje eilėje ir lengviausiai pasiekiamos. Būtent todėl vertėtų įkišti ranką giliau ir pasidomėti produktais esančiais lentynos gale.

Atidžiai apžiūrėkite prekės galiojimo termino žymą. Jei pastebėsite, kad prekės galiojimo termino žymos simboliai neaiškūs, matosi trynimo žymių ar simboliai tarsi dubliuojasi – labai realu, kad tokia žyma buvo taisyta. Taip pat kartais pasitaiko atvejų, kai prekės galiojimo terminą žymi lipdukas. Į tokias prekes visada žiūrėkite labai atsargiai, nes taip gali būti paslėpta pirminė žyma ir užklijuota nauja. O su dirbtinai pratęstu galiojimo terminu, prekių juk nenorime įsigyti?

Besirenkant prekes, kurios susideda iš kelių dalių (indų komplektai, buities prietaisai, elektros prietaisai ir pan.) visada patikrinkite pakuotę ir jos turinį. Niekada neimkite prekių, kurios yra su suglamžyta ar suplyšusia pakuote. Tokios prekės paprastai būna jau daug kartų apžiūrinėtos kitų pirkėjų, arba kurs nors kelyje iki lentynos patyrusios „avarijas“. Aišku įsitikinkite ar pakuotėje yra visos prekės sudedamosios dalys ir ar jos veikia taip, kaip turėtų. Tam Jūs turite visas teises.

Išsiaiškinkite prekės kainą. Kartais sunku susigaudyti kiek iš tikro prekė kainuoja, nes po ja esanti kainos kortelė gali žymėti visai ne tos prekės kainą. Paprastai reikia atkreipti dėmesį į kainos kortelėje, mažais skaičiukais parašytą prekės kodą (vadinamąjį „barkodą“) ir jį sutikrinti su ant pakuotės esančiu. Jei kodai atitinka – reiškia ši kainos kortelės skirta būtent tai prekei, tačiau ir tai dar nereiškia, kad ta prekė tiek ir kainuoja, nes prekių kainos, kaip žinia, prekybos centruose keičiasi gana dažnai, tad prie kasos galite nustebti, kai kasininkė už konkrečią prekę paprašys daugiau nei buvo nurodyta kainos kortelėje. Kad būtumėte visiškai tikri kiek kainuoja konkreti prekė – jos tikrą kainą visada galite patikrinti bet kurioje kasoje arba specialiai tam įrengtuose terminaluose, kur tereikia tik nuskenuoti prekės kodą.

Atsispirkite pagundai. Atidžiau vertinkite ir tas prekes, kurios siūlomos takuose tarp lentynų, tiesiai nuo palečių ar kurioms taikomos ypatingos nuolaidos. Paprastai prekybos centras stengiasi išpardavinėti užsigulėjusias ar su besibaigiančiu galiojimo terminu, prekes. Išvis nerekomenduojama pirkti prekių pažymėtų specialiais lipdukais „pigiau“ ir panašias. Visas gerąsias prekes su tokiais lipdukais pirmiausia išperka patys prekybos centro darbuotojai, o į lentynas papuola tik tai, kas liko po jų. Pigesnė prekė su lipduku paprastai reiškia ypatingai trumpą jos vartojimo terminą ir labai abejotiną kokybę, tad galite turėti bėdų su savo virškinimo sistema.

Rinkdamiesi kasą, prie kurios laukti savo eilės, didesnį dėmesį kreipkite ne į ten jau stovinčių pirkėjų prekių krepšelį, o į žmonių skaičių. Yra įrodyta, kad dažniausiai didesnis prekių kiekis eilėje priverčia laukti mažiau, nei dar vienas pirkėjas prieš jus, nors ir turintis vos keletą prekių.

Gero ir smagaus apsipirkimo!

Susiję įrašai:

1. Kai tikrąją prekės kainą sužinai tik kasoje…
2. Prekybos centro „Cento“ maldelė tualete
3. Norfa priešinasi kitų prekybos tinklų spaudimui

„Maximos buviakasis“

Susiję įrašai:

1. Užderėjo šį rudenį…
2. Autorinės teisės. Internete toks dalykas neegzistuoja!

Iš pirmo žvilgsnio, tokia situacija truputi išmuša iš vėžių. Kur girdėta, kad verslininkai save paduotų į teismą ir siektų iš savęs prisiteisti tokias sumas? Nes juk realiai ir AB „VST“ ir bendrovė „NDX energija“ priklauso tiems patiems asmenims. Dar daugiau… bendrovė „NDX energija“ buvo tam ir įsteigta, kad galėtų įsigyti minėtą valstybinę įmonę. Tačiau čia tik pirmos minties klausimas, į kurį atsakymas paaiškėja iškart, kai tik į viską pažvelgiama šiek tiek giliau.

Pamodeliuokime situaciją detaliau. 2003-ieji metai. Kai buvo priimtas sprendimas parduoti AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, po neilgos potencialių pirkėjų atrankos, liko vienintelis kandidatas – „VP dešimtukas“, kuriam beveik išimtinėmis teisėmis ir suteikta galimybė įsigyti elektros energijos skirstymo įmonę „Vakarų skirstomieji tinklai“. Vos tik gavęs tokią galimybę, „VP dešimtukas“ įkuria įmonę „NDX energija“, kuri ir nusiperka šią, Vakarų Lietuvoje elektros energiją skirstančią, įmonę. Jos pardavimo kaina – 539,846 mln. litų. Pardavimo kaina nustatoma pagal naudojamąją vertę perduodant energiją tuometinėmis elektros energijos kainomis. Nors iš karto po to, nustatyta kelis kartus didesnė rinkos kaina, o nepraėjus nė metams, 2004-aisiais, naujieji AB „VST“ savininkai oficialiai pervertina bendrovės turtą ir jos vertė išauga iki 2,5 mlr. litų. Tačiau pats „VPM dešimtukas“, iš esmės, į šį sandorį neinvestuoja nei vieno savo lito. Sandoriui finansuoti, bendrovė „NDX energija“ paima sandorio vertės dydžio paskolą ir ja atsiskaito už įsigytas AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ akcijas, kurią vėliau, pagal dabar pateiktą ieškinį, perduoda dengti pačiai bendrovei „VST“. Taigi, išeina taip, kad buvo paimta paskola, už ją įsigyta bendrovė, kuriai ir pavesta grąžinti pasiimtą paskolą. Sandoris milžiniškas, įsigyta strateginė bendrovė, tačiau jokių realių savų pinigų tam nereikėjo – kitaip sakant, bendrovė „Vakarų skirstomieji tinklai“ įsigyta visiškai už dyką.

Na, bet tegul… Tarkim visa tai vidinės „VP dešimtukas“ problemos, su kuriomis jis ir tegu tvarkosi. Valstybė vistiek gavo kažkokią sumą pinigų, tad sandoris, kokia ten jo suma bebūtų, įvyko. Tačiau ir tuo „VP dešimtukas“ nepasitenkina. Praėjus penkeriems metams, 2008-ųjų metų pavasarį, tuometinė LR Vyriausybė su tuo pačiu privačiu investuotuoju „NDX energija“ įsteigia naują bendrovę skambiu pavadinimu – Lietuvos elektros organizacija, kurios pavadinimą iškart sutrumpina iki „LEO LT“. Lietuvos Vyriausybė į šią bendrovę įjungia 2 valstybines įmones: AB „Lietuvos energija” ir AB „Rytų skirstomieji tinklai”, o privatus investuotojas „NDX energija“ – trečiąja, AB „VST“. Tik šįkart, dalinantis naujosios įmonės akcijas, bendrovės „VST“ turtinis įnašas įvertintas žymiau brangiau, kai tuo pat metu likusios dvi valstybinės įmonės vėl nuvertintos. Taip privačiam investuotojui atitenka 38,3 % bendrovės „LEO LT“ akcijų, o Vyriausybei – likę 61,7 %. Atkreipiame dėmesį į skaičiukus, nes jie tuoj pasidarys dar labiau reikšmingesni.

Taigi, praėjus kiek daugiau nei metams, po bendrovės „LEO LT“ įkūrimo, jau šiomis dienomis, priimamas sprendimas naikinti „LEO LT“. Ir dar iki akcininkų susirinkimo pateikiamas ieškinys teismui, apie kurį rašyta pradžioje. O tai reiškia, kad patenkinus tokį ieškinį, 61,7 % ieškinio sumos turėtų padengti valstybė, nes būtent tokia dalis „NDX energijos“ akcijų priklauso Lietuvai, po „LEO LT“ steigimo sutarties pasirašymo. Be to, jei gautas ieškinys būtų patenkintas, pasikeistų ir visų trijų „LEO LT“ sudėtyje esančių bendrovių finansinė padėtis, todėl, tikėtina, kad po likvidavimo, kai kas dar labiau praturtėtų (pvz. AB „VST“), o kai kas dar labiau nuskurstų (pvz. likusios dvi valstybinės energetikos įmonės).

Taigi, „VP dešimtukas“ ir toliau sėkmingai bando pasipelnyti iš Lietuvos žmonių: pirmiausia visiškai už dyką pasiimdamas elektros skirstymo bendrovę, o vėliau dar ir prisiteisdamas tam tikras sumas.

Kitas reikšmingas aspektas yra tas, kad patenkinus reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, būtų neįmanomas ir bendrovės „LEO LT“ likvidavimas, todėl šis darinys ir toliau gyvuotų.

Pabaigti norisi vienu paprastu retoriniu klausimu: ar dar kas nors neįsitikinote, kad už Jus jau senai „viskas pagalvota“?

Susiję įrašai:

1. Praalkęs Lietuvos liūtas, taikosi praryti savo kūrėją
2. „Liūtas“ krito. Elektros skirstymas vėl tapo valstybiniu
3. Sujungs elektros skirtymo bendroves

Labiausiai tokia naktinė prekyba pasiteisino Klaipėdoje, kur žmonės plūdo iš visos Vakarų Lietuvos. Apie vidurnaktį, vaizdas prie Akropolio buvo kai per įžymiąją Jūros šventę. Ir nors didžioji dalis pirkėjų grūdosi prie kasų, ar naršė prekybos centre įsikūrusias parduotuves, tačiau buvo ir tokių, kurie tik pasyviai stebėjo minias žmonių.

Nedaug atsiliko ir Kaunas, kur jau nuo 21 val. vakaro ėmė trūkti vietų automobiliui.

Tuo tarpu Vilniuje, didelių eilių beveik pavyko išvengti. Čia, matyt, pirkėjai dar mena pirmojo išpardavimo naktį ir nuolaidos juos jau ne tiek vilioja.

Praeita savaitė turbūt drąsiai galėtų pretenduoti į naktinių išpardavimų savaitės nominaciją, kadangi savaitės pabaigoje, akcijas organizavo ir stambieji kompiuterinės technikos pardavėjai. Štai ketvirtadienį, nuo 21 val. vakaro visus apsipirkti pigiau kvietė prekybos centras „ICG“. O kitas stambus prekybos centras „BMS Megapolis“, gegužę išvis paskelbė išpardavimų mėnesiu ir kai kurias prekes pardavinėja ypač sumažinta kaina.

Ką gi. Prognozės išsipildė. Prekybininkai išbandę tokią pardavimo strategiją Vilniuje, perkėlė ją ir į kitus didžiuosius Lietuvos miestus. Deja, kaip parodė Vilniaus patirtis, tai daugiau mažiau vienkartinis būdas padidinti prekybos centro pardavimus. Ypač jei kalba eina apie pramonines, ne pirmo būtinumo prekes.

Visiškai tikėtina, kad pasiteisinusi šio savaitgalio naktinė prekyba Kaune ir Klaipėdoje vėliau bus permesta ir į mažesniuosius Lietuvos miestus. Artėja eilė „panaktinėti“ Šiauliams, Panevėžiui, Alytui. Deja, mažiausių Lietuvos miestelių, naktinė prekyba, neturėtų pasiekti. Teks jiems važiuoti iki artimiausio, didesnio Lietuvos miesto ir ten išleisti paskutinius savo litus.

Tokių išpardavimų metu, labiausiai džiugina draudimas pardavinėti alkoholį nuo 22 val. vakaro. Sunku prognozuoti, kuo galėtų baigtis tokia prekyba, kai kelios grupelės aktyvesniu jaunuolių, belaukdami eilėje nuspręstų pasivaišinti alkoholiniais gėrimai. Arba po tokio „aplaistyto“ apsipirkimo, nuspręstų dar ir vairuoti savo automobilį.

Susiję įrašai:

1. Naktinė alkoholio prekyba vis dar negalima
2. Naktinė prekyba alkoholiu verčia stovėti eilėse
3. Stambieji prekybininkai žaidžia procentais ir mūsų jausmais

Po tokio Konstitucinio Teismo sprendimo, prasidėjo įvairiausios kalbos, kol galiausiai Seimo Audito komitetas, 2009 m. balandžio 1 d. (gal ne be reikalo pasirinkta tokia data?) pradėjo svarstyti įstatymo projektą, kuriuo siekiama, kad pypkoriaus premjero inicijuota sutartis dėl Leo LT įkūrimo būtų pripažinta niekine. Taip buvo žengtas nedidelis žingsnelis link to, kad Lietuva atsikratytų egzotiškų gyvūnų veisimo ir tokiu pat žingsneliu priartėtų prie energetinio saugumo.

Liūtukas sunerimo. Jau sekančią dieną, buvo sulaukta „NDX energijos“ pirmininko I. Staškevičiaus griežto įspėjimo, kuriuo jis nedviprasmiškai leido suprasti, kad jei būtų priimtas sprendimas išformuoti Leo LT, tai Lietuvai tektų ilgai bylinėtis Stokholmo arbitraže. Neoficialiais duomenimis žala bendrovės Leo LT akcininkei, privataus kapitalo įmonei „NDX Energijai“ skaičiuojama milijardais litų. Prasitariama, kad tai galėtų kainuoti po 1000 Lt. kiekvienam Lietuvos gyventojui (įdomu, gal skolą sumažintų, jei pasižadėtume ateinančius kelis metus viską pirkti tik iš „Maximos“?). Netruko atsirasti ir pasekėjų. Paklusniai galveles pradėjo linkčioti ir Valstybės kontrolė su V. Bernatoniu priešakyje. Leo LT ardymas… „būtų ilgas ir brangus procesas“ sakė pastarasis. O mūsų naujasis premjeras A. Kubilius, prabilo vienas pirmųjų, nedviprasmiškai leidęs suprasti, kad labai atsargiai vertina Leo LT išformavimo galimybę, nes tai esą gali labai brangiai kainuoti Lietuvai.

Čia kyla natūralus klausimas: kodėl, kai jau tikriausiai niekas neabejoja Leo LT žala Lietuvai, taip vangiai svarstoma šio darinio išformavimo galimybė? Atsakymas kol kas dar neaiškus, bet peršasi mintis, kad naujoji Lietuvos valdžia arba yra per kvaila, kad imtųsi tokio darbo, arba paprasčiausiai dar vyksta derybos tarp „maximistų“ ir A. Kubiliaus Vyriausybės. Gal nesutariama kiek milijonų turėtų įkristi į naujosios Vyriausybės valdančiųjų kišenes? Jei visgi taip nutiktų, netrukus turėtume išvysti labai daug Leo LT šalininkų, tarp dabar valdžioje esančių konservatorių ir „valinskininkų“. Tuomet būtų aišku, kad ne tik G. Kirkilas pardavė Lietuvos energetiką, bet tam nepajėgė atsispirti ir naujoji dešinės koalicija, kartu su A. Valinsko partija.

Pati situacija Lietuvos energetikoje dabar išties yra nepavydėtina. Ir nepanašu, kad ji turėtų bent kokį polinkį gerėti. Vakarų skirstomieji tinklai parduoti „maximai“, Ignalinos AE uždaroma, siaučia pasaulinė krizė, o prie viso to dar prisideda ir privataus kapitalo monopolizacija energetikos srityje bei klestinti korupcija. Žmonės įbauginti, su nerimu laukiu kas bus toliau. „O toliau bus tik dar blogiau“ – šiandien atsako daugelis. Negalima jiems nepritarti, nes teigti kaip nors kitaip, tikrai nėra nė menkiausio pagrindo.

Keletą pastarųjų metų, kai Lietuva išgyveno ekonominio pakilimo laikotarpį, niekas labai ir neskaičiavo kiek kainuoja elektra ar šildymas. Atlyginimai kilo, tad niekam tie 2-3 centai už kilovatvalandę nesudarė didelio galvos skausmo. O Lietuvos energetikai, tuo ir naudojosi. Vien Vakarų skirstomieji tinklai, su mistiniais paskaičiavimais mindavo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos slenksčius ir rodydavo popierius, neva kiek daug jie investavo į elektros ūkį ir kaip jie dirba nuostolingai. Nesąmonė! Buvo vykdomas paprasčiausias apiplėšimas, vidury baltos dienos. Kas tuo metu įsivedinėjo elektrą, tas žino, kad eilę metų, 40 % kainos už įvadą reikėjo susimokėti pačiam, nors po pajungimo visas įvadas, šimtaprocentine verte pereidavo skirstomųjų tinklų nuosavybėn. Ar Jums tai nepanašu į LR Konstitucijos straipsnio, kalbančio apie nuosavybės neliečiamumą, pažeidimą? Beje, tokia tvarka buvo pasirašyta tuometinio Ūkio ministro, kurio patvirtinta tvarka, matyt lemia daugiau nei LR Konstitucija.

Kvailai skamba ir energetikų vardijimai, kad štai, daugelyje Europos šalių galioja panaši tvarka. Gal ir galioja, bet nereikia užmiršti vieno esminio fakto, kad piliečiai gali paremti savo valstybę, nes valstybės turtas, yra mūsų visų, tačiau kodėl piliečiai turėtų remti „maximą“? Tik dėl to, kad kažkoks iki ausų korumpuotas politikas jai pardavė puse Lietuvos skirstomųjų tinklų?

O „maximistai“, pralobę iš vos ne kiekvieno Lietuvos naujakurio, bei pasireklamavę per visas televizijas (tarsi mes turėtume iš ko rinktis iš kur gauti elektrą?), gali nevaržomai mojuoti popieriais ir rodyti kiek daug buvo investuota į elektros perdavimo tinklus. Na, o paskaičiavus visiems tinklams nusidėvėjimą, labai lengva gauti nuostolingą balansą ir dar kartą paprašyti peržiūrėti elektros kainas galutiniam vartotojui.

Šiandien Leo LT pajuto neramumus aplink save, tad ėmėsi atitinkamų veiksmų. Bandydama nukreipti visuomenės dėmesį nuo esminių klausimų ji demonstratyviai keičia vadovus, „išmeta“ liaudžiai vieną kitą skandalą apie atlyginimus bei, žinoma, nepamiršta viską „užviršuoti“ skausmo persunktomis žinutėmis apie ekonominę krizę, bedarbystę ir sunkią ekonominę padėtį Lietuvoje ir Pasaulyje. Kuriama niša juodiems savo darbams paslėpti.

Juodosios technologijos jau veikia, ponai. Ir mes visi esame pakliuvę į nemažus liūto nasrus, iš kurių kasdien darosi vis sunkiau ištrūkt. Net ir 1000 Lt. „nuo galvos“ nėra per didelė suma, kad būtų išformuotas šitas valstybės auglys, pavadintas liūto vardu. Sumokėjom išpirkdami „Mažeikių naftą“, sumokėsim ir už Leo LT „nugaišinimą“. Lietuviai jau matyt priprato mokėt už savo valdžios verslo sandėrius, kurie kartais pralenkia net „rusiško biznio“ sąvoką.

Susiję įrašai:

1. Lietuva prieš „Maximą“. 1:0 – Lietuvos naudai
2. Manėt lengvai atsikratysim „Liūto“? Deja…
3. Rusijos žiniasklaida: Lietuva pardavė savo nepriklausomybę

Kai nesenai perskaičiau, kaip Lietuva ruošiasi nuskriausti savo vaikus, išformuodama liūtuko bendrovę, nebeištvėriau. Paseilinau po lovą rastą pieštuką (matyt, anūkas bus palikęs) ir suskubau rašyti ši savo laiškelį.

Visų pirma noriu labai atvirai paprieštarauti idėjai, kuri stumia mus į tokią nepavydėtiną padėtį ir šitaip skriaudžia visų mūsų maitintoją ir globėją. Nereikia skriausti mūsų liūtuko. Juk tokį vieną teturim. O jei vis tik bus nuspręsta priešingai, tai siūlau iškart išformuojant Leo LT perduoti visą 100 % akcijų „maximai“ (čia kaip kompensaciją už tai, kad Kirkilų Gediminukas „truputį“ suklydo ir prasilenkė su LR Konstitucija). Atiduodam jai visą Lietuvos energetiką.ir nepastebėsim kaip tapsim vienu dideliu prekybos centru, kas labai pradžiugintų „pigiakų“ išsiilgusią tautą. Be to sutaupysim ir laiko, ir pinigų – nebereiks bylinėtis po visokius stokholmus.

Toliau, tęsiu savo laišką, savo vienintelei maitintojai ir geradarei, be kurios mano krizės iškankintas veidas, šiandien atrodytų kur kas prasčiau.

Mieloji, ta kuri prasideda „ma“, bet ne mama! Mes, nuolankūs lietuviai, nuoširdžiai tikimės, kad tiek užteks..? Daugiau nebeturim ką tau duot. Atiduotumėm ir paskutinius marškinius, bet žiemos dar vis šaltokos. O jei ir elektrą išjungsit, tai tikrai pavasario nebesulauksim. A… dar turim vieną labai seną ir brangų dalyką, kuriam jau 1000 metų – Lietuvos vardą. Bet jaučius jums „maxima“ geriau skamba, tad jei ką… tūkstantis pirmųjų metinių galim ir nebelaukt. Dar šiais metais galim pakeist šią dešimties amžių senieną į naujesnį. „Respublika Optima Linija“! Kaip jums? Visai neblogai ką? Litus jau baigiam pakeist į „maxima pinigus“, o didžioji dalis mūsų vistiek lenkiam nugaras jums, ir vaikštom po jūsų plotus, pažymėti kaip „klauskite, aš galiu padėti“. Vos ne eilėraštis gaunas, apie jūsų šlovingas idėjas. Ir viskas tik todėl, kad „apie viską pagalvota“. Labai gerai, kad nors ir ne ma…mytė, bet viską už mus galvoji. Duosi, užkąsim „optima linijos“ ir mums to pakaks. Na, tiesa, dar vieną kita naktinuką „pigiąką“ norėsim. Čia šiaip, dėl pramogos. Prašytume per pilnatį. Tuomet geriau stumdosi. Sako energijos daugiau. O užvalgius „optima šlapiankos“, tai išvis nebežinai kur dėtis. Blaškais, kaip koks hemarojus, patys žinot kur. Ir nė pirmyn, nė atgal.

Ma… myte (galima, aš tave vadinsiu taip?), kad žinotum, kaip sunku dabar Lietuvos vaikams. Jei ne tu, tai nežinau… net ir šio pavasario būčiau sunkiai sulaukęs. Gerai, kad atėjęs pas tave vis randu pigios mišrainės. Žinai, tos, kur ten apačioje kamputyje. Į tokius nedidelius indelius sudėtos, su raudonu lipduku „PIGIAU“. Tiesa, kartais pasitaiko, kad ir ji mano neišlepusiam skrandžiui neįtinka. Bet nuo to tik geriau… Sekančias dvi dienas nieko nė į burną negaliu paimt. O šiaip tai viskas labai gerai. Nuo ten esančių konservantų kiekio, taip užsikonservavau, kad bet kokią žiemą iš savo varganos pensijos galiu ištempt.

Tiesa, ma…myte, ar galėtum tos pigios Ispaniškos „šlapiankos“ užsivežt? Pasiilgau aš jos, nes kažkaip jau senokai bebuvo jos pas mus. Kaip šiandien pamenu, kai gavęs pensiją už „dėsetką“ visus 2 kg. namo parsitempdavau. Nuo mėsos kvapo net jaunystę prisimindavau, kai dar dirbau kolūkio fermoj ir pirmininkui kas ketvirtį po meitėliuką rėždavau. Aišku, skerstuvių tai jau nepagailėdavo. Kai grįždavau namo, tai manoji iš toli nesuprasdavo, ar nuo krūminukės mane mėto, ar nuo skerstuvių maišelio. Bet ne apie tai aš čia… Žodžiu, ten tos Ispaniškos, tai skonis nelabai primena mėsą, bet kvapas… Net kaimynė iš trečio aukšto užuosdavo, kai aš gelsvą plėvelę nuo didžiausio gabalo nulupdavau. Eidavo klausti, ar kartais ne aukso puodą laimėjau, kad galiu sau leisti mėsą gabalais ryti. O aš tik šypsodavausi sau į ūsą, ir mintyse dėkodavau tau, ma… myte.

Pabaigdamas linkiu tau didelės sėkmės, ir dar ilgai ilgai džiuginti visus pabaltijo vaikus. Neklausyk tu, ką pikti liežuviai mala. Savo tinklais paėmei Vakarus, paimsi ir Rytus. Elektros aš žinok nedaug teišnaudoju. Vakarais tik panoramą pažiūriu ir lendu po anklode. Tai jei pažadi tos mano prašytos „šlapiankos“ užvežt, žinok, aš visada su tavim.

Bronius

Susiję įrašai:

1. Prasideda Eurovizija 2010. Šįvakar pirmasis pusfinalis
2. Nežinote į kurį mobiliojo ryšio tinklą skambinate? Pasitikrinkite!
3. Atviras laiškas valdžiai

Tiesa, pastarasis nebevertė pirkėjų naktinėti, ir akcijos laikotarpiu pasirinko sekmadienio dieną. Situacija, toli gražu, nepriminė grūsties, kurią teko atlaikyti UAB „Maxima LT“ apsaugos darbuotojams, tačiau pasistumdymų būta. Teko, visiems, norintiems ką nors nusipirkti, ir nemažai laiko eilėse pastovėti.

Stebint panašias akcijas ir lietuvių reakciją į jas, galima būtų pagalvoti, kad lietuviams ekonomine krize net nekvepia. Vos pamatę parduotuvės vitrinoje iškabą su procentų simboliu, tuoj apimti masinės pirkimo manijos ima grūstis vidun ir šluoti viską iš lentynų. Kaip rodo praktika, tokių masinių išpardavimų metu, pirkėjai dažnai įsigyja ir tokių prekių, kurios vėliau tik dulka ir bereikalingai užima vietą, kur nors giliai spintelėje. Nesvarbu, kad daiktas neveik nereikalingas, svarbu, kad jį galima įsigyti sąlyginai pigiai. Taip ir tuština lentynas ir savo pinigines tautiečiai.

Kiek juokingai atrodo ir pačių prekybininkų vieši pareiškimai, kad tokių išpardavimų metu, jie prekes pardavinėja praktiškai be jokio antkainio ir iš to nieko neuždirba. Kas jau kas, bet prekybininkai tikrai moka pasiskaičiuoti ir savęs tikrai nenusiskriaus. O jei kuri prekė ir parduodama be jokio prekybinio antkainio, tai dažniausiai tai būna prekė su einančiu į pabaigą galiojimo laiku arba paprasčiausia sandėlių valymo pasekmė. Juk geriau prekę parduoti, kad ir už savikainą, nei išvis ją išmesti ir negauti nieko.

Kita, tokių išpardavimų priežastis, yra labiau paslaptingesnė nei prekybos apyvartos didinimas. Rengiantis tokias akcijas prekybininkas, iš to gauna ne taip jau mažai ir papildomų naudų. Kažkas būtinai apie tai parašys ar viešai pakalbės, todėl tai nemokama reklama. Bus išparduotos senos ir sandėlyje užsigulėjusios prekės, todėl bus galima atnaujinti asortimentą. Galų gale ir pritrauktos masės žmonių, įtakos ateinančių laikotarpių pajamas. Juk vienas ar kitas matytas daiktas, dažnai priverčia mus netiesiogiai pareklamuoti jį savo kaimynams, giminėms ar kolegoms.

Nevengia mūsų prekybininkai ir pagudrauti. Skelbdami, kad nuolaidos taikomos visoms prekėms, dažnai prieš akcijos laikotarpį specialiai pabrangina prekes, kad pritaikyta nuolaida nenuskriaustų jų pačių. Arba specialiai iš prekybos išima naujesnes ir populiaresnes prekes, o asortimentą papildo sandėlio likučiais, kuriais norima atsikratyti.

Kita vertus, tokie išpardavimai nėra toks nekaltas dalykas ir pačiam prekybininkui. Per trumpą laikotarpį gautos didesnės pajamos, dažnai iššaukia visišką štilį pasibaigus akcijai. Neretai galima pastebėti kaip kitą dieną, po akcijos, parduotuvėje vaikšto tik pardavėjai. Ne pirmos būtinybės prekėmis, per paskelbtą akciją, apsirūpinę gyventojai, ilgokai nebeužsuka į panašiomis prekėmis prekiaujančias parduotuves, kadangi priversti taupyti arba mokėti lizingo įmokas.

Vartojimas, vartojimas ir dar kartą vartojimas. Taip buvom įpratę paskutiniuosius keletą metų. Panašu, kad įpročio vis dar nesugebam atsikratyti. Miegą ar savaitgalį aukojam vardan to, kad pasistumdyti spūstyje ir įsigyti prekių bei sutaupyti vieną kitą litą? Švelniai tariant, keistoki tie mūsų prioritetai.

UAB „Maxima LT“, atrodo patenkinta, naktine prekyba Vilniuje, tad netrukus turėtų panašios akcijos pasirodyti ir kituose, didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Belieka tik laukti antraščių, apie naktines žmonių spūstis prie parduotuvių Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje. Ir kaip visada, pasistumdę naktį po prekybos centrą, kitą rytą galėsim džiaugtis sąlyginai pigiau įsigytu kinietišku gaminiu bei pasiguosti, kaip sunku gyventi ekonominio nuosmukio metu.

Susiję įrašai:

1. Naktinė prekyba išplito po visą Lietuvą
2. Grant.lt vėl prisideda prie Kalėdų stebuklo
3. Kaip rinktis prekes prekybos centre?