Nesinori būt neigiamų nuotaikų skleidėju, tačiau iš principo šiai poniai būtų gaila ir 1 lito.

Susiję įrašai:

1. 6 mėn VILIBOR – mažesnis nei 4 proc.
2. Ar tikrai kažkam nepatinka, kad „Norfa“ atsisako 20 proc. antkainio?
3. Nuo rugsėjo 1-osios 2 proc. didesnis PVM

Visų pirma renkantis prekes (ypač maisto produktus), reikia atkreipti dėmesį į konkrečios prekės galiojimą. Kaip žinia, prekės su besibaigiančiais galiojimais visada būna pirmoje eilėje ir lengviausiai pasiekiamos. Būtent todėl vertėtų įkišti ranką giliau ir pasidomėti produktais esančiais lentynos gale.

Atidžiai apžiūrėkite prekės galiojimo termino žymą. Jei pastebėsite, kad prekės galiojimo termino žymos simboliai neaiškūs, matosi trynimo žymių ar simboliai tarsi dubliuojasi – labai realu, kad tokia žyma buvo taisyta. Taip pat kartais pasitaiko atvejų, kai prekės galiojimo terminą žymi lipdukas. Į tokias prekes visada žiūrėkite labai atsargiai, nes taip gali būti paslėpta pirminė žyma ir užklijuota nauja. O su dirbtinai pratęstu galiojimo terminu, prekių juk nenorime įsigyti?

Besirenkant prekes, kurios susideda iš kelių dalių (indų komplektai, buities prietaisai, elektros prietaisai ir pan.) visada patikrinkite pakuotę ir jos turinį. Niekada neimkite prekių, kurios yra su suglamžyta ar suplyšusia pakuote. Tokios prekės paprastai būna jau daug kartų apžiūrinėtos kitų pirkėjų, arba kurs nors kelyje iki lentynos patyrusios „avarijas“. Aišku įsitikinkite ar pakuotėje yra visos prekės sudedamosios dalys ir ar jos veikia taip, kaip turėtų. Tam Jūs turite visas teises.

Išsiaiškinkite prekės kainą. Kartais sunku susigaudyti kiek iš tikro prekė kainuoja, nes po ja esanti kainos kortelė gali žymėti visai ne tos prekės kainą. Paprastai reikia atkreipti dėmesį į kainos kortelėje, mažais skaičiukais parašytą prekės kodą (vadinamąjį „barkodą“) ir jį sutikrinti su ant pakuotės esančiu. Jei kodai atitinka – reiškia ši kainos kortelės skirta būtent tai prekei, tačiau ir tai dar nereiškia, kad ta prekė tiek ir kainuoja, nes prekių kainos, kaip žinia, prekybos centruose keičiasi gana dažnai, tad prie kasos galite nustebti, kai kasininkė už konkrečią prekę paprašys daugiau nei buvo nurodyta kainos kortelėje. Kad būtumėte visiškai tikri kiek kainuoja konkreti prekė – jos tikrą kainą visada galite patikrinti bet kurioje kasoje arba specialiai tam įrengtuose terminaluose, kur tereikia tik nuskenuoti prekės kodą.

Atsispirkite pagundai. Atidžiau vertinkite ir tas prekes, kurios siūlomos takuose tarp lentynų, tiesiai nuo palečių ar kurioms taikomos ypatingos nuolaidos. Paprastai prekybos centras stengiasi išpardavinėti užsigulėjusias ar su besibaigiančiu galiojimo terminu, prekes. Išvis nerekomenduojama pirkti prekių pažymėtų specialiais lipdukais „pigiau“ ir panašias. Visas gerąsias prekes su tokiais lipdukais pirmiausia išperka patys prekybos centro darbuotojai, o į lentynas papuola tik tai, kas liko po jų. Pigesnė prekė su lipduku paprastai reiškia ypatingai trumpą jos vartojimo terminą ir labai abejotiną kokybę, tad galite turėti bėdų su savo virškinimo sistema.

Rinkdamiesi kasą, prie kurios laukti savo eilės, didesnį dėmesį kreipkite ne į ten jau stovinčių pirkėjų prekių krepšelį, o į žmonių skaičių. Yra įrodyta, kad dažniausiai didesnis prekių kiekis eilėje priverčia laukti mažiau, nei dar vienas pirkėjas prieš jus, nors ir turintis vos keletą prekių.

Gero ir smagaus apsipirkimo!

Susiję įrašai:

1. Kai tikrąją prekės kainą sužinai tik kasoje…
2. Prekybos centro „Cento“ maldelė tualete
3. Norfa priešinasi kitų prekybos tinklų spaudimui

Kaip teigia prekybos tinklo „Norfa“ vadovai, pastebima tendencija, kad tiekėjai tiesiog reikalauja padidinti antkainį, o to nepadarius, paprasčiausiai atsisako tiekti savo produkciją į šio tinklo parduotuves. Iš pirmo žvilgsnio situacija sunkiai logiškai paaiškinama – kaip sunkmečiu, kai masiškai krinta vartojimas ir dėl to pinga prekių kainos, kažkas gali atsisakyti galimybės padidinti pardavimus ir reikalauja padidinti prekių antkainius, juolab kai iš tiekėjų produkcija ir toliau perkama senomis kainomis? Tačiau tai tik pirmas įspūdis. O viską geriausiai paaiškina bendrovės „Baltijos delikatesai“ vadovo ištarti žodžiai: „Tai mums nenaudinga. Juk yra ne vienas tinklas.“

Spaudimas ir negražios žaidimo taisyklės! Taip geriausiai būtų galima įvertinti šią situaciją. Realu, kad situacija galėjo susiklostyti pagal toliau pateiktą scenarijų.  Kiti prekybos tinklai, nenorėdami prarasti pirkėjų ir mažinti prekių antkainių, kas atsilieptų jų veiklos rodikliams – nutarė imtis negražios taktikos. Tiekėjams iškeltas ultimatumas: „Arba jūs susitariate su „Norfa“, kad jie padidintų antkainį savo prekėms, arba mes atsisakysime pardavinėti jūsų produkciją.“ Žinoma, tiekėjai bijodami prarasti galimybę bendradarbiauti su kitais tinklais, užvertė prekybos tinklą „Norfa“ laiškais, reikalaujančiais padidinti jų prekių antkainius. Iš viso to gavosi kažkoks iškreiptas rinkos reguliavimas, primetant savo žaidimo taisykles kitiems rinkos dalyviams, kas aišku neleidžia pirkėjams pasiūlyti prekių žemesnėmis kainomis.

Ši situacija dar kartą verčia įsitikinti, kad kontroliuojančių valstybės institucijų teiginiai jog Lietuvos mažmeninės prekybos rinka nėra monopolizuota ir viskas joje gerai – neatitinka šių dienų realybės. Panašu, kad karteliniai susitarimai egzistuoja ir čia. Gal jau pats metas įrodyti, kad mūsų mokesčiai ne veltui yra mokami?

Susiję įrašai:

1. Ar tikrai kažkam nepatinka, kad „Norfa“ atsisako 20 proc. antkainio?
2. Kaip rinktis prekes prekybos centre?
3. Prekybos centro „Cento“ maldelė tualete

Kad „Norfa“ atsisako iki 20 proc. savo antkainio – į naudą turėtų būti pirkėjui ir galbūt tiekėjui, nes jam pasak „Norfos“ pranešimo spaudai ir toliau bus mokama ta pati kaina, o apyvarta turėtų didėti. Teoriškai, pagal šią reklamą, turėtume sulaukti šiek tiek atpigintų prekių „Norfos“ mažmeninės prekybos parduotuvėse. Tokia turėtų būti šios reklaminės kampanijos viešoji pusė, už kurios turėtų „užsikabinti“ daugelis mūsų. Tačiau yra ir kita šios reklamos pusė, kuri nėra tiek viešai matoma. Pirmiausia, tai esminis šios reklamos kampanijos uždavinys yra pervilioti pirkėjus iš kitų prekybos tinklų. Tą puikiai įrodo ir dar nuo žiemos besitęsiantis kainų karas, kurį neoficialiai buvo paskelbę 2 prekybos tinklai: „Maxima“ ir „Norfa“. Kartais jau net juokinga pasidarydavo, kai po vieno prekybos centro reklamos apie ypatingas kainas tam tikriems produktams, sekdavo kito prekybos centro reklama, kuri tuos pačius produktus siūlydavo dar keliais procentais žemesne kaina. Kaip pavyzdį būtų galima paminėti tai, kad jei „Maxima“ prekybos tinklas sugalvodavo visą savaitgalį vynuoges pardavinėti su 20 proc. nuolaida, tai „Norfa“ darydavo tą patį tik nuolaida būdavo 25 procentai. Suprantama, jog toks tylus karas ilgai tęstis negalėjo. Visai tikėtina, jog įsiplieskusį kainų karą buvo pabandyta užgesinti, tačiau dėl kažkokių priežasčių atrodo to padaryti nepavyko. Savaime aišku jog tai gerai ir tik į naudą pirkėjui. Naujoji, pusiau socialinė, reklama, atrodo yra to nesėkmingo bandymo išdava.

Nesunku įsitikinti ir tuo, kad „Norfa“ šioje reklamoje užėmė nuskriaustojo vaidmenį. Esą „va, mes norim mažinti kainas, tačiau kažkas dėl to ant mūsų labai pyksta“. Puikiai sužaista pirkėjo jausmais – juk visada lietuviai palaikė nuskriaustuosius, o čia dar ir nauda patiems pirkėjams. Ar begalima įsivaizduoti geresnį būdą įmonės vardo populiarinimui ir pardavimų skatinimui?

Internetinėje erdvėje pateiktas reklaminis skydelis – taip pat vertas pagyros. Galimybė atspėti „kam tai nepatinka“ – puikiai leidžia sekti tokios reklamos efektyvumą. Belieka tik suskaičiuoti kiek buvo tokių spėjikų ir ganėtinai tiksliai galima nustatyti, kiek asmenų pastebėjo įmonės reklamą. Juk smalsumas pražudė ne tik katę, bet ir ne vieną internautą?

Reikia pripažinti ir tą faktą, jog su naująją reklama konkurentams įgelta tikrai skaudokai. O paskaičius dar ir šitą, tuo puikiausiai galėtų susidomėti jau ir Konkurencijos taryba. Visai realu, kad to nepraleis pro ausis ir kiti prekybos tinklai, todėl jau netrukus būtų galima tikėtis atsakomųjų veiksmų ir iš kitų mažmeninės prekybos tinklų. Karas tęsiasi ir nepanašu, kad artimiausiu metu būtų ruošiamasi sudėti ginklus.

Tačiau yra ir dar viena faktas, kuris turėtų priversti sunerimti ne tik konkurentus, bet ir daugelį iš mūsų. Antkainio sumažinimas penktadaliu, tarsi atvėrė ne kiekvienam pirkėjui prieinamą informaciją, jog ir pati „Norfa“ nesibodėjo taikyti gana didelius antkainius. Juk kainos sumažinimas penktadaliu, tai dar nereiškia jog įmonė prekes pardavinės pigiau nei jas įsigyja pati? „Norfa“ vistiek pasiliks kažkokį rezervą, kuris neleis jai patirti nuostolių. O iš to seka natūralus klausimas: jei jau antkainį galima sumažinti 20 proc. ir vistiek nemažai uždirbti parduodant, tai kokie antkainiai buvo iki šiol? O tuo labiau kokie antkainiai yra taikomi kitose prekybos tinkluose, kur kainos ir taip aukštesnės? Suteikti pagrindo tokiems pasvarstymams, yra žalinga ne tik konkurentams, bet ir pačiai reklaminės kampanijos autorei – „Norfai“. Tiesa, situaciją kiek pataiso žodelis „iki“, kuriuo „Norfa“ tarsi apsidraudžia arba pasilieka kelią, kuriuo būtų galima iš visos užvirtos košės išlipti sausai – juk niekas negalės priekaištauti, jei pasirodys, kad „Norfa“ antkainius sumažino tik 1 proc. Juk tai irgi puikiausiai įsitenka į savoką „iki 20 proc.“.

Nuo pat savo įsikūrimo pradžios (1997), UAB „Norfos mažmena“, kuri ir valdo „Norfos“ prekybos tinklą, buvo pigiųjų prekybos tinklų atstovė. Ne vienam teko pastebėti, kad šiame prekybos tinkle kainos buvo žemesnės net ir ekonominio pakilimo metu. Tokio žaidėjo atėjimas į rinką, neišvengiamai pakoregavo ir rinkos senbuvių „žaidimo“ taisykles, kas ypatingai tapo svarbu užgriuvus sunkmečiui. Pasak norfa.lt tinklalapio, „Norfoje“ dirba 4280 darbuotojų, o 2008 metų prekių ir paslaugų pardavimai siekė 1,698 mlrd. litų. Be prekybos tinklų, įmonė valdo ir vaistinių tinklą, pažymėtą „N“ ženklu.

Susiję įrašai:

1. Norfa priešinasi kitų prekybos tinklų spaudimui
2. 6 mėn VILIBOR – mažesnis nei 4 proc.
3. 6 mėnesių VILIBOR jau mažesnis nei 3 proc.

Labiausiai tokia naktinė prekyba pasiteisino Klaipėdoje, kur žmonės plūdo iš visos Vakarų Lietuvos. Apie vidurnaktį, vaizdas prie Akropolio buvo kai per įžymiąją Jūros šventę. Ir nors didžioji dalis pirkėjų grūdosi prie kasų, ar naršė prekybos centre įsikūrusias parduotuves, tačiau buvo ir tokių, kurie tik pasyviai stebėjo minias žmonių.

Nedaug atsiliko ir Kaunas, kur jau nuo 21 val. vakaro ėmė trūkti vietų automobiliui.

Tuo tarpu Vilniuje, didelių eilių beveik pavyko išvengti. Čia, matyt, pirkėjai dar mena pirmojo išpardavimo naktį ir nuolaidos juos jau ne tiek vilioja.

Praeita savaitė turbūt drąsiai galėtų pretenduoti į naktinių išpardavimų savaitės nominaciją, kadangi savaitės pabaigoje, akcijas organizavo ir stambieji kompiuterinės technikos pardavėjai. Štai ketvirtadienį, nuo 21 val. vakaro visus apsipirkti pigiau kvietė prekybos centras „ICG“. O kitas stambus prekybos centras „BMS Megapolis“, gegužę išvis paskelbė išpardavimų mėnesiu ir kai kurias prekes pardavinėja ypač sumažinta kaina.

Ką gi. Prognozės išsipildė. Prekybininkai išbandę tokią pardavimo strategiją Vilniuje, perkėlė ją ir į kitus didžiuosius Lietuvos miestus. Deja, kaip parodė Vilniaus patirtis, tai daugiau mažiau vienkartinis būdas padidinti prekybos centro pardavimus. Ypač jei kalba eina apie pramonines, ne pirmo būtinumo prekes.

Visiškai tikėtina, kad pasiteisinusi šio savaitgalio naktinė prekyba Kaune ir Klaipėdoje vėliau bus permesta ir į mažesniuosius Lietuvos miestus. Artėja eilė „panaktinėti“ Šiauliams, Panevėžiui, Alytui. Deja, mažiausių Lietuvos miestelių, naktinė prekyba, neturėtų pasiekti. Teks jiems važiuoti iki artimiausio, didesnio Lietuvos miesto ir ten išleisti paskutinius savo litus.

Tokių išpardavimų metu, labiausiai džiugina draudimas pardavinėti alkoholį nuo 22 val. vakaro. Sunku prognozuoti, kuo galėtų baigtis tokia prekyba, kai kelios grupelės aktyvesniu jaunuolių, belaukdami eilėje nuspręstų pasivaišinti alkoholiniais gėrimai. Arba po tokio „aplaistyto“ apsipirkimo, nuspręstų dar ir vairuoti savo automobilį.

Susiję įrašai:

1. Naktinė alkoholio prekyba vis dar negalima
2. Naktinė prekyba alkoholiu verčia stovėti eilėse
3. Stambieji prekybininkai žaidžia procentais ir mūsų jausmais

Tiesa, pastarasis nebevertė pirkėjų naktinėti, ir akcijos laikotarpiu pasirinko sekmadienio dieną. Situacija, toli gražu, nepriminė grūsties, kurią teko atlaikyti UAB „Maxima LT“ apsaugos darbuotojams, tačiau pasistumdymų būta. Teko, visiems, norintiems ką nors nusipirkti, ir nemažai laiko eilėse pastovėti.

Stebint panašias akcijas ir lietuvių reakciją į jas, galima būtų pagalvoti, kad lietuviams ekonomine krize net nekvepia. Vos pamatę parduotuvės vitrinoje iškabą su procentų simboliu, tuoj apimti masinės pirkimo manijos ima grūstis vidun ir šluoti viską iš lentynų. Kaip rodo praktika, tokių masinių išpardavimų metu, pirkėjai dažnai įsigyja ir tokių prekių, kurios vėliau tik dulka ir bereikalingai užima vietą, kur nors giliai spintelėje. Nesvarbu, kad daiktas neveik nereikalingas, svarbu, kad jį galima įsigyti sąlyginai pigiai. Taip ir tuština lentynas ir savo pinigines tautiečiai.

Kiek juokingai atrodo ir pačių prekybininkų vieši pareiškimai, kad tokių išpardavimų metu, jie prekes pardavinėja praktiškai be jokio antkainio ir iš to nieko neuždirba. Kas jau kas, bet prekybininkai tikrai moka pasiskaičiuoti ir savęs tikrai nenusiskriaus. O jei kuri prekė ir parduodama be jokio prekybinio antkainio, tai dažniausiai tai būna prekė su einančiu į pabaigą galiojimo laiku arba paprasčiausia sandėlių valymo pasekmė. Juk geriau prekę parduoti, kad ir už savikainą, nei išvis ją išmesti ir negauti nieko.

Kita, tokių išpardavimų priežastis, yra labiau paslaptingesnė nei prekybos apyvartos didinimas. Rengiantis tokias akcijas prekybininkas, iš to gauna ne taip jau mažai ir papildomų naudų. Kažkas būtinai apie tai parašys ar viešai pakalbės, todėl tai nemokama reklama. Bus išparduotos senos ir sandėlyje užsigulėjusios prekės, todėl bus galima atnaujinti asortimentą. Galų gale ir pritrauktos masės žmonių, įtakos ateinančių laikotarpių pajamas. Juk vienas ar kitas matytas daiktas, dažnai priverčia mus netiesiogiai pareklamuoti jį savo kaimynams, giminėms ar kolegoms.

Nevengia mūsų prekybininkai ir pagudrauti. Skelbdami, kad nuolaidos taikomos visoms prekėms, dažnai prieš akcijos laikotarpį specialiai pabrangina prekes, kad pritaikyta nuolaida nenuskriaustų jų pačių. Arba specialiai iš prekybos išima naujesnes ir populiaresnes prekes, o asortimentą papildo sandėlio likučiais, kuriais norima atsikratyti.

Kita vertus, tokie išpardavimai nėra toks nekaltas dalykas ir pačiam prekybininkui. Per trumpą laikotarpį gautos didesnės pajamos, dažnai iššaukia visišką štilį pasibaigus akcijai. Neretai galima pastebėti kaip kitą dieną, po akcijos, parduotuvėje vaikšto tik pardavėjai. Ne pirmos būtinybės prekėmis, per paskelbtą akciją, apsirūpinę gyventojai, ilgokai nebeužsuka į panašiomis prekėmis prekiaujančias parduotuves, kadangi priversti taupyti arba mokėti lizingo įmokas.

Vartojimas, vartojimas ir dar kartą vartojimas. Taip buvom įpratę paskutiniuosius keletą metų. Panašu, kad įpročio vis dar nesugebam atsikratyti. Miegą ar savaitgalį aukojam vardan to, kad pasistumdyti spūstyje ir įsigyti prekių bei sutaupyti vieną kitą litą? Švelniai tariant, keistoki tie mūsų prioritetai.

UAB „Maxima LT“, atrodo patenkinta, naktine prekyba Vilniuje, tad netrukus turėtų panašios akcijos pasirodyti ir kituose, didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Belieka tik laukti antraščių, apie naktines žmonių spūstis prie parduotuvių Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje. Ir kaip visada, pasistumdę naktį po prekybos centrą, kitą rytą galėsim džiaugtis sąlyginai pigiau įsigytu kinietišku gaminiu bei pasiguosti, kaip sunku gyventi ekonominio nuosmukio metu.

Susiję įrašai:

1. Naktinė prekyba išplito po visą Lietuvą
2. Grant.lt vėl prisideda prie Kalėdų stebuklo
3. Kaip rinktis prekes prekybos centre?