Plačiau apie visą tai galite paskaityti gizmodo.com svetainėje, kur taip pat publikuojamos ir naujojo įrenginio nuotraukos. Arba tiesiog sekite žemiau pateiktomis nuorodomis.

http://gizmodo.com/5520438/how-apple-lost-the-next-iphone

http://gizmodo.com/5520164/this-is-apples-next-iphone

Susiję įrašai:

1. Omnitel pradėjo prekiauti iPhone 4. Bitė tai padarė prieš mėnesį.
2. Opera Unite – stiprus žingsnis į priekį!
3. Atsinaujinom…

Mokomatų kūrėja ir diegėja – informacinių technologijų ir verslo konsultacijų įmonė „ERP“. Pasak įmonės vadovo, šie įrenginiai surinkti Kinijoje, tačiau jų gamyba išimtinai rūpinosi pati bendrovė. Tiek technologine puse, tiek ir programine įranga.

Ką gi. Jau turim ir lietuvišką rimtesnį gaminį pritaikytą masėms. Tik va visiškai jo pavadinti lietuvišku turbūt sunkiai pavyks, kadangi kaip jau buvo minėta, mokomatai buvo renkami Kinijoje.

Kaip skelbia pati bendrovė „ERP“, į šių įrenginių gamybą ji investavo apie 1 mln. litų. Jai teko nuomotis net gamyklą Kinijoje. O kaip jai viskas pavyko ir ar investicija pasiteisins netrukus pamatysime. Kol kas sąskaitas mokomatuose galima apmokėti nemokamai ir tik grynais pinigais.

Susiję įrašai:

1. Neištikimybės anatomija: seksas, meilė ir nauji potyriai
2. Lietuvos energetika ant bedugnės krašto
3. Lietuva prieš „Maximą“. 1:0 – Lietuvos naudai

Sutarties detalės neskelbiamos, todėl visiškai neaišku nei kokią konkrečiai programinę įrangą nuomosis SODRA, nei kuriam laikui. Tačiau aišku viena – SODRA, realiai neįgijo nieko kito – tik teisę kažkuriam laikui legaliai naudoti neaiškų kiekį Microsoft programinės įrangos. Tam bus išleista 8618520,24 Lt.

Kadangi sutarties detalės neskelbiamos, sunku spręsti apie tokios sutarties ekonomiškumą ir atitikimą esamam laikmečiui. Tačiau, kiek teko lankytis tos pačios SODROS teritoriniuose skyriuose, ten matyta programinė įranga tikrai neatitiko jokios nuomos sąlygų: ji buvo, švelniai tariant, gerokai senstelėjusi, kaip ir kompiuterinė technika. Taigi, taip ir lieka neaišku, kam buvo ar dar tik bus išleisti tie 8,6 mln. litų: tam, kad atnaujint visą programinę įrangą teritoriniuose skyriuose, kas esamu laikmečiu būtų visiškai nepateisintina, ar kokiam duomenų centro steigimui ar atnaujinimui, ką taip pat būtų galima sunkiai pavadinti racionaliu sprendimu, turint omeny susidariusią situaciją su SODROS biudžetu.

Gana įdomiai skamba ir viešojo pirkimo sąlygos – „Microsoft arba lygiavertės programinės įrangos licencijų nuomos pirkimas“. Kokia dar gali būti lygiavertė programinė įranga, kai aiškiai nurodomas gamintojas? Kuris kitas gamintojas galėtų pagaminti lygiavertę programinę įrangą, nurodytai uždarojo kodo programai? O jei ir galėtų, tai jau būtų Microsoft licencijos ir jos turimų patentų pažeidimas. Kitaip tariant – sutarties sąlygos užkirto kelią konkurse dalyvauti bet kuriai kitai programinės įrangos gamintojai, tame tarpe ir toms, kurios galėtų įgyvendinti sprendimą, pasinaudojant vien atvirojo kodo programine įranga. O tai jau turėtų būti laikoma rimtu pažeidimu įgyvendinant skaidrias viešojo pirkimo procedūras.

Grįžtant prie siūlymo valstybinėse įstaigose naudoti atvirojo kodo programinę įrangą, tai iš tikro būtų puikus sprendimas, kuris leistų išvengti tokių beprasmių pirkimų, kuriais tenka išleisti milijonus litų, kai kiekvieno mėnesio pačios SODROS biudžetas su vis didėjančiu deficitu. Beje, gana įdomiai apie atvirojo kodo programinę įrangą atsiliepia ir kita, čia aprašomos sutarties, pusė – UAB „Blue Bridge“. Štai, ką ši kompanija mano apie tai:

Didžiosios ir vidutinės Lietuvos organizacijos nenaudoja atvirojo kodo programinės įrangos, todėl, kad tai neišvengiamai įtakos nesuderinamumo ir palaikymo problemų atsiradimą.

Siekiant turėti sėkmingą atvirojo kodo infrastruktūrą, organizacija turi samdyti specialistus, juos apmokyti ir išlaikyti, o jų kompetencija vis tiek bus ribota, palyginus su ta, kurią turi komercinės programinės įrangos gamintojų partneriai. Be to, organizacija tampa priklausoma nuo vieno ar keleto darbuotojų.

Atvirojo kodo programinės įrangos sprendimai daugiau tinka entuziastams ir namų vartotojams. Komercinės programinės įrangos gamintojai yra suinteresuoti tikslingu produktų vystymu, aukšto lygio programinės įrangos palaikymu ir suderinamumu. O tai ir yra svarbu verslo įmonėms bei valstybinėms organizacijoms.

Šaltinis: http://www.bluebridge.lt

Save profesionalia laikančiai kompanijai, mažų mažiausiai turėtų būti gėda taip rašyti apie atvirojo kodo programinę įrangą, jos suderinamumą, pritaikymą ir milijonus specialistų visame pasaulyje, kurie kasdien dirba visiškai už dyką, kurdami ir tobulindami nemokamą, atvirojo kodo programinę įrangą. Be to, ryškiai persistengta su kompetencija. Situacija kaip tik priešinga – Microsoft „specialistų“ pilna Lietuva, tačiau kiek iš jų rimtų ir kompetetingų? Juk didelio mokslo, paspaudinėti mygtukus „Next“ nereikia. O jei informatikas išmano Linux, – toks tikrai gali pretenduoti į tikrą informatikos specialisto vardą.

Gana ribotai vertinamos ir atvirojo kodo panaudojimo galimybės. Juk viskas turi būti sprendžiama atsižvelgiant į situaciją ir jei darbuotojui užtenka teksto redaktoriaus ir pašto programos, tai išleisti keletą tūkstančių litų vien jo darbo vietai – tikrai neekonomiška, nes visa tai gali pasiūlyti atvirojo kodo programinė įranga už kurią nereikės mokėti nei lito.

Tiesa, gal pačią UAB „Blue Bridge“ kaltinti ir nelabai reikia, nes jos interesas yra aiškus – parduoti kuo daugiau uždarojo kodo programinės įrangos. Iš to juk ji ir gyvena…

Susiję įrašai:

1. Atviras kodas – išeitis taupantiems
2. Atvirojo kodo programinė įranga į valstybines įstaigas!
3. Lietuvos darbo birža internete. Tai kokia naršyklė palaikoma?

Galima diskutuoti kiek tai bus naudinga ir kiek esamas metas yra tam palankus. Viena vertus, tai pagaliau padės išpopuliarėti jau net beveik primirštam elektroniniam parašui, tačiau kita vertus… ar tai buvo būtina daryti ekonominio sunkmečio metu? Kaip ten bebūtų, kiekvienas elektroninis parašas juk irgi kainuoja pinigus. Ir ne tik jo įsigijimas, bet ir naudojimas, pasirašymai.

Nors pats elektroninis parašas iki šiol buvo beveik visiškai nenaudojamas, tačiau įstaigų, kurios siūlė įsigyti tokį – tikrai buvo ir visai nemažai. Šiandienai pasirinkimas kur įsigyti elektroninį parašą yra tikrai nemenkas. Tokią galimybę Jums gali suteikti 2 mobiliojo ryšio operatoriai („Omnitel“ ir „Bitė Lietuva“), Valstybinė įmonė Registrų Centras, UAB „Skaitmeninio Sertifikavimo Centras“, UAB „EVP International“ ir kt. Taigi, pasirinkimas kur įsigyti savo tapatybę patvirtinantį sertifikatą – tikrai nemažas. Tačiau…

Viskas būtų gerai, jei visų tiekėjų elektroninis parašas turėtų kažkokį vieningą pavidalą, kuriuo būtų galima naudotis visur, kur reikia realios autentifikacijos ir tapatybės nustatymo. Deja, to nėra. Kiekvienas tiekėjas naudoja beveik savo sukurtą elektroninį parašą, o jo pavidalų taip pat yra visokių, kokių tik kam pavyko sugalvoti. Tai ir paprasčiausia autentifikacija pasinaudojant kodais ir mobiliaisiais telefonais, tai ir įvairios atminties kortelės ir galiausiai USB laikmenos ar net visos sistemos. Ir čia tik išorė. Tų elektroninių parašų vidus, paprastiems vartotojams dažnai nematomas, yra dar labiau besiskiriantis, todėl visai nenuostabu, kad elektroniniu parašu iki šiol beveik niekas nesinaudojo. Pirma tai buvo ganėtinai brangu, o antra – jis paprasčiausiai buvo labai mažai kur pritaikytinas. Nes juk ir paslaugų tiekėjams, diegiantiems sistemas, kuriose būtų galimybė autentifikuotis ar atlikti kitus veiksmus elektroniniu parašu, reikėdavo praktiškai derintis prie daugelio tokio parašo gamintojų. O tai jau labai brangu ir pakankamai sudėtinga. Daug paprasčiau buvo padaryti autentifikacija per kurį nors populiaresnį Lietuvos banką. Juolab, kad iškart per jį buvo galima ir padaryti pavedimą. Čia juk nauda ne tik klientui, bet ir pačiam sistemos savininkui. Ypač jei siekiama iš to uždirbti.

Planuodami ir vystydami elektroninio parašo idėją, panašu, kad būsime praleidę vieną ir pirmųjų kiekvienos sistemos elementų – standartų ir specifikacijų nustatymą. Nes būtent tai yra sistemos pagrindas, ant kurio toliau ir statoma visa sistema. Gal ir gerai, kad platesnio elektroninio parašo panaudojimo ėmėsi valstybinė įmonė, tačiau ar ant netvirto pamato pastatyta sistema, nesugrius ir nereiks visko pradėti iš naujo?

Susiję įrašai:

1. Įmonių pranešimai SODRAI kainuos
2. Tęsiamas projektas RAIN

Idėja iš pradžių atrodo lyg ir sveikintina, tačiau… Elektroninės pranešimų formos privalės būti pasirašytos skaitmeniniu įmonės vadovo parašu, kurio įsigijimas ir palaikymas metams kainuoja nuo keliasdešimt iki kelių šimtų litų. Taigi, išeitų, kad SODRA apmokestino net pranešimų jai pačiai teikimą.

Lietuvoje galioja keletas įstatymų, kurie reglamentuoja vartotojų ir valstybinių institucijų santykius keičiantis informacija. Vienas iš jų skelbia, kad teisė gauti informaciją iš valstybinių įstaigų negali versti įsigyti komercinę (mokamą) programinę įrangą. Taip pat yra patvirtintos rekomendacijos, kurios numato atvirųjų standartų naudojimą valstybinėse  įstaigose, teikiant viešąsias paslaugas. Pagal jas, viešosios paslaugos taip pat neturi reikalauti įsigyti komercinių produktų. Panašu, kad SODRA, kaip ir daugelis kitų valstybinių įstaigų, į tai mažiausiai kreipia dėmesio. O gal situacija kur kas paprastesnė: SODRA nusprendė pagaliau imtis elektroninio parašo populiarinimo Lietuvoje? Tuomet kyla klausimas: o kieno iniciatyva? Ir nors toks žingsnis ir neatrodo itin blogas, tačiau laikas tam pasirinktas tikrai ne pats geriausias.

Įdomiai atrodo ir 9 darbuotojų riba, kurią nustatė SODRA. Kuo remiantis buvo nustatyta tokia riba? Ar tai nepanašu į didesnių įmonių diskriminaciją? Tokia riba beveik niekais paverčia visą milijoninę investiciją į naująją elektroninę sistemą: nepakankamai išnaudojama elektroninė sistemą ir tuo pačiu negalima atsisakyti kai kurių darbuotojų paslaugų, nes vis dar bus gaunami ir popieriniai pranešimai, kuriuos kažkam teks įvesti į elektroninę sistemą.

Kitas momentas – tai tokio veiklos optimizavimo pasekmės. Suprantama kad įdiegus naująją sistemą turėtų nebereikėti daug rankų darbo, tai yra SODROS darbuotojams nebereikės pervedinėt informacijos iš popierinių pranešimų. To pasekmė turėtų būti darbuotojų skaičiaus mažinimas. Įdomu bus pamatyti kiek darbuotojų bus atleista iš SODROS skyrių, po naujosios tvarkos įsigaliojimo? Ar  milijoninės investicijos nors kiek atsipirks, ar kaip dažniausiai būna ir toliau veiklos sąnaudos tik didės.

Šiandien aišku tik viena – naujoji tvarka tikrai sukels papildomų rūpesčių ir išlaidų įmonių vadovams. Panašu, kad SODRA menkai nusimano apie šiuolaikinę organizaciją ir jos struktūrą, jei tikisi, kad vadovai tik ir bėgios su elektroniniais parašais ir pasirašinės jiems siunčiamus pranešimus. Kaip visada bus pasielgta paprasčiau – tas elektroninis parašas bus perduotas atsakingam kadrų ar buhalterijos darbuotojui, kuris ir pasirašinės tuos pranešimus. Štai ir visas asmeniškumas ir saugumas kurio taip siekia SODRA ir kurį tikisi gauti įdiegdama naująją sistemą. Kaip ir daugeliu atveju – iš gerų norų gavosi šnipštas. Negi ir dabar dar kažkas išdrįs kalbėti apie sąlygų verslui gerinimą Lietuvoje?

Susiję įrašai:

1. SODRAI gali būti „kaput“
2. Bankrutuojanti SODRA pasirašė 8,6 mln. lt vertės programinės įrangos nuomos sutartį
3. Saugokitės! SODRA atakuoja

Kita, ne mažiau didesnį galvos skausmą operatoriams sukelianti, problema – „Skype“ siūlomi tarptautinių skambučių įkainiai. Nuo pat savo atsiradimo, „Skype“ pradėjo teikti ir mokamas paslaugas. Pasipildžius „Skype“ sąskaitą, galima skambinti beveik į bet kurią Pasaulio šalį, bet kurio operatoriaus abonentui. Viena minutė pokalbio skambinant iš „Skype“ kainuoja iki keliolikos kartų mažiau, nei skambinant įprastai, naudojantis kurio nors operatoriaus ryšiu. Be to, dažnai labiau apsimoka naudotis operatoriaus ryšiu tik tam, kad prisijungti prie interneto, o jau skambinti galima pasinaudojus internetu ir įdiegta „Skype“ programa.

Taigi, nenuostabu, kad operatoriai sujudo… Dėl „Skype“ jie gali netekti gana nemažos pajamų dalies. Bet gal jie patys dėl to ir kalti? Kas nors kiek domėjosi tarptautinių pokalbių tarifais, tas žino, kad jie tikrai nepagrįstai dideli.

Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai, kol kas lyg ir neplanuoja blokuoti VoIP programų naudojimo savo mobiliojo interneto vartotojams. Nors jei tokia galimybė sutaupyti pasirodytų priimtina daugeliui, operatorių nuomonė turbūt greitai pasikeistų.

Susiję įrašai:

1. Ar įvertina mobiliojo ryšio operatoriai lojalumą?
2. Nežinote į kurį mobiliojo ryšio tinklą skambinate? Pasitikrinkite!
3. Skype vėl nebeveikia

Grant.lt fotografija. Kolektorinis greičio matuoklis?

Kaip matote, tai paprasčiausia kelio ženklas, nurodantis pėščiųjų perėją, su apačioje įtaisytu ekranu, kuriame užsidega artėjančios mašinos greitis. Greitis fiksuojamas kelis kartus, todėl važiuojant ~40-50 km/h greičiu, toks matuoklis suspėja parodyti mašinos greitį 2-3 kartus.

Kad tai stacionarus greičio matuoklis, tai ir taip aišku. Labiausiai sudomino tos dvi viršuje matomos plokštės. Panašu, kad tai saulės kolektoriai, kurie generuoja energiją šiam stacionariam vairuotojų drausminimo prietaisui. Jeigu nesuklydau taip nuspręsdamas – ką gi, tai puikus žingnis į priekį siekiant energetikai pažaboti saulės energiją.

Beje, apžiūrėjus iš arčiau, nepavyko pastebėti jokios fotoaparato angos, taigi panašu, kad tai labiau prevencinė drausminimo priemonė, nei mums jau visiems puikiai pažįstamas greičio matuoklis su fotoaparatu, nulemiantis baudos dydį, greitį viršijusiam vairuotojui.

Šitoks įrenginys puikiai pasitarnauja ir dar vienam tikslui – padeda pasitiktinti mašinos greičio matuoklio (spidometro) parodymų teisingumą. Tik jo pagalba sužinojau, kad šis dalykėlis mano mašinoje rodo beveik dešimčia km/h daugiau nei važiuoju realiai. Teks pasižiūrėt kokias padangas mano mašinai rekomenduoja gamintojas.

Susiję įrašai:

1. Stacionarių greičio matuoklių dislokacija Lietuvoje
2. Pasigrožėkite Flash technologijos galimybėmis
3. Lakričio 1-oji – atmintina diena vairuotojams

1. paspaukite nuorodą ir palaukite, kol puslapis bus įkrautas;

2. paspauskite ant dešinėje esančio spausdintuvo ir atsisiųskite failą, kurį atsispausdinkite su spausdintuvu;

3. pasitikrinkite ar veikia Jūsų internetinė kamera ir mikrofonas, o taip pat laikinai išjunkite iššokančių langų blokavimą savo naršyklėje;

4. paspauskite ant dešinėje esančio mygtuko „Launch Wind Turbine“. Jei atsiras paklausimas „Camera and Microfone Access“, paspauskite „Allow“;

5. parodykite atsispausdintą keturkampį savo internetinei kamerai ir stebėkite besisukančias vėjo jėgaines;

6. pabandykite pakalbėti arba tiesiog papūsti į savo mikrofoną.

Smagių įspūdžių su Flash technologijomis!

Susiję įrašai:

1. Greičio matuokliai. Vairuotojų drausminimui – naujos technologijos?
2. Grant.lt prisideda prie akcijos – Kalėdų stebuklas