Palyginimui buvo pasirinkti bendrovių siūlomi mobiliojo interneto planai, suteikiantys vienodą kiekį duomenų: 100 MB ir 3072 MB. Kadangi pirmajam planui duomenų kiekis yra labai nedidelis, bendrovės šį planą siūlo tiems klientams, kurie internetu naudojasi tik telefone.

Antrasis planas siūlomas tada, kai mobilųjį internetą planuojama naudoti kompiuteryje.

Visi duomenys paimti iš operatorių svetainių, 2010 metų rugsėjo 28 dieną. Į ryšio kokybinius parametrus neatsižvelgta, tačiau dar nuo seno gyva nuomonė, kad geriausia ryšio kokybė yra „Omnitel“ tinkle, kiek prastesnę mobiliojo ryšio kokybę turi bendrovė „Bitė Lietuva“ ir trečioje vietoje pagal mobiliojo ryšio kokybę lieka bendrovė „Tele2“.  Laikykime, kad tai pakankamai teisinga ir verta dėmesio nuomonė.

Taigi, kaip matome, abiem atvejais, brangiausiai savo paslaugas siūlo ta pati „Omnitel“, kai tuo tarpu likusių dviejų operatorių kainodara yra identiška.

Kaip savo anksčiau minėtame pranešime teigia UAB „Omnitel“, tokį mobiliojo interneto paketų pardavimų gausėjimą lėmė išaugę išmaniųjų telefonų pardavimai. Ir iš tikro. Ši bendrovė dar vasaros pradžioje rinkai pasiūlė naujausius išmaniųjų telefonų modelius, pakankamai palankiomis kainomis ir sąlygomis. Aišku, kad tai privalėjo išauginti ir mobiliojo interneto pardavimus. Tačiau ar tokia strategija pasiteisins bendrovei esamomis ekonominėmis sąlygomis? Įsigyti telefoną palankiomis sąlygomis yra viena, tačiau, kad naudotis visais jo teikiamais privalumais, yra reikalingas mobilusis internetas, kuris šios bendrovės tinkle yra brangiausias iš visų trijų, jį siūlančių operatorių Lietuvoje. Žinoma, „Omnitel“ iš to tikisi papildomai uždirbti, tačiau ar klientai nepasijus permokantys už mobiliojo interneto ryšį? Ypač kai kainos skiriasi beveik dvigubai.

Tiesa, ką tik aprašytus bendrovės „Omnitel“ planus nesunkiai išduoda ir su išmaniaisiais telefonais siūlomi mokėjimo planai, pagal kuriuos suteikiama 1 MB ar 10 MB duomenų. Savaime aišku, kad tai juokingai mažas kiekis duomenų įsigijus išmanųjį telefoną. Klientai yra tiesiog priversti papildomai užsisakyti mobiliojo interneto planą, kuris suteiktų galimybę persiųsti daugiau duomenų. Ir tai aišku papildomai kainuoja. Todėl tas 7 kartų augimas, daugiau yra priverstinis ir išdava bendrovės taikomos kainodaros.

Susiję įrašai:

1. Gerasplanas.lt padės pasirinkti
2. Omnitel turi etatinius komentatorius internete?
3. 1060. Kaip į užsienį skambinti pigiau

Štai kas rašoma UAB Tele2 tinklalapyje:

Skambučių registras jus informuos apie praleistus skambučius kuomet jūsų telefonas yra išjungtas arba esate nepasiekiami. Įjungę telefoną gausite apie kiekvieną praleistą skambutį informuojančią žinutę. Kiekvienoje žinutėje jūs matysite skambinusiojo numerį, datą ir laiką. Žinutės siuntėju nurodomas skambinusio asmens telefono numeris, tad jeigu esate jį įsivedę į telefono atmintį, siuntėjo lauke matysite skambinusiojo vardą. (…)

Šiuo metu SMS žinutės, informuojančios apie praleistus skambučius, yra NEMOKAMOS. Akcija galioja iki 2010 birželio 1 dienos.

Vienoje SMS žinutėje bus atvaizduota informacija apie vieną praleistą skambutį. Kiek buvo praleistų skambučių, tiek gausite SMS žinučių. Žinutėje matysite telefono numerį, datą ir laiką, kada jums buvo skambinta.

Skambinantysis už skambutį moka pagal savo tarifą kaip už skambutį į TELE2 tinklą.

Taigi, išvada labai paprasta: visi, kurie skambina Tele2 abonentui besinaudojančiam skambučių registro paslauga, sumoka už tai, kad išgirsta (arba ne, jei tarkim abonentas yra užsienyje) įrašytą pranešimą, kad abonentas šiuo metu yra nepasiekiamas. Kitaip tariant, paslaugą užsisako ir ja naudojasi vienas asmuo, o už ją moka visi kiti, kurie bando jam prisiskambinti kai jis yra išjungęs telefoną arba ne ryšio zonoje.

Dar įdomiau viskas gaunasi, kai pavyzdžiui, Pildyk vartotojas išvyksta į užsienį ir pradeda naudotis tarptinklinio ryšio paslauga o jo sąskaitos likučio nebeužtenka nei vienai pokalbio minutei, tačiau jis naudojasi nemokama „Skambučių registras“ paslauga. Tokiu atveju, visi, kuri tik bandys jam prisiskambinti išgirs paprasčiausią atsiprašymą, kad ryšys šiuo metu negalimas, tačiau ir už tai privalės sumokėti kaip už vieną pokalbio minutę į Tele2 tinklą!

Visai įdomi pardavimų strategija. Tik neaišku kaip į tai sureaguos LR Ryšių reguliavimo tarnyba. Nejau ji čia neįžvelgs jokio kliento apgaudinėjimo? Juk bet kuris mobiliojo ryšio vartotojas, visai nežinodamas kokiomis paslaugomis naudojasi abonentas, kuriam jis bando prisiskambinti, yra priverstas sumokėti už kiekvieną tokį nesėkmingą skambutį. Realiai tai juk paslaugą gauna Tele2 abonentas, o už ją mokėti turi visai niekuo dėtas abonentas, kuris tik norėjo prisiskambinti minėtam Tele2 abonentui. Aišku, skambinantysis negali žinoti kokiomis paslaugomis naudojasi Tele2 abonentas, todėl išeitų, kad jis yra apgaunamas be jokios galimybės to atsisakyti. Tai yra juk jis negali įtakoti kokias viešai siūlomas paslaugas užsisako konkretus Tele2 abonentas ir tuo labiau jis negali žinoti, kad Tele2 abonentas yra pasiekiamas ir kada ne.

Na, o Tele2 bendrovei dabar kaip tik tiktų tokia reklama: „Tele2 Jums gali pasiūlyti pigiausią ryšį, nes nuo šiol už  Jums teikiamas mobiliojo ryšio paslaugas moka visi, kurie tik surenka Jūsų telefono numerį! Tik pasistenkite, kad tuo metu Jūsų mobiliojo telefono aparatas būtų išjungtas.“ Bus įdomu pažiūrėti kiek ilgai Tele2 taip pelnysis iš savo ir ne savo mobiliojo ryšio vartotojų.

Susiję įrašai:

1. Nežinote į kurį mobiliojo ryšio tinklą skambinate? Pasitikrinkite!
2. GSM Lietuvoje. Istorija ir ateitis
3. AB „Teo“ siūlo skambinti greitai

Nors Lietuvoje iš esmės veikia tik trys mobiliojo ryšio operatoriai, tačiau tai nė kiek nepalengvina pasirinkimo. Kiekvienas jų siūlo po keletą mokėjimo planų. Be to, dar yra vadinamieji virtualūs mobiliojo ryšio operatoriai, kurie dažnai taip pat gali pasiūlyti gana gerų ir mūsų poreikius atitinkančių mokėjimo planų. O kur dar išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugos! Tokia pasiūlymų gausa dažnam iš mūsų sukelia nemažą galvos skausmą, kai tenka rinktis su kuriuo operatorium susidraugauti ir kokį jo siūlomą mokėjimo planą pasirinkti. Tinkamai išanalizuoti ir įvertinti visus siūlomus mokėjimo planus gali užtrukti galybę laiko, o tam jo aukoti visai nesinori. Štai čia į pagalbą ateina naujas projektas gerasplanas.lt

Projekto esmė labai paprasta – padėti vartotojams pasirinkti labiausiai jų poreikius atitinkantį mobiliojo ryšio paslaugų mokėjimo planą iš tų, kuriuos siūlo trys mobiliojo ryšio operatoriai: Omnitel, Bitė Lietuva ir Tele2.

Projektas gerasplanas.lt dar pakankamai naujas, todėl vis dar pasitaiko klaidų, tačiau tai nė kiek nesumenkina pačios projekto idėjos. Tokio įrankio lietuviško interneto padangėje jau senai reikėjo, ką puikiai įrodo ir sparčiai didėjanti šio projekto gerbėjų grupė populiariame socialiniame tinkle „Facebook“.

Linkime šiam projektui kuo didžiausios sėkmės ir kviečiame visus pasinaudoti puikia galimybe ne tik pasirinkti optimaliausią mokėjimo planą, bet ir, žinoma, sutaupyti. Taip pat tikimės, kad ateityje tarp pasiūlymų atsiras ir virtualiųjų operatorių bei išankstinio mokėjimo planai.

Susiję įrašai:

1. Nežinote į kurį mobiliojo ryšio tinklą skambinate? Pasitikrinkite!
2. Kiek kainuoja mobilusis internetas
3. Mobiliojo ryšio kainos

Pažvelkime ką šiandien oficialiai siūlo operatoriai savo klientams. Lentelėje pateiktos trijų didžiųjų operatorių kainos, kurios buvo paimtos iš oficialių operatorių svetainių 2009 m. lapkričio 22 d. Lyginimui buvo pasirinktos pačios mažiausios kainos.

* – mokesčio dydis priklauso nuo pasinaudotos nuolaidos dydžio

Kaip matyti iš lentelės, vienintelis „Tele2“ oficialiai nesiūlo plano, pagal kurį už fiksuotą mokestį „Tele2“ tinkle būtų galima kalbėti nemokamai.

Deja, čia pateiktos kainos yra tik oficialios, tai yra skelbiamos pačių operatorių internetinėse svetainėse. Visai tikėtina, kad apsilankius konkretaus operatoriaus salone, būtų galima sulaukti ir dar geresnių pasiūlymų. Štai nesenai buvo gautas pasiūlymas iš UAB „Omnitel“, kuriame buvo siūlomas mokėjimo planas, pagal kurį galima visame „Omnitel“ tinkle kalbėti nemokamai vos už 9 Lt mėnesinį mokestį. Taigi, oficiali informacija nuo realios ir toliau skiriasi…

Susiję įrašai:

1. Ar įvertina mobiliojo ryšio operatoriai lojalumą?
2. Mobiliojo ryšio operatoriai konkuruoja su Skype
3. Kiek kainuoja mobilusis internetas

Šaltinis: http://www.crossed-flag-pins.com

Gana senai Lietuva ir Latvija yra laikomos itin broliškomis valstybėmis. Ir ne tik dėl labai panašaus pavadinimo, dėl kurio daugelis užsieniečių maišo mus su kaimynais latviais. Turime ir kur kas daugiau panašumų pačiuose įvairiausiuose gyvenimo srityse. Štai kad ir praėjusio savaitgalio įvykiai, kai abi broliškos šalys patyrė po gana nemažą sprogimą. Tiesa, Lietuva čia pralenkė savo „braliukus“ ir jau kai driokstelėjo, tai jau driokstelėjo. Sprogo dujotiekio vamzdis Širvintų rajone. Rezultatas – 3 kv. km degėsių.

Broliai latviai, pasižiūrėję, kad lietuviai sau nemokamai šildosi ir pasišviečia, nusprendė neatsilikti ir taip pat suorganizavo neva meteorito nukritimą. Bet kur ten „braliukams“ prilygti Lietuvos sprogimams. Iš visos jų inscenizacijos išėjo vos kelių kv. m. duobutė, kurią, kaip nesenai Latvijos spec. tarnyboms pavyko nustatyti – iškasė patys latviai. Netruko atsirasti ir „duobkasiai“. Latvijoje veikiančios mobiliojo ryšio bendrovės „Tele2“ atstovai, neoficialiai prisipažino prisidėję prie „meteorito nukritimo Latvijos teritorijoje“. Jei tai pasirodys tiesa – greitu laiku „Tele2“ gali tekti branginti savo paslaugų įkainius, nes Latvijos valdžia nusiteikusi gana ryžtingai ir pasiruošusi išsireikalauti, kad būtų sumokėta už kiekvieną Latvijos spec. tarnybų pirstelėjimą dėl tariamo meteorito nukritimo.

Šiuo atveju, gal ir pateisinamas būtų toks „Tele2“ žingsnis. Gal kaip tik toje vietoje susiruošė pastatyti naują bazinę stotį, kuriai yra reikalingas aukštas bokštas. O kad jį pastatyt – būtinas tvirtesnis pamatas, kuriam tenka iškasti nemažą duobutę. Tai matyt ir išrausė. O kad viskas nepraeitų be pėdsako, tai sudegino vieną kitą litrą kokio degaus skystimėlio, kuriam degant, galėjo puikiai pasišviest ir dar tą pačią dieną pabaigt tą savo duobutę. Žinia, juk dabar mūsuose anksti temsta, o dar visą valandą atgal atsukom.

Kita vertus, „Tele2“ toks ryšys, kuriam tik duobes ir sprogdint. Nes tokių „duobių“ jų tinkle tikrai ne viena.

Tai va tokia ta mūsų „braliukiška“ kaimynystė. Nors esam kaip broliai ir tokiais vieni kitus vadinam, tačiau nevengiam, kaip tikri broliai, ir pakonkuruoti tarpusavy. Šįkart labiau pasisekė lietuviams. Įdomu tik kad latviai taip staiga savo nuomonę dėl to meteorito pakeitė. Ar nebus čia mūsų valdžia įsikišus? Štai dar vasaros pradžioje Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, kalbėdamas per Lietuvos radiją apie susidariusią padėti Lietuvoje ir kaimyninėje Latvijoje, pasakė, kad greičiau ant Lietuvos meteoritas užkris, nei Latvija savo nacionalinę valiutą latą devalvuos. Tai štai ir nusileido vienas. Tiesa, ne ant Lietuvos, kaip bandė spėti premjeras, bet ant pačios Latvijos. Tai gal Lietuvai dabar pačiai prisieis savo litą devalvuot? O gal išsigandęs pasekmių dėl savo neatsargaus palyginimo, ponas Andrius paslapčia susisiekė su Latvijos kolega Valdžiu Dombrovskiu ir paprašė, kad paneigtų visas žinias apie galimą meteorito nukritimą? Juk jau Lietuvoje buvo ne vienas toks pokštininkas, kuriam neatsargiai pajuokavus, žmonės puolė į bankus savo indėlių atsiiminėti. Pabūgo matyt ponas Kubilius panašios reakcijos, kuri tik dar labiau visus jo planus apie biudžeto deficito mažinimą sugriautų, tai ir pasistengė, kad viskas būtų „užglaistyta“.

Sunkūs laikai atėjo į Baltijos pajūrį. Negali dabar žmogus nė pajuokauti – žiūrėk viskas netyčia ima ir išsipildo. Gal koks juodas mėnulis ties Baltija pasirodė?

Susiję įrašai:

1. Mobiliojo ryšio operatoriai konkuruoja su Skype
2. Tele2 apmokestino skambučius į savo tinklą

Gal ir geriau, tačiau panašu, kad visi trys mobiliojo ryšio operatoriai tuo pradeda rūpintis tik tada, kai išeini pas kitą. Pasibaigus sutarčiai, dažnas iš mūsų skuba į savo operatoriaus saloną, tartis dėl naujos sutarties sudarymo ir galbūt geresnių sąlygų. Deja, lygiai taip pat dažnam tenka nusivilti, nes lojalumas pasirodo nėra tiek vertinamas, kiek naujai atėjęs klientas. Tai kažkaip keistai nesuprantama. Ypač kai jau esi patikrintas ir mokus klientas, o apie naujai atėjusįjį – dar niekas nežinoma. Be to, koks gi operatoriui skirtumas, kas naudosis ir mokės už sąskaitas: tai daręs paskutiniuosius du metus ar naujai atėjęs. Juk jei neateis naujas ar savo numerį perkels senasis – vistiek pajamų netekimas. Tai atrodo turėtų paskatinti rūpintis abiem klientais bent jau vienodai.

Kitas aspektas – telemarketingas. Dažnai mums skambina malonūs balseliai iš nematomų numerių ir trukdo darbo metu. Lygiai taip pat dažnai jie siūlo mums tikrai neblogas sąlygas, jei tik pakeisime operatorių ir pereisime į konkurentų tinklą. Tačiau tokių pačių pasiūlymų niekada nesulauksime apsilankę operatoriaus salone ar norėdami prasitęsti pasibaigusią sutartį. Kodėl?

Panašu, kad telemarketingu užsiima visai pašalinės įmonės, kurios gauna teisę, siūlyti specialus tarifus. Jos aišku tų specialių pasiūlymų dalijimui skiria nemažai išteklių, todėl pats operatorius tarsi įsipareigoja tokių sąlygų nesiūlyti. Taip į naujų klientų paiešką įtraukiami tarpiniai asmenys. Ar nuo to geriau pačiam operatoriui? Turbūt taip, nes juk nereikia leisti pinigų reklamai ar atlaikyti padidėjusio lankytojų srauto. Visu tuo pasirūpina ir savotiškai naujų lankytojų srautą reguliuoja telemarketingu užsiimančios įmonės.  Be to, visa tai vyksta beveik slaptai ir  galima sakyti neoficialiai. Todėl vieši tarifai ar sąlygos – panašios kaip ir pas konkurentus, o klientai viliojami nematomais pasiūlymais, kas būsimus klientus verčia jaustis išskirtiniais. Argi ne puiki pardavimo taktika?

Taigi, naujų klientų priviliojimui tokia taktika pasiteisina. Tačiau kaip su jau esamais klientais? Ar nevertėtų ir jiems pasiūlyti kažką išskirtinio, kad žmogus ir toliau liktų pas senąjį operatorių ir jo nesugebėtų sugundyti jokie telemarketingo atstovai?

Pagal esamą situaciją, panašu, kad patys operatoriai net tik, kad per daug tiki esamų klientų lojalumu, bet ir sudaro sąlygas konkurentams vystyti telemarketingą. Žmogus juk mąstanti ir protinga būtybė, todėl visada pasirinks tą operatorių, kuris pasiūlys tas pačias paslaugas (o jos esamomis sąlygomis beveik jau tokios pat pas visus tris didžiuosius mobiliojo ryšio operatorius) pigiau. Ypač kai kokybė (pavyzdžiui, balso skambučių) skiriasi ne tiek daug, kad tai verstų nerimauti ar rimtai abejoti dėl vieno ar kito operatoriaus paslaugų kokybės. Žinoma, kai kuriose srityse vienas Lietuvoje veikiantis operatorius atsilieka, tačiau kokia dalis klientų naudojasi mobiliuoju internetu telefone ar keliauja po Afriką ar Aziją? Tikrai nelyginamai mažesnė, nei telefoną naudojančių tik kaip ryšio priemonę balso skambučiams ir vienai kitai tekstinei žinutei. O ir keliaujančių po Europą yra daug daugiau.

Trumpai tariant, tikėtis deramo įvertinimo už ilgus metus išbūtus konkrečiam tinkle – tikrai neverta. Ir ši tendencija stebima jau ne pirmus metus. Kai kurių operatorių nuolat keičiamos lojalumo programos, ne tik, kad sukelia klientų nepasitenkinimą, bet ir tuo pačiu nuvertina jas bei padaro jas visiškai nebeaktualias. Vienintelė išeitis dabar – po kiekvienos sutarties pasibaigimo, drožti pas kitą operatorių ir reikalauti geresnių sąlygų nei turėjai paskutiniuosius metus. Kad į tai bus sureaguota – tikimybė žymiai didesnė, nei, kad kažką panašaus pasiūlys senasis mobiliojo ryšio operatoriaus.

Susiję įrašai:

1. Mobiliojo ryšio operatoriai konkuruoja su Skype
2. Nežinote į kurį mobiliojo ryšio tinklą skambinate? Pasitikrinkite!
3. Mobiliojo ryšio kainos

1995 metais Lietuvoje savo veiklą pradėjo du, iki šiol išlikę, jau tikrojo mobiliojo (korinio) ryšio operatoriai: UAB „Omnitel“ ir tuometinė UAB „Bitė GSM“. Pirmaisiais veiklos metais, šių dviejų operatorių ryšys taip pat veikė tik didžiausiuose Lietuvos miestuose, o kainodara buvo tokia, kad tik labai pasiturintys asmenys, galėjo sau leisti įsigyti mobilųjį telefoną ir naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis. Net keletą metų visi operatoriai taikė abonentinius mokesčius, kurie būdavo skaičiuojami nepaisant ar abonentas kalba mobiliuoju telefonu ar ne. Tokių mokesčių dydis būdavo taip pat įspūdingas – nuo keliasdešimt litų iki šimto ir daugiau litų. Turint omeny to meto pragyvenimo lygį – tai buvo iš tikro dideli pinigai. Minutės kaina piko metu buvo nustatoma pagal abonentinį mokestį ir siekdavo 3, 4 ar net 5 ir daugiau litų! Ar įsivaizduojat tokias kainas dabar?

Philips Diga

Mobiliųjų telefonų pasirinkimas tuomet irgi nebuvo toks didelis, koks yra dabar. O tie kurie buvo rinkoje – buvo ne itin patogūs, nes buvo gerokai per dideli patogiam nešiojimuisi. Pasirodė pirmieji Nokia modeliai, tokie kaip Nokia 2010, kuriuos net prisisegus prie diržo buvo labai nepatogu vaikščioti, kadangi beveik trankydavo į koją žingsniuojant. Kiek vėliau atėjo Philips Digga eilė. Tai jau pastebimai mažesnė „plyta“, tačiau dar vis didelė. Labiausiai nervino vienos eilutės ekranas, kuriame tilpdavo vos pora žodžių.

Po beveik trejeto metų nuo mobiliojo ryšio operatorių atėjimo į Lietuvą, buvo pradėtos teikti ir išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugos. Atėjo „Extra“ ir „Labas“ laikai. Per tą laiką abu operatoriai išsiplėtė, prisistatė korinio ryšio stočių ir savo paslaugas jau siūlė didesnėje Lietuvos dalyje. Tuo pačių kažkiek atpigo ir mobiliojo ryšio paslaugos. Ne piko metu jau buvo galima skambinti ir mokant tik po keliasdešimt centų už minutę. UAB „Omnitel“ tuo metu siūlė „Riterio“, „Kunigaikščio“ ir panašius planus, kurių abonentinis mokestis būdavo nuo 25 Lt/mėn. Jau kiek anksčiau iš rinkos dingo mobiliojo ryšio operatorius „Comliet“. Sparčiai augo mobiliojo ryšio vartotojų skaičius. Didžioji dauguma privačių vartotojų naudojosi išankstinio mokėjimo paslaugomis, kurios sąlyginiai buvo pigesnės nei tampant abonentu ir mokant abonentinį mokestį. Suklestėjo mobiliųjų telefonų prekyba. Jais prekiavo praktiškai visi: nuo studento iki pensininko. Pradėjo formuotis mobiliųjų telefonų įvaizdžio kultas, kuris jaučiamas iki pat šiol. Netruko atsirasti ir gerokai mažesni mobiliojo ryšio telefonų modeliai: Nokia 3xxx serija, vėliau – Nokia 5xxx serija. Iki pat šiol, daugelis to laiko vartotojų, Nokia 5010 mini kaip vieną geriausių Nokia modelių.

Su tobulesniais mobiliojo ryšio aparatais atėjo ir mobilusis duomenų perdavimas. Tiesa, perdavimo greitis buvo tragiškai mažas ir tesiekė vos 14,4 kbps.

Įžengus į XXI a., Lietuvos mobiliojo ryšio paslaugų rinkoje atsirado naujas žaidėjas – UAB „Tele2“. Savo veiklą ji taip pat pradėjo nuo didžiųjų Lietuvos miestų, o vartotojams pristatė išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugą – „X-GSM“. 1 pokalbio minutė tuomet kainavo 1 Lt., o SMS buvo galima siųsti visai nemokamai. Kurį laiką saugiai rinkoje karaliavę du didieji operatoriai (UAB „Omnitel“ ir UAB „Bitė GSM“) sujudo ir taip pat pamažu ėmė piginti savo paslaugas.

Tuo metu, daugelis vartotojų pamena apie tinklų „lūžius“, kai skambučių apskaitos ir kontrolės sistemos imdavo nebesekti vartotojų sąskaitų ir nebenurašinėdavo sumų už pokalbių minutes ar SMS. Tokia žinia žaibo greitumu pasklisdavo po visą Lietuvą, ir telikdavo kaip nors, per beprotiškai apkrautą tinklą prisiskambinti draugui ir neturint sąskaitoje nė cento, buvo galima kalbėtis ištisas valandas.

Tuo pat metu prasidėjo logotipų ir skambučių melodijų vajus. Visi turintieji bent kiek naujesnius telefono aparatus ėmė puošti juos pačiais įvairiausias logotipais, o skambučių melodijomis pamažu virsdavo visos populiariausios dainos.

2000-aisiais metais atėjo eilė ir GPRS (angl. General Packet Radio Service), kuris pirminę 14,4 kbps spartą leido padidinti net iki 3 kartų. Tai tikrai buvo sujudimas rinkoje ir jau tuomet buvo užsibrėžti ambicingi planai, kurie teigė, jog 2004 metais 1,1 mlrd. žmonių naudosis internetu – o pusė iš jų prie pasaulinio tinklo jungsis bevieliais įtaisais.

Pirmoji GPRS ryšį Lietuvoje pradėjo siūlyti bendrovė „Omnitel“.Už 35 Lt. abonentinį mokestį, GPRS ryšiu buvo galima naudotis neribotai. Vėliau GPRS ryšys gerokai brango.

Su GPRS pasirodymu, atėjo eilė ir naujam interneto standartui – WAP. Pamažu ėmė daugėti ir tokių svetainių, kurios pritaikytos šiam standartui. Tačiau didesnio dėmesio jos taip ir nesulaukė, kadangi naršyti internete naudojantis savo mobiliojo ryšio telefonu buvo ir ganėtinai brangu, ir ne visai patogu.

Po jo jau sekė mums gerai žinomas – 3G ryšys, kuris vystomas iki šiol ir kurį jau pradėjo keisti ketvirtosios kartos ryšys – 4G. Su 3G atėjimu tapo įmanomi ir tiesioginiai vaizdo skambučiai, atsirado naujas žinučių standartas MMS, kuris leido siųsti ir gauti ne tik tekstą, bet ir grafiką, audio ir video medžiagą. Operatoriai ėmė siūlyti mobiliojo interneto paslaugas, kurios jau ėmė pigti ir priartėjo iki normalios kainas, už kurią būtų galima jomis naudotis.

Visa tai, kas čia suminėta, įvyko per maždaug 15 metų. Milžiniškas vystymosi tempas ar ne? Įdomu, kas laukia dar po penkiolikos? Jau šiandien aišku, kad mobiliojo interneto spartą ir toliau didės, todėl tai leis apsiginkluoti dar spartesniu ryšiu. Mobilieji telefonai pamažu taps mažais, bet pakankamai funkcionaliais kompiuteriais, todėl „on line“ būsime ištisą parą. Tikriausiai išpopuliarės ir įvairios nuotolinio valdymo technologijos, kurių esmę sudarys nutolusių prietaisų valdymas mobiliuoju telefonu. Taigi, ką nupirko Jūsų šaldytuvas šiandien arba kuris prekybos centras turi Jūsų norimo produkto, Jūs galėsite sužinoti vos pažvelgę į savo mobilųjį telefoną. Tuo pačiu neturėtų išnykti ir pagrindinė mobiliojo telefono funkcija – pasikalbėti balsu.

Susiję įrašai:

1. CŽV kalėjimas Lietuvoje. Istorija tęsiasi…
2. Gerasplanas.lt padės pasirinkti
3. Mobiliojo ryšio kainos

3 pagrindiniai vertinimo kriterijai:

1. svetainės „mechaninė“ dalis. Suderinamumas su skirtingom naršyklėm, operacinėm sistemom, svetainės dizainas, navigacija, programinio kodo optimizacija ir pan.
2. svetainės funkcionalumas. Kokią naudą vartotojas gauna arba gali gauti, prisijungęs prie savitarnos svetainės;
3. svetainės informatyvumas. Ar svetainėje rasti duomenys tikslūs aiškūs ir suprantami.

Vertinimas atliktas stebėjimo ir bandymo būdais.

UAB „Omnitel“

Svetainės internetinis adresas: https://savitarna.omnitel.lt

UAB „Omnitel“ nesenai atnaujinusi savo pagrindinę svetainę, savitarną paliko nepaliestą. Paskutinis savitarnos svetainės atnaujinimas buvo maždaug prieš dvejetą metų.

Savitarnos svetainėje dominuoja mėlyna spalva. Pati svetainė gerai veikia su daugeliu populiaresnių naršyklių. Prisijungimas prie svetainės galimas keliais skirtingais būdais: įvedant telefono numerį ir slaptažodį arba identifikuojantis per vieną iš dviejų internetinių bankų: „Swedbank“ ir „SEB“ (o ką daryti kitiems?). Prie svetainės jungiamasi šifruotu ryšio kanalu, todėl tai suteikia papildomą saugumą.

Iš pirmo žvilgsnio svetainė ganėtinai paprasta, tačiau ieškant konkrečios informacijos – tenka pasistengti. Navigacija tikrai ne pati geriausia.

Funkcionalumas – geresnis nei vidutinis. Yra galimybė atsisakyti/užsisakyti paslaugas, peržiūrėti ir apmokėti sąskaitas, siųsti mokamas sms žinutes. Už papildomą mokestį, galima peržiūrėti skambučių išklotinę. Tam tikrais atvejais, yra (buvo?) galima pasikeisti ir mokėjimo planą. Tai leidžiama padaryti, tačiau realiai niekas nepasikeičia ir apie tai klientas nėra informuojamas.

Viena iš išskirtinių savybių yra ta, jog galima nemokamai susikurti el. paštą ir nemokamai gauti sms apie naujai gautus el. laiškus. Jei sms žinute pageidaujate gauti visą el. laišką, tai jau būtų mokama paslauga.

Turint keletą aktyvių sutarčių, ir norint jas efektyviai valdyti tenka jungtis tik per internetinį banką arba skambinti į klientų aptarnavimo centrą ir nurodyti pagrindinę sutartį.

Informatyvumas – žemesnis nei vidutinis. Prieš mėnesį turėti numeriai vis dar rodomi kaip aktyvūs, nors daugiau jokios informacijos apie juos nėra. Trūksta informacijos kaip naudotis svetaine, nepakankamai informuojama apie mokamas paslaugas, tad visai netyčia galima pasididinti sąskaitą. Pačioje svetainėje vartojami terminai sunkiai suprantami ir be detalesnių paaiškinimų. Į el. paklausimus reaguojama pakankamai greitai.

Bendras vertinimas – 2 vieta.

UAB „Bitė Lietuva“

Svetainės internetinis adresas: https://www.manobite.lt

Prisijungimas prie svetainės tik įvedant telefono numerį ir slaptažodį. Nėra jokių alternatyvių prisijungimo būdų.

Svetainėje dominuoja žalia spalva. Pati svetainė atrodo kiek perkrauta reklama ir pasiūlymais. Pakankamai gerai, nors ir sunkokai („stabdo“) veikia su skirtingomis naršyklėmis ir skirtingomis operacinėmis sistemomis. Beje, dažnai pasitaiko sistemos sutirkimų, tad kai kuriems veiksmams atlikti, gali tekti pasirinkti ir kitą laiką.

Prie svetainės jungiamasi šifruotu ryšio kanalu, todėl tai suteikia papildomą saugumą. Navigacija taip pat kiek sudėtinga, nors viską įdėmiai perskaičius, galima atspėti kas kur.

Tai pati funkcionaliausia savitarnos svetainė iš visos tyrimo imties. Išskirtinumai: galima nemokamai peržiūrėti detalias pokalbių išklotines ir pateiktas sąskaitas, taip pat galima gauti statistinę informaciją apie išlaidas, paslaugų vartojimą, skambučių trukmę, dažniausiai rinktus numerius ir pan. Visa informacija pavaizduota grafiškai, todėl gerai ir puikiai suprantama.

Galima užsisakyti/atsisakyti kai kurias paslaugas, nors tokių paslaugų sąrašas galėtų būti kur kas ilgesnis. Galima siųsti sms žinutes, kurios apmokestinamos pagal mokėjimo plano tarifus. Turint keletą aktyvių sutarčių vistiek teks paskambinti į klientų aptarnavimo centrą ir nurodyti pagrindinį numerį.

Informatyvumas taip pat kiek geresnis nei prieš tai aprašyto operatoriaus. Nors apie mokėjimo planą ir taikomus tarifus informacijos rasti nepavyko (turiu nestandartinį planą), tačiau visa kita atrodo buvo tikslu ir patikima. Daugiau ir papildomos informacijos, tokios kaip paaiškinimai ar nukreipimai. Į el. paklausimus buvo sureaguota.

Bendras vertinimas – 1 vieta.

UAB „Tele2″

Svetainės internetinis adresas: https://kt.tele2.lt

Prisijungimas prie svetainės tik įvedant telefono numerį ir slaptažodį. Nėra jokių alternatyvių prisijungimo būdų.

Svetainės dizainas – toks pat kaip ir pagrindinės svetainės. Svetainė gerai ir greitai veikia su daugeliu naršyklių ir operacinių sistemų. Prisijungimams taip pat naudojamas šifruotas ryšio kanalas.

Svetainės funkcionalumas – minimalus. Galima peržiūrėti sąskaitas, pažiūrėti bendrą einamojo mėnesio sąskaitos sumą, užsisakyti/atsisakyti keletą paslaugų (beje, dažniausiai siunčiant sms žinutę iš mobiliojo telefono), į telefoną atsisiųsti mobiliojo interneto nustatymus.

Išskirtinumas: savitarnos svetainėje galima laikinai sustabdyti sutartį ir taip kuriam laikui išvengti sąskaitų. Taip pat, iš savitarnos svetainės, kiekvieną mėnesį galima išsiųsti po keletą sms žinučių nemokamai.

Jokių neatitikimų ir klaidų nepastebėta. Viskas pakankamai paprasta ir aišku. Pagalbos dokumentacija gal ir praverstų, tačiau tai nėra labai būtina. Į el. paklausimus buvo sureaguota.

Bendras vertinimas – 3 vieta.

AB „TEO“

Svetainės internetinis adresas: https://www.manoteo.lt

Jei prie svetainės jungiamasi naudojantis AB „Teo“ internetiniu ryšiu, tai prie savitarnos svetainės prijungiama automatiškai. Gal ir patogu, tačiau tikrai nesaugu! Jeigu ne, tai yra galimybė identifikuotis per vieną iš septynių internetinių bankų. Ši svetainė taip pat naudoja šifruotą ryšio kanalą.

Svetainėje dominuoja raudona spalva. Iš pirmo žvilgsnio svetainė pakankamai profesionali. Taip pat nebuvo problemų ją bandant su skirtingomis naršyklėmis ir operacinėmis sistemomis. Svetainės navigacija paprasta bet ganėtinai aiški.

Funkcionalumas – minimalus. Paslaugų užsakymas/atsisakymas įmanomas, tačiau tai užtrunka iki dviejų savaičių bei vistiek yra susisiekiama telefonu. Beje, į kai kuriuos užsakymus taip ir nebuvo sureaguota. Svetainė labiausiai tinka sąskaitų gavimui, peržiūrai ir apmokėjimui.

Integruota „bičiulių“ programa, todėl galima sekti ir valdyti kaupiamus taškus bei lengvai keisti į prizus arba padovanoti kitam AB „Teo“ abonentui.

Kai kurių galimybių taip ir nepavyko išbandyti, kadangi dėl neaiškių priežasčių išmesdavo pranešimą, jog neva turiu prisijungti iš namų linijos. Nors būtent iš jos ir buvau prisijungęs.

Informatyvumas irgi tik minimalus. Kai kurie duomenys buvo visiškai neteisingi (pvz. minimalus naudojimosi paslaugomis terminas). Buvo atsakyta (po 3 dienų) tik į vieną iš dviejų el. paklausimų.

Bendras vertinimas – 4 vieta.

Apibendrinimas ir išvados

Geriausia savitarnos svetainė – UAB „Bitė Lietuva“. Prasčiausia – AB „Teo“

Susiję įrašai:

1. Ryšio operatorių komunikacija su klientais
2. Omnitel.lt kenkėjai? (Papildyta)
3. Lietuvos darbo birža internete. Kas pasirūpins duomenų saugumu?