Ar žiniasklaida jaučia atsakomybę?

cal2009-06-27  tagŽymos:   Paskelbta kategorijose Menas žinoti

ziniasklaidaNesenai, viename lietuviškame naujienų portale, teko perskaityti visą straipsnį apie vieną jaunuolį, kuris protu sunkiai suvokiamais greičiais, važinėja Lietuvos keliais, neatsakingai elgiasi prie vairo ir visaip kitaip pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Visas šias savo, visai ne vaikiškas, išdaigas, jaunuolis filmuoja ir viešai peržiūrai patalpina į populiarią, video medžiagos talpinimo, svetainę.

Minėtas naujienų portalas, gana smulkiai aprašo šio vaikino išdaigas prie vairo ir net patalpina jo nufilmuotą video medžiagą, kur ankstų rytą, vairuotojas su savo galingu automobiliu skrieja beveik 280 km/h greičiu!

Apie pačio jaunuolio atsakomybę prieš save ir prieš kitus – tikriausiai neverta ir kalbėti. Bet štai naujienų portalo atsakomybė irgi ne paskutinėj vietoj. Kas užtikrins, kad pamatę kaip staiga galima išpopuliarėti, Lietuvos keliais nepradės „skraidyti“ ir kiti? Ir kas tada atsakys už beprasmes žūtis keliuose? Aišku, tas pats portalas vėl galės nemokamai sulaukti skaitytojų informacijos apie dideles avarijas ir dešimtis žuvusiųjų. Ir vėl bus ką rašyti, o populiarumas augs kaip ant mielių. Belieka tik pasišlykštėti tokia žiniasklaida, kuri ne tik kad kuria sensacijas iš žmonių mirčių, bet ir pati jas kursto. Įdomu, ar dar yra likę Lietuvoje tokių naujienų šaltinių, kurie nors minimaliai jaustųsi atsakingi prieš visuomenę ir savo skaitytojus. Ar visiem reikia tik sensacijų, kurios padeda pritraukti skaitytojus ir reklamos užsakovus.

Ar čia lietuvių jau tautinis bruožas toks tapo, ar išvis jau niekas kitas nebeįdomu, kaip tik avarijos, katastrofos, nelaimės ir nusikaltimai? Nes, pagal statistiką, būtent tokia informacija susilaukia daugiausiai dėmesio iš skaitytojų. Matyt, kad posakis, jog lietuviui linksma tik tada, kai dega kaimyno stogas, visgi nėra iš piršto laužtas. Ir labai gaila, kad sugebam pateisinti apie save sukurtus, tokius stereotipus bei sugebam taip reklamuoti viešus nusikaltimus ir visiškos atsakomybės praradimo atvejus. Gal jau būtų pats metas pradėti atsiriboti nuo tokių informacijos šaltinių?

Rašyti komentarą