2009 m. liepos 20 d. Lietuvos bankas paskelbė, kad savo internetinėje svetainėje ima viešinti šalies komercinių bankų skolinimo palūkanų normas. Taip tikimasi labiau nušviesti visuomenę, kuri vis dar miglotai suvokia kas yra tas VILIBOR ir kaip jis apskaičiuojamas.

Primename, kad paskolas litais turinčių asmenų kasmėnesinės įmokos dažniausiai susideda iš dviejų dalių: VILIBOR, kurio dydis kinta ir yra perskaičiuojamas sutartyje numatytais laiko tarpais (dažniausiai kas puse metų) ir banko maržos, kuri paprastai nesikeičia visą paskolos mokėjimo laikotarpį. Pagal tokias sąlygas gavus paskolą, nesunku įsitikinti, kad kylant VILIBOR indeksui, išauga ir kas mėnesį mokamos įmokos.

Jau daugiau nei metai, kaip yra stebimas VILIBOR kilimas, todėl dėl išaugusių kasmėnesinių įmokų, kyla vis didesnis visuomenės nepasitenkinimas, o bankų duris vis dažniau ima varstyti nemokiais tapę klientai.

Žingsnis sveikintinas, tačiau ar jis duos laukiamą efektą – labai abejotina. Kas norėjo, tas jau senai suprato kas tas VILIBOR ir kaip jis apskaičiuojamas. Tačiau ar žinojimas guodžia, kai kasmėnesinės įmokos auga kaip ant mielių, o darbo rinka tokiais pats tempais traukiasi ir kasdien darbo biržos duris varsto tūkstančiai bedarbių?

Žmonių nepasitenkinimą kelia ne tik augantis VILIBOR, bet ir to priežastis: Lietuvos banko neveiklumas bei Lietuvos komercinių bankų savivalė. Tačiau pirmiausia, viso to priežastis – smukęs pasitikėjimas litu ir devalvacijos grėsmė.