Karjera ir šeima. Vieni reikšmingiausių dažno iš mūsų gyvenimų polių, ant kurių jis visas ir laikosi. Tikriausiai sunku būtų rasti žmogų, kuris nors kartą gyvenime nebūtų pasvajojęs apie šeimą (turiu omeny dviejų asmenų bendrą gyvenimą kartu) ar nebūtų bent pabandęs siekti karjeros. Tačiau ar suderinami jie tarpusavy? Ar galima būtų teigti, kad galima būtų puikiai suderinti bendrą buitį su kitu žmogumi ir darbą, kuriuo siekiame būti įvertinti, pripažinti ir paaukštinti pareigose? Bendrąja prasme – ne! Žinoma, viskas priklauso nuo pačio žmogaus, tai yra asmenybės, charakterio, būdo, savybių ir galų gale požiūrio į tam tikrus dalykus. Tačiau para turi per mažai valandų, kad būtų galima viską puikiai suderinti ir nei darbas, nei šeima neliktų antroje vietoje.

Tikriausiai būtų sunku tikėtis, kad dirbant penkias darbo dienas per savaitę nuo 8 iki 17 val., būtų galima padaryti stulbinančią karjerą. Na, bent jau eilinių gabumų žmogui. Siekiant karjeros paprastai juk tenka aukoti ne tik vakarus, bet ir savaitgalius. O tuomet kenčia šeima. Nes būtent iš jos yra vagiami vakarai ir savaitgaliai. Žinoma, galima kaip įmanoma vengti viršvalandžių ir darbo savaitgaliais, tačiau kiek tuomet išlieka šansų, kad per artimiausius 2-4 metus būsite paaukštinti pareigose? Turbūt minimaliai. Nebent, žinoma, susiklostys palankios aplinkybės ir aukštesnes pareigas gausite tik dėl to. Bet dėl to turėsite galimybę likti geru gyvenimo draugu ir geru tėvu ar mama. Sakau turėsite, nes tokios galimybės vistiek galite neišnaudoti.

Kad šeima ir karjera (darbas, mokslas, žinių siekimas) sunkiai suderinama, galima nesunkiai įsitikinti peržvelgus garsiausių ir labiausiai žmonijai (arba Lietuvai) nusipelniusių asmenų sąrašą. Beveik visi kažko savo galva ir gabumais pasiekę žmonės, dažniausiai aukojo šeimas arba net nebuvo vedę ar ištekėję. Konkrečių pavardžių čia gal neminėsiu, tačiau tai gryniausia tiesa, kuria visai nesunku įsitikinti.

Nuolatinis tobulėjimas, taip pat reikalauja nemaža pastangų ir laiko, kurio paprastai žmogui trūksta. Jei nusprendėte būti geru savo srities specialistu – vien 8 valandų praktikos penkias dienas per savaitę – neužteks. Būsite priversti nuolat domėtis, šviestis, analizuoti, eksperimentuoti, galbūt prireiks pasidomėti ir šalutinėmis sritimis, kurios galėtų turėti naudos Jums ateityje. Tam taip pat reikės laiko, todėl būsite priverstas jį iš kažko atimti. Jei turite dar ir šeimą – tuomet, greičiausiai, nuskriausite būtent ją.

Perskaičius ankstesnes mintis, beveik galima susidaryti nuomonę, kad šeima yra didžiausias trukdys asmenybės tobulėjimui. Gal nebūčiau toks drastiškas, tačiau kažkiek tiesos tame yra. Tačiau juk galima į viską pažvelgti ir iš kitos pusės ar ne? Gal būtent tas siekis tobulėti ir žengti koja kojon su Pasauliu yra didžiausias šeimos priešas? Galima būtų, bent iš dalies, sutikti ir su tokiu teiginiu. Čia būtų galima paminėti vieną paprastą tiesą – bendro sprendimo nėra ir negali būti. Kiekvienas iš mūsų nuo pat atėjimo į šį Pasaulį nuolat yra kankinamas pasirinkimų: tą ar aną. O gal išvis geriau trečią? Ne išimtis ir derinant šeimą ir karjerą. Čia taip pat kiekvienas iš mūsų renkasi ir kiekvienas savaip susidėlioja prioritetus. Bet kuriuo atveju, kraštutinumai nėra niekur pageidaujami, todėl visada reikia save stebėti, kad nenukryptum per daug į kurią nors pusę. Juk koks iš tavęs bus darbuotojas, jei būsi nuolat piktas dėl poilsio trūkumo ir persidirbimo. Arba ar verta save visą aukoti tik tam, kad gyvenimo draugas ar vaikai būtų išlepinti ir visiškai nesavarankiški.

Nežinia kiek pavyko atsakyti į pavadinime užduotą klausimą, nes jau pirmomis eilutėmis buvo pasakytas griežtokas ne, kuris atrodo ir vyravo tolesnėse mintyse. Šiuo nedideliu pasamprotavimu buvo tiesiog pasistengta kiek giliau pažvelgti į vieną iš dažnesnių problemų, kylančių šeimose, kai du, bendrą buitį vedantys žmonės, vienas kitam mėgsta papriekaištauti dėl netolygiai paskirstomo laiko tarp šeimos ir darbo. O juk kartais tereikia tik trupučio supratimo bei savianalizės ir viskas visai neatrodo taip problematiška ir nesuderinama.