Šiandien (2009 m. spalio 29 d.) spaudoje pasirodė informacija apie tai, kad Švedija pradėjo ruoštis dar vienam smūgiui, kurį esą netrukus turėtų patirti Latvija po to, kai šios valstybės politikai nesugebėjo sumažinti valstybės išlaidų, kaip buvo numatyta sutartyje su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF).

Numatytų sąlygų nesilaikymas, kaip manoma, įstums šią valstybę į dar didesnę ekonominę ir politinę krizę, nes tikriausiai nebus gauta numatyta TVF parama ir vienintelė galima išeitis, kuri dar galėtų gelbėti Latviją, yra įvardijama tik Latvijos nacionalinės valiutos lato devalvacija.

Pasak Švedijos finansų specialistų, šiai krizei jau reikia pradėti ruoštis iš anksto, o kadangi tai palies ne tik Latviją, bet ir kitas dvi Baltijos valstybes – Lietuvą ir Estiją – į tai reikia žiūrėti ypač rimtai.

Nežinia kaip ten yra iš tikro, tačiau vienas faktas tikrai jau pakenkė visoms trims Baltijos valstybės. O tas faktas – tai tokia į spaudą nutekinta informacija. Kaip žinia labiausiai kenkia ne konkretūs įvykiai, kurie galbūt kažkada įvyks, o informacija, kuri pusiau legaliais būdais patenka į žiniasklaidą. Aišku, lato devalvavimas sukeltų milžinišką audrą ir Lietuvos bei Estijos valstybėse, o ypač šių valstybių finansų sistemose, tačiau į tai jau pradėta reaguoti bus visai netrukus, vos tik tokia gandų lygio informacija pasirodė spaudoje.

Kartais pernelyg stipri žiniasklaida, kuri sugeba iškapstyti pačią slapčiausią informaciją, gali stipriai pakenkti patiems valstybės pamatams. O ypač kai tokia informacija nėra visiškai reali ir pamatuota, o apsiriboja tik įvairiausių apžvalgininkų ir ekspertų komentarų, dažnai net negyvenančių toje šalyje, kuri yra komentuojama.