Vėl sulaukėme to meto, kai ruduo pradėjo skaičiuoti paskutines savo dienas. Atėjo paskutinis rudens mėnuo – lapkritis ir pirmoji jo diena. Šią dieną tikriausiai žino visi: ir mažas, ir vyresnis, ir jau pagyvenęs. Būtent, kiekvienais metais, lapkričio 1-ąją, krikščioniškasis pasaulis švenčia Visų Šventųjų dieną, o lapkričio 2-ąją – Vėlines. Visi šias šventes žinome, ir visi per šias šventes stengiamės aplankyti mirusiųjų laidojimo vietą – kapines.

Nors šios šventės ir turi prasmę, tačiau retas kuris iš mūsų susimąstome apie ją. Visi Šventieji ir Vėlinės – vienos iš tų švenčių, kurias minime dažnai net nesusimąstydami apie jų prasmę. „Reikia nuvažiuoti į kapines ir uždegti žvakučių ant artimųjų kapų“, – pasakytų daugelis. Tačiau tikroji šių švenčių prasmė yra kur kas gilesnė.

Visų Šventųjų diena – pagal savo tiesioginį pavadinimą ir yra skirta paminėti tuos asmenis, kurie buvo paskelbti šventaisiais, nes buvo tikima, kad būtent jie padeda gyviesiems, kai to jie prašo savo malda.

Lapkričio 2-ąją minimos Vėlinės – tai mirusiųjų pagerbimo šventė. Būtent tą dieną reikia aplankyti savo artimųjų kapus ir uždegti ant jų žvakutes, prisiminti juos, sukalbėti už juos maldą.

Šios dvi šventės yra gana persipynusios, todėl dažnokai sunkiai skiriamos. Lietuvoje jau beveik tapo įprasta, kad artimųjų kapus lankome ne lapkričio antrąją, o lapkričio pirmąją. Būtent tą dieną yra juntamas didžiausias lankytojų antplūdis kapinėse ir tai būtent ta diena metuose, kai kapinėse dažnai gyvųjų yra daugiau nei mirusiųjų. Nežinia kiek toks lankomumo padidėjimas padeda ar kenkia mirusiesiems, tačiau jų lankytojams gyviesiems – tikrai tenka patirti nemažų išbandymų, kurie prasideda automobilių kamščiais ir eilėmis prie gėlėmis prekiaujančių parduotuvių, o baigiasi su kompanija prie butelio.

Yra toks posakis, kuriuo ganėtinai taikliai apibūdinamos giminės: „Giminė – tai žmonių grupė, kuri susitinka tik jos padidėjimo arba sumažėjimo atvejais“. Suprask – giminės susitinka tik per vestuves, krikštynas ir laidotuves. Prie pastarųjų, galima priskirti ir dar vieną progą – Vėlines, nes dažnai būna, kad giminės susitinka ir per jas. Nors kadangi susitinka ne kur kitur, o kapinėse – tai tikriausiai tai galima priskirti laidotuvių atvejui. Iš tikro, dažnai tas mirusiųjų pagerbimas yra pakeičiamas įvairiausiomis apkalbom ar šiaip linksmais pokalbiais, kurie visiškai nesusiję nei su mirusiaisiais, nei su jų pagerbimu.

Baigiant, norėtusi visiems palinkėti tos tikros ramybės ir to tikrojo susikaupimo, kurio vedini mes ir turėtume aplankyti savo mirusiuosius bei pagerbdami juos uždegti mažą šviesos ir šilumos žiburėlį – žvakę. Būkime santūresni amžino poilsio vietose ir atlaidesni visiems gyviesiems, kurie kaip ir mes, skuba išreikšti pagarbą savo artimiesiems.