Bankrutuojanti SODRA pasirašė 8,6 mln. lt vertės programinės įrangos nuomos sutartį

cal2009-11-09  tagŽymos: , ,   Paskelbta kategorijose Menas žinoti

sodraPo nesenai Darbo partijos frakcijos pateiktos rezoliucijos, kuria raginama valstybinėse įstaigose naudoti atvirojo kodo programinę įrangą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (SODRA) sudarė sutartį su UAB „Blue Bridge“ dėl Microsoft programinės įrangos nuomos, kurios vertė daugiau nei 8,6 mln. litų.

Sutarties detalės neskelbiamos, todėl visiškai neaišku nei kokią konkrečiai programinę įrangą nuomosis SODRA, nei kuriam laikui. Tačiau aišku viena – SODRA, realiai neįgijo nieko kito – tik teisę kažkuriam laikui legaliai naudoti neaiškų kiekį Microsoft programinės įrangos. Tam bus išleista 8618520,24 Lt.

Kadangi sutarties detalės neskelbiamos, sunku spręsti apie tokios sutarties ekonomiškumą ir atitikimą esamam laikmečiui. Tačiau, kiek teko lankytis tos pačios SODROS teritoriniuose skyriuose, ten matyta programinė įranga tikrai neatitiko jokios nuomos sąlygų: ji buvo, švelniai tariant, gerokai senstelėjusi, kaip ir kompiuterinė technika. Taigi, taip ir lieka neaišku, kam buvo ar dar tik bus išleisti tie 8,6 mln. litų: tam, kad atnaujint visą programinę įrangą teritoriniuose skyriuose, kas esamu laikmečiu būtų visiškai nepateisintina, ar kokiam duomenų centro steigimui ar atnaujinimui, ką taip pat būtų galima sunkiai pavadinti racionaliu sprendimu, turint omeny susidariusią situaciją su SODROS biudžetu.

Gana įdomiai skamba ir viešojo pirkimo sąlygos – „Microsoft arba lygiavertės programinės įrangos licencijų nuomos pirkimas“. Kokia dar gali būti lygiavertė programinė įranga, kai aiškiai nurodomas gamintojas? Kuris kitas gamintojas galėtų pagaminti lygiavertę programinę įrangą, nurodytai uždarojo kodo programai? O jei ir galėtų, tai jau būtų Microsoft licencijos ir jos turimų patentų pažeidimas. Kitaip tariant – sutarties sąlygos užkirto kelią konkurse dalyvauti bet kuriai kitai programinės įrangos gamintojai, tame tarpe ir toms, kurios galėtų įgyvendinti sprendimą, pasinaudojant vien atvirojo kodo programine įranga. O tai jau turėtų būti laikoma rimtu pažeidimu įgyvendinant skaidrias viešojo pirkimo procedūras.

Grįžtant prie siūlymo valstybinėse įstaigose naudoti atvirojo kodo programinę įrangą, tai iš tikro būtų puikus sprendimas, kuris leistų išvengti tokių beprasmių pirkimų, kuriais tenka išleisti milijonus litų, kai kiekvieno mėnesio pačios SODROS biudžetas su vis didėjančiu deficitu. Beje, gana įdomiai apie atvirojo kodo programinę įrangą atsiliepia ir kita, čia aprašomos sutarties, pusė – UAB „Blue Bridge“. Štai, ką ši kompanija mano apie tai:

Didžiosios ir vidutinės Lietuvos organizacijos nenaudoja atvirojo kodo programinės įrangos, todėl, kad tai neišvengiamai įtakos nesuderinamumo ir palaikymo problemų atsiradimą.

Siekiant turėti sėkmingą atvirojo kodo infrastruktūrą, organizacija turi samdyti specialistus, juos apmokyti ir išlaikyti, o jų kompetencija vis tiek bus ribota, palyginus su ta, kurią turi komercinės programinės įrangos gamintojų partneriai. Be to, organizacija tampa priklausoma nuo vieno ar keleto darbuotojų.

Atvirojo kodo programinės įrangos sprendimai daugiau tinka entuziastams ir namų vartotojams. Komercinės programinės įrangos gamintojai yra suinteresuoti tikslingu produktų vystymu, aukšto lygio programinės įrangos palaikymu ir suderinamumu. O tai ir yra svarbu verslo įmonėms bei valstybinėms organizacijoms.

Šaltinis: http://www.bluebridge.lt

Save profesionalia laikančiai kompanijai, mažų mažiausiai turėtų būti gėda taip rašyti apie atvirojo kodo programinę įrangą, jos suderinamumą, pritaikymą ir milijonus specialistų visame pasaulyje, kurie kasdien dirba visiškai už dyką, kurdami ir tobulindami nemokamą, atvirojo kodo programinę įrangą. Be to, ryškiai persistengta su kompetencija. Situacija kaip tik priešinga – Microsoft „specialistų“ pilna Lietuva, tačiau kiek iš jų rimtų ir kompetetingų? Juk didelio mokslo, paspaudinėti mygtukus „Next“ nereikia. O jei informatikas išmano Linux, – toks tikrai gali pretenduoti į tikrą informatikos specialisto vardą.

Gana ribotai vertinamos ir atvirojo kodo panaudojimo galimybės. Juk viskas turi būti sprendžiama atsižvelgiant į situaciją ir jei darbuotojui užtenka teksto redaktoriaus ir pašto programos, tai išleisti keletą tūkstančių litų vien jo darbo vietai – tikrai neekonomiška, nes visa tai gali pasiūlyti atvirojo kodo programinė įranga už kurią nereikės mokėti nei lito.

Tiesa, gal pačią UAB „Blue Bridge“ kaltinti ir nelabai reikia, nes jos interesas yra aiškus – parduoti kuo daugiau uždarojo kodo programinės įrangos. Iš to juk ji ir gyvena…

Komentarų: 11

  1. Vasia - 2009-11-09

    O cia jau tikra istorija su atviru kodu. Kai, visokios antipiratines akcijos parode pavyzdzius, kad imone gali nukenteti. Bosas visa ofisa priverte pereiti prie atviro kodo programu.
    Kiek buvo vargo – nesakysiu, tiesiog po 3 menesiu atsirado pinigu MS softui. Priezastis labai paprasta. Mazai truko, kad prarastume uzsakyma, nes klientas gavo iskraipytas lenteles ir jose nesuprato kur yra galutine kaina.
    Deja, bet Lietuvoje MS yra standartas defacto. Mes galime aiskinti, kad yra automobiliai kurie varomi vandeniu, bet kol nera koloneliu tinklo, pilsimes brangu benzina. Cia tas pats ir su atviru kodu, kol nebus sukurtas aiskus tinklas vartotoju, tol nieko nebus.
    O del suderinamumo, tai prisiminus projekta uz keliokia tukstanciu litu… Jo esme buvo, kad imoneje mes priskaiciavome apie 9 skirtingas Linux versijas ir dar tiek pat OpenOffice. Kai viska suvienodinom – baigesi ir problemos. Uz ta suma galejo MS stuff nusipirkti, ir laikyti ta pati studenta kuris NEXT mygtuka spaudyti moka.
    Kas tinka namuose pasipuikuoti, ne visada tinka darbe dirbti.
    Todel nieko nuostabaus kad SODRA bradejo nuomotis, nes viso softo upgrade butu kainave gerokai brangiau.
    Tiesiog sitame straipsnyje pasigedau pilno TCO skaiciavimo, nes kiek MS stuff kainuoja, jau zinome. O va kiek kainuotu atviru kodu TCO, skaiciuojant kokiems 4-5 metams?

    [Atsakyti]

    Vytautas atsakė:
    2009-11-09 18:02

    Ech Vasia, Vasia. Jau kelis metus nevartoju MSO („nulipau nuo adatos“) ir visi mano klientai gauna tai ką AŠ noriu. kad jie gautų. Užtata pas mane kita bėda visokios SODROS ir kitokios valdiškos institucijos prisidaro Excel’inių lentelių kurios veikia tik MSO formatuose ir verčia visus kurie vartoja AKPĮ (AtviroKodoPrograminęĮrangą) pirkti MSO. O tai jau valdiškas reketas užsienio kapitalo naudai. Vat kuomet visos Valdiškos Institucijos pereis prie AKPĮ tuomet ir Tavo, Vasia, klientai reikalaus kad nebesiųstumėt jiems tų suknistų MSO formatų failų.

    [Atsakyti]

    Azrail atsakė:
    2009-11-10 14:51

    Vytautai, džiugu kad tavo darbas klientams si8lyti tai ko TU nori, o ne ko jie nori. Bet grįžtant prie MSO klausimo, reiktų spręsti paprastai: jei vieni naudoja MSO, o kiti AKPĮ tai belieka pasiekti tokią būsena kaip naudojami dokumentai būtų suprantami abipusiai. Ir viena problema išsispręstų, bo jei aš gaučiau doką kurio negaliu atsidaryti – tai net ir nesistengčiau to padaryti už bet kokius pinigus.

    [Atsakyti]

    Sapnininkas atsakė:
    2009-12-23 00:10

    MS iškilti ir tapti monopolistu padėjo būtent tai, kad jų prog.įrangą pradėjo naudoti valstybinės įstaigos JAV.

    [Atsakyti]

    Marijus atsakė:
    2009-11-09 18:42

    Vasia,šiaip normalios kompanijos sąskaitas ir dokumentus siunčia pdf formatu, o iš openoffiso formato tai labai paprasta eksportuoti į pdf. Jei aš gaučiau sąskaita ar pasiūlymą MS wordo formatu, tai rimtai į tą kompaniją tikrai nežiūrėčiau, gerai, kad kol kas neteko jų gauti.

    [Atsakyti]

    ernestas atsakė:
    2009-11-12 02:06

    taikliai.
    Beje, jei kas nezinote wordas irgi gali exportuoti i pdf.
    Tam reikia is ms puslapio atssiusti vadinama addonsa.
    Kita vertus, gauta dokumenta susiimportuoti neiseina… nu gi kad paredaguot…

    [Atsakyti]

  2. just - 2009-11-10

    Juokas ima vėl tą patį briedą skaitant. Taigi Sodroj bobutės ne vien su exceliu dirba. Taigi ten sujungta dešimtys duomenų bazių. Reikia turėt softą kuriuo gali staigiai prie visų jų prisijungt, sutikrint duomenis, persiųst pakeitimus į registrų centrą ir t.t. ir panašiai. Čia kažkaip galvojat nueini į sourceforge.net, parsipūtei programėlių iš „Sodra“ paketo ir naudojies sau ramus. O kai pensijų išmokėjimo dieną viskas nulūžta, paskambini sau ramiai tam sklepe sėdinčiam ir nemokamai dirbančiam programeriui ir jis viską sutvarko.
    Jei būtų kalbama vien apie Office paketą, gal ir galima kelt diskusijas. Bet pagalvokit, kad prie to ofice paketo yra pririšta tikrai ne vienas softas, kuris automatiškai generuoja suvestines, lenteles ir t.t. Lengvai būtų galima viską suderint su OpenOffice ? Ne 5x brangiau viskas kainuotų?

    [Atsakyti]

    Grantas atsakė:
    2009-11-10 11:06

    Niekas nelėpė susikurt tokių bazių, priklausomų nuo vieno gamintojo. Gal dėl to ir lūžta, kad naudojama M$ produkcija? Beje, eksportą į OpenOffice yra daug lengviau padaryt, nei į M$ Office paketą… tad minėta 5x kaina – visiškai iš piršto laužta. Už 8,6 mln. visą mūsų Lietuvėlės pensininkų DB perkurtų ant atvirojo kodo platformos, taigi tokia investicija, būtų vienkartinė, o ne kaip dabar – mokam milijonus, tačiau nieko realiai neturim – tik teisę naudotis. Ir visai neaišku dar kas tą teisę turi, nes teritoriniais skyriai dirba su III Pentium kompiuteriais ir Win2000 OS.

    [Atsakyti]

  3. Blogorama #660 - 2009-11-10

    [...] tai pirkti skolon. Geriau jau išmokti taupyti – laikas tinkamas. Žinoma, dar blogiau pirkti už svetimus bankroto akivaizdoje. Bet sąrašas dalykų, kuriuos galima atimti iš piliečių, atrodo begalinis, tai kodėl gi ne? [...]

  4. jurkis - 2009-11-10

    Marijau, nuveik į lrs.lt ir parsisiųsk įstatymą pdf formatu… Neišdegs.
    Įmonėje vieną programinę įrangą pakeisti kita tikrai daug kainuoja. Ir nesvarbu, MS tai produktas ar kitas. Tačiau galų gale pradėti reikia, bent jau nuo standartų, kuriuos suprastų tiek ordas, tiek Writeris. O tada jau laiusvi būsime rinktis – MS Office ar OpenOfficeorg.

    [Atsakyti]

  5. Vytas - 2009-11-11

    Jaja atviras kodas „nemokamai“ – kas cia jum papasakojo? Visos firmos gyvenancios(!) is atviro kodo, tokiu yra tikrai daug, ima pinigus uz suporta. Netikiu, kad tai kainuos pigiau nei tie 8 milijonai. Juolab, jei dar reiktu prie turimos irangos priderinti, tai cia visai kosminiai pinigai gausis. Nors softas „nemokamas“. Suinstaliuot softa jau kainuoja, o konfiguravimas ir priderinimas prie poreikiu, o dar apmokymai(juk visus mokykloj ismoke su microsoft zaist).. Firmai kur >50 zmoniu, manau labai retas atvejis bus kai apsimokes diegtis atviro kodo softa, vien del klientu ir darbuotoju patogumo ir paprastumo. Pats dirbu telekomunikaciju kompanijoj, patikek niekas nieko nenori keist (nors zmones dauguma pas mus tikrai susitvarkytu su linux)

    „Už 8,6 mln. visą mūsų Lietuvėlės pensininkų DB perkurtų ant atvirojo kodo platformos“ – uz tokius pinigus interneti puslapi gal ir sukurtu, duomenu baziu? juokaujat..

    [Atsakyti]

Rašyti komentarą