Taip. Bankai Lietuvoje atrodo taip pat stovi kryžkelėje. Iš po pirmųjų trijų šių metų ketvirčių rezultatų, kai keturi stambiausi Lietuvos bankai paskelbė patyrę nemažų nuostolių, Lietuvos finansinė sistema atsidūrė šiokioje tokioje aklavietėje. Ypatingai tai pasijaučia kai apsilankai kuriame nors iš tų pačių bankų ir pasidomi paskolos galimybėmis.

Pastaruoju metu jau teko matyti „Nordea“ reklamas internete, kurios vilioja paimti paskolą būstui. Tačiau nors reklama jau ir publikuojama – visiems potencialiems skolininkams tai dar nieko gero nežada. Tiesa, imant paskolą Europos Sąjungos valiuta, kuri Lietuvoje ims cirkuliuoti dar turbūt visai negreit, paskolos kaina pasirodo ne tokia ir didelė. Bet čia tik dėl to, kad šiuo metu labai mažas Euribor’as (vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų eurais). Ko nepasakysi apie konkretaus banko taikomą maržą, kuri beveik visada viršija 3 proc. Sumoje – dažniausiai bankai kalba apie 4,5 proc. metines palūkanas. Pigu tai ar brangu? Jei turėtume omeny, kad dar prieš trejetą metų bankai Lietuvoje skolino su apytiksliai 1 proc. banko marža ir skolino litais, kai Vilibor’as buvo vos 2 su trupučiu proc., tai gal ir brangoka. Tačiau jei įvertintume esamą situaciją šalies ūkyje ir kitas ne pačias geriausias aplinkybes – gal ir ta paskolos kaina nepasirodytų labai didelė. Kita vertus – visada reiktų prisiminti paprastą dalyką – ilgai Euribor’as ties 1 proc. riba nestovės. Atsigaunant ekonomikai – ims kilti ir jis, o tai neišvengiamai pabrangins ir paskolas eurais. Tai ypač aktualu planuojant tokias ilgalaikes investicijas kaip būsto įsigijimas imant paskolą iš banko. Todėl visada verta pasidomėti refinansavimo sąlygomis, tai yra kiek bankas, kuris šiandien išduoda paskolą, pareikalaus iš Jūsų, jei nuspręsite turimą paskolą refinansuoti pasiskolindami iš kito banko – kitomis sąlygomis, nes su tuo pačiu banku ateityje pakeisti sutarties sąlygų turbūt nepavyks.

Kitas nemažiau svarbus veiksnys, kuris gali pradanginti visą norą skolintis būstui – kitos banko sąlygos, kurios susijusios su Jūsų pajamomis bei perkamo turto verte. Šiuo metu bankai kiek skirtingai žiūri į klientus ir jų pajamas, tačiau suma, kuri sumokėjus visų įsipareigojimų įmokas turi likti vienam šeimos nariui – visada viršija minimalų mėnesio atlyginimą. O štai pavyzdžiui skolinantis iš banko „Snoras“, ši suma gali viršyti ir tūkstantį litų! Nesunku suskaičiuoti, kad tam, kad trijų asmenų šeima galėtų pradėti galvoti apie skolinimąsi – šeimos mėnesio pajamos turi būti apie 4 tūkstančius litų. Imant vartotojišką paskolą iš šio banko, vienam šeimos nariui, jei šeima gyvena Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, sumokėjus visų įsipareigojimų įmokas, turi likti 1100 litų. Atrodo, kad banko „Snoras“ reikalavimai gerokai prasilenkia su nūdienos realybe. O gal jis paprasčiausiai nenori skolinti? Tačiau apsilankius šio banko skyriuje, klientų aptarnavimo specialistė įteikė lankstinuką „Visiems Jūsų sumanymams – banko Snoras vartojamoji paskola“.

Jei vistiek nepraradote vilties pasiskolinti šiuo metu ir įsigyti būstą, viską gali „sustatyti į vietas“ tas faktas, kad bankas pasiruošęs finansuoti tik 70-80 proc. būsto vertės. Vertė čia suprantama ta, kurią užrašo turto vertintojas, o ne ta, kurią Jūs sutarėt su pardavėju. Taigi, neišvengiamai bent 20 proc. turto vertės reikės mokėti iš savų, nes su turto vertintojais, kaip buvo įprasta anksčiau, susitarti nebepavyks. Dar blogiau, turto vertintojai dabar visada linkę labiau atkreipti dėmesį į perkamo būsto trūkumus, nei į pliusus, todėl visai tikėtina, kad po turto vertinimo, gali tekti iš naujo derėtis ir dėl sandorio vertės. Iš esmės tai nėra blogai ir ypač perkančiajam, kadangi neleidžia labai nutolti nuo realybės ir permokėti už perkamą būstą, tačiau visada yra tam tikrų niuansų, kai turto vertintojo verdiktas gali būti lemiamas.

Besilankant bankuose, išties kilo nemažas įtarimas, kad bankai kol kas dar neturi aiškios politikos kreditų klausimu. Iš vienos pusės jie jau lyg ir norėtų skolinti, tačiau į potencialų skolininką dar vis žiūri labai įtariai. Pavyzdžiui, DNB Nord banke į klausimą kiek būtų galima tikėtis kredito grąžinimo atidėjimo, iškart buvo atsakyta klausimu: „O kodėl Jūs norite atidėti kredito grąžinimą? Kokios nors problemos dėl pajamų? Dar kas nors?“ Ir čia nepaisant to, kad jau penketą metų esu pavyzdingas šio banko klientas?

Tiesa, išeinant, to paties (DNB Nord) banko vadybininkė pasakė, kad tikisi jog paskolą imsiu būtent iš jų banko.