Tęsiamas projektas RAIN

cal2009-12-08  tagŽymos:   Paskelbta kategorijose Menas žinoti

placiajuostisŠiandien (2009-12-08) startuoja kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo projekto RAIN antrasis etapas, pavadintas RAIN-2.

Pirmajame etape plačiajuosčio ryšio prieigos buvo įrengtos daugelio seniūnijų centruose, nutiesiant iki jų optinius kabelius. Tuo tarpu antrajame etape ketinama rūpintis „paskutiniosios mylios“ įrengimu suteikiant galimybę 98 proc. šalies gyventojų turėti spartų interneto ryšį savo namuose.

Užmačios gal ir geros, tačiau kiek jos susietos su realybe – labai sunku pasakyti. Ypač prisimenant pirmąjį RAIN projekto etapą. Kaip jau buvo minėta, šiame etape nutiestos arba išnuomotos optinės linijos iki daugelio seniūnijų centrų. Tačiau tuo viskas ir pasibaigė. Realiai beveik niekas tomis linijomis nesinaudoja, kadangi RAIN projekto organizatoriai iki šiol tas linijas pasiruošę nuomoti tik interneto paslaugų tiekėjams, tai yra didmenininkams. O šie pasirodo visai netrokšta mokėti tūkstančių už galimybę pasiekti kaimiškas vietoves. Tiesa, kai kuriose savivaldybėse šias linijas nuomojasi bendrovė TEO, tačiau didžioji dalis šių linijų iki šiol yra nenaudojama.

Atrodo šią spragą ir turėtų užpildyti antrasis RAIN projekto etapas. Tačiau apie tai kaip numatoma visa tai įgyvendinti – informacijos kol kas praktiškai nėra. Be to, viskas kaip ir visada atsiremia į pinigus. Kiek kaimo gyventojų panorės įsivesti interneto prieigą, visų pirma priklausys nuo to, kiek kainuos jos įrengimas ir kiek už interneto ryšį reikės mokėti per mėnesį. Tačiau net ir tuo atveju, jei visa tai būtų beveik nemokama, tam, kad naudotis internetu reikia ne tik kompiuterio, bet ir žinių. O jų atokesniuose Lietuvos kaimuose dar labai labai trūksta.

Kitas klausimas – kaip į visa tai pažiūrės rinkos monopolininkė, bendrovė TEO? Juk jei plačiajuostis ryšys taptų beveik nemokamas ir prieinamas daugeliui, tai šią bendrovę akivaizdžiai vestų tik į bankrotą, nes pajamos iš kitų paslaugų yra ne tokios ir didelės, kad padėtų bendrovei išgyventi. Taigi, nors plačiajuostis ryšys ir gali tapti prieinamu, tačiau pigiu jis tikrai netaps. O netapęs pigiu, netaps ir prieinamu (finansine prasme) todėl Lietuvos kaimas ir toliau smarkiai atsilikinės nuo miesto. O norint, kad ir kaimo žmonės būtų suinteresuoti įsigyti kompiuterį ir įsirengti interneto prieigą, būtina panaudoti visą kompleksą priemonių, tarp kurių visų pirmą turi būti švietimas ir siekiamybė, kad žmonės suprastų ir realiai pajustų interneto teikiamą naudą. Tik tada galima būtų tikėtis ir kalbėti apie skaičius siekiančius devyniasdešimt ir daugiau nuošimčių.

Na, o bendrąja prasme – šaunu, kad yra imamasi tokių projektų ir išsikeliami tokie beveik nerealūs tikslai, kaip 98 proc. gyventojų suteikti galimybę naudotis plačiajuosčiu ryšiu. Bent jau dėl to, kad yra panaudojamos Europos Sąjungos Struktūrinių fondų lėšos, kuriomis ir dengiama apie 80 proc. projekto RAIN-2 sąnaudų.

Vienas komentaras

  1. kukumalu - 2009-12-10

    privatūs inteneto vartotojai nėra pagrindinis teo pajamų šaltinis. ;)

    [Atsakyti]

Rašyti komentarą