Finansiniai 2009-ųjų metų nuostoliai
2010-02-10 Žymos: Bankai, Finansinės institucijos, Skolinimasis Paskelbta kategorijose Žvilgsnis į piniginę
Pagal nesenai paskelbtus praėjusių metų duomenis, visi didieji Lietuvoje veikiantys bankai praeitais metais patyrė milijoninius nuostolius. Skaičiai išties nedžiuginantys. Štai „Swedbank“ 2009-ųjų metų rezultatas -1,2 mlrd. litų, o tuos pačius metus „Seb“ bankas baigė patyręs 1,4 mlrd. litų nuostolį.
Nors skaičiai ir ganėtinai įspūdingi, tačiau visi bent kiek išmanantys buhalterinius dalykus puikiai žino, kad net ir tokios sumos nuostolio, toli gražu dar nerodo, kad įmonės veikla buvo ypač nuostolinga. Visų pirma taip yra dėl to, kad milžiniškos sumos kasmet yra nurašomos ilgalaikio turto nusidėvėjimui, kai realiai jokių išlaidų dėl to nėra patiriama. O kur dar visokie privalomi ir ne visai atidėjimai. Kitaip tariant – nuostolis gaunamas tik popieriuje, o kaip žinia jį galima perkelti į paskesnius metus ir taip gerokai sumažinti ateinančių laikotarpių pelną. Bet čia tik buhalterija, kuri kalbant apie tokius didelius finansų sektoriaus dalyvius kaip komercinius bankus yra tik skaičiukų kilnojimas eilutėse. Kur kas įdomiau pažiūrėti kokios tikrosios priežastys padėjusios taip apčiuopiamai „sulieknėti“ bankų veiklos rezultatams.
Aišku, pirmiausia viską galima nurašyti ekonominei krizei ir sprogusiam nekilnojamo turto burbului. Ir tikriausiai labai nesuklystume. Šie veiksniai išties turėjo gana svarios įtakos bankų rezultatams. Tačiau yra ir keletas kitų.
Vienas iš tokių, tai pačių bankų tarpusavyje nusistatomi rodikliai, pagal kuriuos jie lupa paskutinį kailį savo skolininkams. Kalbame apie VILIBOR. Dar praeitų metų pradžioje pasiekęs neregėtas aukštumas, šis rodiklis ne tik, kad sukėlė šoką turintiems paskolas litais, tačiau ir gerokai padidino nebeišgalinčių sumokėti eilinės įmokos, skolininkų skaičių. O tie, kurie vis dar įstengė mokėti, bankams buvo tas gelbėjimosi ratas, ant kurio ir išplaukė Lietuvos finansinė sistema. Gerokai padidėjusios įmokos bankams nešė ir daugiau pajamų, o kadangi nemokių skolininkų iki pat šiol nėra drastiškai daug, ganėtinai stabili išliko ir Lietuvos finansų sistema. Tačiau sukilęs bankų godumas, kuris nuolat buvo pridengiamas esą padidėjusia rizika, dėl ko ir kilo VILIBOR, atbaidė potencialius naujus skolininkus. Dėl to jau dabar Lietuvos komerciniai bankai ima jausti litų perteklių, kas kaip žinia taip pat neįtakoja bankų rodiklių teigiamai. Sena bankininkų tiesa, kad pinigai turi uždirbti pinigus veikė kuo puikiausiai, tačiau ne praeitais ir dar ne šiais metais. Ir tai puikiai matosi bankų veiklos rezultatuose.
Išties, užsuktas paskolų kranelis gerokai nusmukdė ne tik Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinką, Lietuvos ekonomiką, bet ir pačių bankų veiklos rodiklius. Iki praeitų metu visiems lengvai skolinę neįtikėtinas sumas, 2009-aisiai metais jie tai beveik išvis nustojo darę. Prie to dar pridėkime keletą procentų nemokių skolininkų bei motininių bankų valiutos poreikius ir štai jums visas praeitų metų finansinis rezultatas.
Šiandien bankai dar taip pat visai nepasiryžę lengvai skolinti sukauptų litų ar eurų. Reikalavimai ir palūkanos atbaido net ir tuos, kurie iš tikro norėtų ir galėtų pasiskolinti. O visi likę – paprasčiausiai net neturi tokios galimybės, nes sumažėję atlyginimai arba Darbo birža išvis nesuteikia net teisės praverti banko durų. Tačiau pernelyg pesimistinis požiūris į skolinimą, bankų rodiklių aukštyn tikrai nekilstelės. O dabar pasiskolinti vis dar yra labai sunku: arba tenka mokėti 18-20 proc. metinių palūkanų, arba sutikti su beveik logiškai nepaaiškinamom bankų sąlygom, kurių net pakenčiamomis nepavadinsi.
Tačiau net ir per milijardą patirtas nuostolis nėra jokia tragedija bet kuriam didesniam Lietuvos bankui. Situacija praeitais metais galėjo būti kur kas liūdnesnė, jei ne Lietuvos Vyriausybės skolinimasis vietinėj rinkoj už visai nemažas palūkanas, kas leido komerciniams bankams kiek pataisyti savo finansinius rodiklius. Vyriausybė šioje situacijoje sužaidė dviem frontais: vienu atveju – gavo pinigų biudžeto deficitui dengti, kitu – leido užsitikrinti tam tikras pajamas bankams. Ne itin gera naujiena tik ta, kad tas pajamas jiems užtikrintai nešim mes, visi Lietuvos piliečiai.
Kiti kategorijos įrašai:
- Skandinaviški bankai giriasi atgaivinę Baltijos šalių ekonomiką 2011-02-07 3
- Dar kartą apie mokesčius 2011-01-10 6
- Kasos aparatai turguose. Už ir prieš. 2010-12-16 6
- Šešėlinė ekonomika labiausiai pastebima... bankuose 2010-11-15 2
Komentuoti