Pasiklydę reformų verpetuose
2010-04-08 Žymos: Valdymas Paskelbta kategorijose Tribūnos atgarsiai
Kaip kažkuris iš politikų kažkada yra pasakęs, visas pastarųjų dvidešimties metų Lietuvos gyvenimas, tai ėjimas nuo vienos reformos prie kitos. Nežinantiems, ką tiksliai reiškia sąvoka „reforma“, būtų galima paprastai ir žmoniškai paaiškinti, jog tai paprasčiausia naujovė, pertvarka.
Taigi, su kažkurio Lietuvos politiko pasakyta mintimi būtų galima sutikti net nemirktelėjus. Šiandien jau galima teigti, kad Lietuva galėtų drąsiai pretenduoti į labiausiai besireformuojančių valstybių Pasaulyje jei ne TOP dešimtuką, tai TOP penkiasdešimtuką, tikrai.
Per pastaruosius dvidešimt metų, Lietuvoje įvyko tiek visokiausių reformų, kad paprastam Lietuvos žmogui bent apytikslį jų skaičių nuspėti būtų neįveikiama užduotis. O jei dar kas suskaičiuotų kiek reformoms buvo išleista pinigų, tai susidariusi suma drąsiai viršytų kelerių metų Lietuvos biudžetą. Jau net nekalbant apie tai, kiek reformų buvo pradėta įgyvendinti, tačiau nebaigta ir iki šiol dulka kur nors valdininkų stalčiuose. O visa tai taip pat kainavo.
Pati reforma, kaip esminis dalykas nėra bloga. Juk ja dažniausiai norima kažką pagerinti, pertvarkyti, sureguliuoti. Tačiau visada, prieš imantis naujos reformos, reikia tinkamai įvertinti keletą labai svarbių faktorių, tokių kaip:
1. Kiek tai kainuos visomis prasmėmis;
2. Ką naujoji reforma pakeis ir koks bus to rezultatas;
3. Ar esama situacija šalyje yra tinkama tokiai reformai;
4. Kas užsiims reformos įgyvendinimu ir išlaikys jos tęstinumą;
5. Ar bus užtikrinta reikiama kontrolė reformos įgyvendinimo metu ir jam pasibaigus.
Šie, iš pažiūros paprasti ir savaime suprantami, punktai turėtų būti kiekvieno reformatoriaus kelrodė žvaigždė. Tačiau atrodo, kad Lietuvoje šių punktų iki galo nesugebėjo įgyvendinti nei vienas buvusios reformos iniciatorius ar jos šalininkas. Tačiau tai anaiptol visai nereiškia, kad Lietuvoje trūko pačių reformų. Kaip jau buvo minėta, įvairiausių švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos, mokesčių, vidaus reikalų, ūkio, energetikos ir dar kokių tik nori, reformų, buvo sočiai. Vienos jų nenusisekė dar tik pradėtos, kitos gyvavo kur kas ilgiau, kai tuo tarpu trečios lyg ir buvo įgyvendintos, tačiau laukiamo rezultato vistiek nedavė.
Bloga reforma yra daug blogiau nei jokios, būtų galima pasakyti perfrazuojant žinomą posakį. Ir taip yra todėl, kad bloga arba blogai organizuota reforma ne tik, kad neduoda laukiamo rezultato, bet dažniausiai tik dar labiau pablogina situaciją reformuojamoje srityje. Akivaizdus to pavyzdys, nuo 2009 metų pradžios įsigaliojusi naktinė mokesčių reforma, kuri tik dar labiau pastūmėjo šalies ūkį į nuosmukį bei visiškai sužlugdė smulkųjį verslą bei savarankiškai dirbančius asmenis. Nors pasakymas sužlugdė gal ir ne visai tinkamas, kadangi dalis smulkiųjų verslininkų ir šiandien vykdo veiklą, tačiau dėl grobikiškos mokesčių politikos tai daro nelegaliai ir valstybei nemoka jokių mokesčių. O gudresni dar sugeba ir bedarbio pašalpą gauti. Taigi, vietoj didelio noro surinkti daugiau mokesčių iš tik sau pragyvenimui užsidirbančių asmenų, gavosi visiškai priešingas efektas – valstybei pačiai tenka išlaikyti šimtatūkstantinę, tikrų ir ne visai tikrų, bedarbių armiją.
Tiesa, būna ir dar blogiau. O taip nutinka tuomet, kai paskubom įgyvendintą reformą, tenka nedelsiant taisyti ir tobulinti. Čia vėl puikiausiai tinka tas pats pavyzdys su naktine mokesčių reforma, nes ji iki pat šiol praktiškai yra taisoma ir tobulinama. Tokių reformų žala dar labiau sujaukia valstybės gyvenimą, nes naujų tvarkų labirintuose pasiklysta visi, kuriuos tokia reforma paliečia. O dažnų pakeitimų ir papildymų lavina viską tik dar labiau apsunkina, ko pasekoje reformuojama sritis gali patirti visišką krachą.
Pažymėtina dar ir tai, kad kiekvieną naują reformą dažniausiai neišvengiamai lydi ir keletas neigiamų pasekmių:
1. Reforma visada yra susijusi su naujovėmis, todėl turi praeiti tam tikras laiko tarpas, kol visuomenė su jomis susigyvena. Pereinamuoju laikotarpiu galimi įvairiausi nesklandumai.
2. Naujovės visada sukelia nestabilumo ir netikrumo pojūčius. Tai ypač apsunkina verslo sąlygas, nes verslas negali būti užtikrintas dėl ateities.
3. Naujovės visada pareikalauja tam tikro kiekio laiko iš visų su reformuojama sritimi susijusių visuomenės sluoksnių. Savaime aišku, tas laikas yra atimamas iš kitų gyvenimo sričių.
4. Kiekviena reforma visada turės ne tik savo šalininkus, bet ir savo priešininkus. O tai sukuria terpę įsiplieksti konfliktams.
Štai dėl to, būtina labai atidžiai ir nuosekliai pasverti kiekvieną naują mintį pertvarkai ir tik visiškai įsitikinus, kad reformos pliusai yra svaresni nei minusai, imtis jos tolesnio įgyvendinimo. Deja, vienos nakties tam tikrai nepakanka.
Kiti kategorijos įrašai:
- Apie politiką, rinkimus ir žinomas pavardes 2011-01-29 2
- Valdžia vėl paruošė naujametinių dovanų liaudžiai 2010-12-07 1
- Aukščiausia Lietuvos valdžia - 141 galva! 2010-11-11 1
- K. Betingis grįžta... 2010-10-26 1
Komentuoti