Skandinaviški bankai giriasi atgaivinę Baltijos šalių ekonomiką
2011-02-07 Žymos: Bankai, Mokesčiai Paskelbta kategorijose Žvilgsnis į piniginę
„Manau, kad visas pasaulis stebisi, kaip greitai mums pavyko atgaivinti Baltijos šalių ekonomiką“, – komentavo Švedijos radijui tokius optimistinius rezultatus SEB banko vadovė Annika Falkengren.
Šaltinis: 15min.lt
Priežastis kodėl taip buvo pasakyta – bankų IV 2010 m. ketvirčio rezultatai Baltijos šalyse:
SEB bankas – 488 mln. eurų pelnas;
Nordea – 23 mln. eurų pelnas;
Kiek uždirbo Swedbank per IV 2010 m. ketvirtį dar nėra žinoma, tačiau III 2010 ketvirtį skelbia uždirbęs 64 mln. eurų pelno.
Tikrai puikūs rezultatai… kai šalis badauja ir kenčia vieną didžiausių ekonominių krizių. Visiškai neatsakinga ir mažų mažiausia įžeidu teigti, kad būtent bankai „atgaivino“ Baltijos šalių ekonomiką. Kas jie tokie, kad turėtų svertus atgaivinti ekonomiką? Ką gal vėl pradėjo dalyti pigias paskolas į kairę ir į dešinę? Ar siūloma banko Swedbank paskola su 22 proc. metinių palūkanų yra tas atsigavusios ekonomikos požymis? Dirdami paskutinį kailį nuo visų mūsų jie susirinko tuos milijonus ir dar drįsta kalbėti apie kažkokį „gaivinimą“. Šlykštu!
Palyginimui galima pasakyti šį tą apie banko mokesčius. Nordea bankas Danijoje ir Nordea filialas Lietuvoje.
Danijoje Nordea bankas už viso mėnesio pavedimus (jų buvo apie dešimt, iš jų du – tarptautiniai, t. y. į Nordea Lietuvos filialą) nuskaičiavo komisinių lygiai 2 Danijos kronas (~ 0,9 Lt). Kiek ima lietuviškasis Nordea ir visi kiti Lietuvoje veikiantys bankai – manau sakyti nereikia. Vienas pavedimas į kitą banką kainuoja vos ne dvigubai daugiau, ką jau kalbėti apie tarptautinius. Ar dar kyla kam klausimų, iš kur toks pelnas Baltijos šalyse?
O mūsų žiopliai finansų ekspertai ir bankininkai su šarkinais sėdi sau akis užsidengia ir turbūt tik džiaugiasi, kai skandinaviški bankai milijonus savo motininiams bankas krauna, iš mūsų paskutinius sunkiai uždirbtus litus plėšdami. Bepigu po to bankams girtis, kad su ekonomika jau viskas tvarkoj ir esą čia jie, tie „didvyriai“, kurie labiausiai prisidėjo prie to „gaivinimo“. Kur neuždirbsi tų milijonų, kai savo sąlygas diktuoji ir paprastam žmogeliui paprasčiausiai nėra kur dėtis: nors ir litą mokėdamas kam nors, mažiausiai tiek pat sumokėsi ir bankui. Bet kurį skandinavą, pamačius mūsų pajamų ir bankų paslaugų įkainių santykį, ištiktų šokas. Įdomu ar ponia ar panelė Annika Falkengren pasakė, koks minimalus atlyginimas Lietuvoje, ir kiek už paprastą pavedimą jų bankui sumoka eilinis Lietuvos žmogelis? Spėju, kad tikrai ne.
Kiti kategorijos įrašai:
- Dar kartą apie mokesčius 2011-01-10 6
- Kasos aparatai turguose. Už ir prieš. 2010-12-16 6
- Šešėlinė ekonomika labiausiai pastebima... bankuose 2010-11-15 2
- Klientų lojalumas versle 2010-10-12 0
Komentarų: 3
Dalius - 2011-02-07
Mane irgi siutina bankų mokesčiai (ir ne tik bankų). Dėl to iki šių metų pabaigos atsisveikinsiu su Nordea banku. Ir jau pradėjau domėtis unijomis (tik jų servisas labai jau primityvus.. neišeis visai be normalių bankų likti)
[Atsakyti]
just - 2011-02-07
Erzina tikrai tie bankų komisiniai.. Tik bėda, kad ne vien skadinaviški bankai taip daro, o ir tie patys lietuviški neatsilieka. Nors tas pelnas tikrai ne dėl to atsirado, tiesiog pernai su laaabai didelėm atsargom atidėjimams viskas buvo nurašoma.
[Atsakyti]
kiki - 2015-08-11
Tai bankai suvare LT i ubagyste
[Atsakyti]
Komentuoti