Kas yra meilė? (1988)
2009-10-11 Žymos: Psichika Paskelbta kategorijose LTSR Medicina
Šimtmečiais poetai, dailininkai, dramaturgai mėgino atsakyti j klausimą: kas yra meilė? Galbūt tai tik savotiška fizinio potraukio išraiška? Arba kažkokios cheminės reakcijos išdava? Mokslininkai iki šiol neranda išsamaus atsakymo. Tačiau visi sutinka, kad nesvarbu, kaip mes suprastume meilę, ji neįtikėtinai greitai užvaldo žmogų.
Amerikiečių psichiatras Leonardas Ziuminas tvirtina, kad daugelis žmonių susipažinę jau per 4 min. pajunta – abejingai išsiskirs ar taps draugais, gal net mylimaisiais.
Kokiu būdu taip greit apsisprendžiame? Gal žmogų įsimylime tik iš išvaizdos ar iš jo elgesio?
Be abejo, pamatę žmogų, mes galime nustatyti – norėtume su juo artimiau susipažinti ar ne. Du amerikiečių psichologai Karenas Dionas ir Eilines Beršidas apklausė vaikų darželių auklėtinius, su kuo jie labiausiai norėtų draugauti. Daugiausia balsų surinko simpatiški mažyliai.
Psichologai taip pat nustatė, kad ir suaugusieji sprendžia apie žmonių charakterį, protą ir netgi intelektą būtent iš to, kaip jie atrodo. Beje, vyrai labiau linkę vadovautis „estetiniais“ kriterijais negu moterys.
Kai kurie biologai mano, kad sugebėjimas įsimylėti – natūrali gamtos numatyta garantija žmonių giminei išsilaikyti. Kadangi vaikai bejėgiai būna daug ilgiau negu gyvūnų jaunikliai, vyras ir moteris priversti susivienyti, kad galėtų juos užauginti. Kaip tik todėl esą žmonės įsimyli ir tuokiasi.
Tačiau kiti mokslininkai laikosi egoistinės genų teorijos. Jų tvirtinimu, mus domina ne visos žmonių giminės, o tik mūsų pačių genų likimas. Pagal šią teoriją vyrams iš prigimties lemta būti donžuanais: kuo daugiau jie turės mylimųjų, tuo geresnės bus jų genų galimybės išlikti. O moterims pirmiausia reikalingas ištikimas gyvenimo draugas, kuris apgintų jas ir padėtų išauginti vaikus. Tik tokiu būdu galės išlikti jų genai.
Kaip tik dėl tos priežasties, tvirtina egoistinės teorijos šalininkai, vyrai dažnai vaikosi jaunų moterų. O moterys domisi ne tiek vyro išvaizda, kiek jo asmenybe ir elgesiu – jos nori žinoti, ar jis bus ištikimas, pajėgs išlaikyti šeimą.
Jeigu visa tai tiesa, kodėl nemažai moterų įsimyli visokio plauko perėjūnus, anaiptol nekeliančius pasitikėjimo? Galbūt meilė – savotiškas narkotikas? Juk ne veltui daugelis biochemikų įsitikinę, kad žmogų apėmusi aistra veikia kaip stiprūs narkotikai. Štai kodėl, išsiskyrę su mylimaisiais, esame lyg pagiringi, tarsi pergyvename „atpratimo sindromą“. Kaip tik dėl tos priežasties, tvirtina Niujorko psichiatras Maiklas Libovicas, kai kurie žmonės tarsi galvą nutrūkę puola į naują „meilės valtį“.
Čikagos universiteto profesoriaus Raimondo Katelo nuomone, tuoktis mes linkę su tais, kurie turi tokių savybių, kokių patys norėtume turėti. Kiekvienas turime realųjį ir idealųjį „aš“. Pakeisti savo elgesį itin sunku, todėl geriau rasti ką nors kitą, kuris galėtų papildyti mus iki trokštamo idealo.
Romantinės krypties rašytoja B. Kartlend – 263 romanų apie meilę autorė. Jos knygos išleistos bendru 500 mln. egzempliorių tiražu, nors kai kam jos gali atrodyti prėskios: Kartlend herojės iki vestuvių leidžiasi tik pabučiuojamos.
„Senovės graikai manė, kad dievas iš pradžių sukūrė tik vieną žmogų, kurį paskui padalijo į dvi puses – vyrą ir moterį, – sako rašytoja. – Ir iki šiol kiekvienas tikisi surasti savo antrąją pusę. Tikra meilė būna tik tada, kai jaučiate, kad ją sutikote“.
Tačiau kito specialisto nuomone, meilė tarp dviejų žmonių atsiranda pirmiausia dėl abipusio fizinio potraukio.
K. Velingas, knygos „Pirmoji meilė, pirmasis suartėjimas“ autorius, sako, kad meilėje galima išskirti tris stadijas. Pirmoji – tai nuostabus periodas, kai įsimylite: aistra didėja, širdis ima greičiau plakti, jaučiatės tarsi sparnuoti. Paprastai tokią būklę sukelia fizinis potraukis, ir sunku pasakyti, kuo visa tai gali baigtis. Bet jeigu meilė tikra, toliau ji pereina į antrą stadiją. Šiuo metu pradedate jausti tikrą dvasios giminystę. Susipažįstate su jo (jos) tėvais, draugais, randate bendrų interesų. Jeigu pasirodo, kad tarp jūsų yra pakankamai daug sąlyčio taškų, jūsų santykiai pereina į trečią stadiją. Dabar jau turite vienas kitam įsipareigojimų. Tikitės abipusio pasitikėjimo ir padarote išvadą, kad jūsų santykiai tvirti, kad jie nenutrūks dėl atsitiktinio kaprizo.
Nors tikra meilė retai būna iš „pirmo žvilgsnio“, bet viskas prasideda nuo pasikeitimo žvilgsniais. Bet kokioje situacijoje yra tam tikra, padorumo ribojama žvilgsnio trukmė. Pvz., jeigu žiūrite nors sekunde ilgiau, tai gali reikšti: „Jūs mane dominate“.
Taigi du žmonės siunčia vienas kitam užmaskuotus signalus. Jų akių vyzdžiai išsiplečia, jie demonstruoja susidomėjimą, kalba palinkę vienas prie kito.
Toliau įsijungia mūsų liaukos, ir organizme ima gamintis hormonai, kurie veikia kaip adrenalinas, pasirodantis kraujyje kritinėmis situacijomis – kai reikia būti drąsiems ir mobilizuoti visas jėgas ryžtingiems veiksmams.
Dėl to pirmieji įsimylėjimo pojūčiai, specialistų nuomone, daug kuo panašūs į tuos, kuriuos patiriame prieš kokį nors stresinį įvykį, pvz., šuolį su parašiutu, prieš egzaminą, ruošiantis daryti pranešimą, – rašoma „Weekend“ (D. Britanija).
„Mokslas ir gyvenimas“
1988, Nr. 8
Kiti kategorijos įrašai:
- Džuljetai buvo tik trylika (1986) 2009-11-05 0
- Sveikas protas ir emocijos (1987) 2009-10-19 0
- Dirbtinis apvaisinimas (1988) 2009-10-14 0
- „Gyvasis“ ir „negyvasis“ vanduo (1985) 2009-10-08 0