Siamo dvyniai (1987)
2009-10-20
Žymos: Negalia Paskelbta kategorijose LTSR Įdomybės
Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis apsigimusių vaikų pasaulyje gimsta nuo 0,27 iki 7,5%. Apsigimimų būna labai įvairių. Viena sunkiausių formų – suaugę dvyniai, vadinamieji Siamo dvyniai.
Jau XIX a. pabaigoje buvo skiriami dviejų tipų dvyniai: monozigotiniai (identiški, vienaląsčiai) ir dizigotiniai (neidentiški). Apvaisinimo metu vyriškai lytinei ląstelei spermatozoidui susijungus su moteriška lytine ląstele, susidaro naujo tipo ląstelė – zigota, iš kurioj vystosi būsimasis individas. Monozigotiniai dvyniai vystosi iš vienos zigotos, apvaisintos vienu spermatozoidu. Dizigotiniai dvyniai vystosi iš dviejų zigotų apvaisintų dviem spermatozoidais. Šie dvyniai gali būti skirtingų lyčių, charakterio bei išvaizdos. Monozigotiniai dvyniai visada būna vienos lyties, dažniausiai moteriškos, visiškai panašūs, turi tą pačią kraujo grupę. Juos sunkiai skiria ne tik draugai, bet ir tėvai.
Siamo dvyniai dažniausiai vystosi iš monozigotinių dvynių. Vystantis zigotai, susidaro dvi grupės ląstelių: iš vienų vystosi būsimasis embrionas (embrioblastas), o iš kitos – dangalai apie jį. Kai vystosi dvyniai, susidaro du embrionai, kurie būna vienas šalia kito. Jei embrioblastai pakankamai atsiskiria vienas nuo kito, gimsta normalūs monozigotiniai dvyniai, jei embrioblastai nepakankamai atsiskiria vienas nuo kito, gimsta visai suaugę dvyniai.
Siamo dvyniai gimsta retai – 1 iš 100 000 gimimų. Jie visada būna monozigotiniai ir tos pačios lyties. Šiuos apsigimimus lemiantys veiksniai gali būti įvairūs: fiziniai (jonizuojanti radiacija, terminis, mechaninis poveikis), cheminiai (medikamentai chemikalai, įvairios anflkonceptinės priemonės), alimentariniai (nepilnavertė motinos mityba, nepakankamas vitaminų, aminorūgščių, mikroelementų kiekis), biologiniai (virusai, bakterijos ar jų toksinai), psichogeniniai (neigiamos emocijos, psichinės traumos) ir kiti.
Suaugę dvyniai pagal išsivystymą ir suaugimo laipsnį gali būti asimetriniai ir simetriniai. Asimetrinis gyvenęs dvynys yra literatūroje aprašytas ispanas Koloredas, kurio parazitinis dvynys turėjo žemyn kabančią galvą.
1965 m. Peru teritorijoje aptikti suaugę simetriniai dvyniai, gimę akmens amžiuje. Iš archeologinių kasinėjimų galima daryti išvadą, kad antikos, viduramžių laikais suaugę dvyniai gimę dažniausiai tuoj mirdavo (paprastai randama tik tokių naujagimių liekanų). Tačiau įvairiuose dokumentuose užfiksuota atvejų, kai suaugę simetriniai dvyniai yra gyvenę.
XVI a. Airijoje gyveno dvigalvis individas. Jis koncertuodavo, dainuodavo dviem balsais ir tuo žavėdavo publiką. Ypač žiūrovams patikdavo, kai abi galvos tarpusavy ginčydavosi. Abi galvos reagavo į kojos sužeidimą, tačiau į viršutinės kūno dalies insultą reagavo tik viena galva, tai rodo, kad jų kraujotaka nebuvo visiškai bendra. Šis žmogus mirė 28 metų.
XV a. rasta geležinė plokštelė, kurioje pavaizduotos galvomis suaugusios dvynukės. Mergaitės augo Vormso mieste (VFR) ir išgyveno 10 metų. Vienai susirgus ir mirus, greitai mirė ir kita. XX a. Sibire gimė berniukų pora – Slavą ir Vova. Jie taip pat buvo suaugę galvomis. Berniukų galvos smegenys buvo atskiros, tačiau smegenų dangalai buvo bendri. Tokie apsigimimai reti.
Didelį susidomėjimą buvo sukėlusios 1701 m. Vengrijoje gimusios Elena ir Judita. Jos buvo suaugusios per kryžkaulį ir uodegikaulį. Šios nelaimingos mergaitės tapo teologinių diskusijų objektu. Teologų susirinkimuose buvo svarstoma: jei mergaičių kūnai suaugę, tai ar jų sielos taip pat suaugusios? Jei viena mergaitė nusikals ir jos siela pateks i pragarą, tai kur turi patekti kitos mergaitės siela – į rojų ar į pragarą?
Pasaulinės šlovės sulaukė 1811 m. Siame (dabartiniame Tailande) kino ir tailandietės šeimoje gimę dvyniai: Engas ir Čangas. Nuo to laiko visi suaugę ir visiškai išsivystę simetriniai dvyniai vadinami Siamo dvyniais. Motina berniukus slėpė, nes Siamo karalius apsigimusius vaikus nužudydavo. Pagal padavimą, jie atneša šaliai nelaimę. Iš pradžių jie miegodavo tik veidais vienas į kitą, vėliau taip ištreniravo juos jungusį audinį, kad galėjo ritmingai vaikščioti ir bėgioti petys į petį, išmoko plaukioti. Visa tai jie darė gana greitai. Daug skaitė, skirtingai mąstė, jautė, dažnai atskirai skaitydavo, dirbdavo, miegodavo. 16 metų berniukus pastebėjo anglų kapitonas, kuris juos nuvežė į JAV ir rodydavo kaip sensaciją varjetė ir cirke. 32 metų Engas ir Čangas vedė amerikiečio dvasininko dvi dukras ir susilaukė 22 vaikų (Čangas – 12, Engas – 10, 2 iš jų buvo kurčnebyliai). Abi žmonos turėjo po namą ir dvyniai lankydavo jas pagal griežtai nustatytą šeimos grafiką.
Kai senatvėje Čangas pradėjo gerti, Engas taip pat apsvaigdavo, nors jis buvo abstinentas. Prasidėjo tarp brolių nesutarimai, bylinėjimasis ir dvyniai norėjo būti atskirti. Dauguma žymių chirurgų, tarp jų ir Rudolfas Virchovas, juos apžiūrėjo, tačiau operuoti nesutiko. Kaip vėliau parodė patologoanatominis tyrimas, broliai buvo suaugę ne tik paviršiniais krūtinės sluoksniais, bet turėjo bendrą diafragmą ir kepenis. Ir svarbiausia – jų kraujagyslės buvo bendros. 63 metų Čangas susirgo plaučių uždegimu ir mirė. Po 2 valandų mirė ir Engas. Tai pirmieji suaugę dvyniai, kurie sulaukė tokio ilgo amžiaus.
Dar vienas suaugusių dvynių pavyzdys – Bohemos seserys – Roza ir Juzefa Blažek, gimusios 1878 m. Jos buvo suaugusios dubenimis. Jų vidaus organai buvo atskiri, bet šlapimo pūslė, makštis, analinė anga – bendros. Juzefos buvo neišsivysčiusi gimda. 1910 m. Roza pagimdė sūnų, bet maitinti galėjo ir Juzefa. Šios seserys dvynės mirė 45 metų amžiaus.
Daug literatūros yra sukaupta apie dvynius filipiniečius Liucijų ir Simplicijų Godinus. Jie labai mėgo tenisą, riedučius, vairuoti sportines mašinas. Buvo vedę monozigotines seseris. Literatūroje pasakojamas toks atvejis: kartą Liucijus pažeidė kelių eismo taisykles ir pagal įstatymą turėjo būti pasodintas į kalėjimą, tačiau policininkas nežinojo, ką daryti su Simplicijumi ir abu paleido. 1936 m. Liucijus mirė. Brolis buvo tuoj pat atskirtas, tačiau išgyveno tik 2 paras, nes nefunkcionavo bendra tiesioji žarna.
1970 m. Saratove gimė suaugusios dvynės. Jos turėjo dvi galvas, dvi krūtinės ląstas du stuburus, bet tik dvi rankas ir dvi kojas. 1980 m. Bulgarijoje gimė suaugusios mergaitės. Jų nervų sistemos buvo atskiros: kai viena mergaitė verkė, kita galėjo miegoti. Šios mergaitės turėjo vieną širdį ir todėl jų gyvybingumas buvo ribotas, nes viena širdis bei aorta, vystantis mergaitėms, nepajėgi palaikyti gyvybę. Atskirti dvynių tokiais atvejais neįmanoma.
Siamo dvynius skirti pradėta prieš kelis dešimtmečius. Šios operacijos labai rizikingos, visi organai ir sistemos turi būti visapusiškai mediciniškai ištirti. Atskiriant suaugusius dvynius, abiejų Siamo dvynių išgyvenimo tikimybė nėra vienoda. Dažnai gydytojas per operaciją turi spręsti, kuriam iš jų palikti gyvybiškai svarbius organus, o kurį pasmerkti. Tačiau kas gali garantuoti, kurio dvynio tikimybė išgyventi yra didesnė.
Nepaisant visų sunkumų, atskyrimo operacijų kasmet daugėja. Pirmoji sėkminga operacija buvo padaryta 1902 m. Paryžiuje. Buvo atskirtos indų dvynukės Rodika ir Dodika, suaugusios krūtinkauliais. Joms buvo 13 metų.
Šiuo metu yra žinoma daugiau kaip 100 suaugusių dvynių atskyrimo atvejų. Štai keli. 1980 m. Čekoslovakijoje gimė dvyniai, suaugę virkštele, kepenimis ir krūtinkauliu. Jie buvo suaugę vienas prieš kitą. Gydytojai juos atskyrė tik gimusius. 1984 m. kovo mėnesį grupei japonų gydytojų pavyko atskirti dviejų mėnesių Siamo dvynes, kurios buvo suaugusios krūtinės ir pilvo organais. Jos turėjo vienas kepenis dvi širdis. Operacija, kurią darė 30 chirurgų, truko šešias valandas. Padalytosios kepenų dalys labai gerai regeneravo ir po 6-8 parų pradėjo funkcionuoti, o vėliau – ir augti.
1968 m. Madrido klinikoje gydytojai negalėjo atskirti Siamo dvynių todėl, kad šie turėjo bendrą širdį. Vadinasi, vienas turėjo mirti. Gydytojai kreipėsi į teologą, klausdami patarimo. Tas savo ruožtu kreipėsi į Vatikaną. Vatikanas pasisakė prieš operaciją.
Nepaisydama sunkumų, medicina stengiasi padėti Siamo dvyniams atsiskirti.

4. Ispanas Koloredas 5. Dvigalvis dvynys iš Airijos 6. Dvynukės iš Vormso miesto 7. Dvyniai Slava ir Vova 8. Dvynės Elena ir Judita 9. Dvyniai Engas ir Čangas 10. Dvynės Roza ir Juzefa 11. Dvyniai Liucijus ir Simplicijus jaunystėje 12. Liucijus ir Simplicijus su žmonomis 13. Saratovo dvynukės 14. Bulgarijos dvynukės su atskiromis nervų sistemomis 15. Čekoslovakijos dvynukės: viršuje - atskirtos; apačioje - prieš atskyrimą
Med. m. k. Aleksandras Vitkus
„Mokslas ir gyvenimas“
1987, Nr. 12
Kiti kategorijos įrašai:
- Ar tikrai jau meilė? (1987)
2010-03-10 0
- Sergstint natūrinę ir kultūrinę ekologiją (1988)
2010-01-11 0
- Komunalinio ūkio potencialo stiprinimas (1985)
2009-12-15 0
- Laikas niekada nesustoja (1984)
2009-12-13 0