Nauja degalinė Nr. 95 Kretingoje

Besiplečiantys integraciniai ryšiai, didėjantys darbo žmonių poilsio, kelionių ir turizmo poreikiai, pagaliau kylantis automobilizacijos lygis šalyje verčia intensyviai tiesti tarprespublikines automagistrales, respublikinės ir vietinės reikšmės kelius. Kartu reikia tobulinti ir važiuojančio šiais keliais transporto aptarnavimą. Tokia dinamiška tendencija pagal prognozes išsilaikys bent jau iki šio amžiaus pabaigos. Todėl reikės plėsti degalinių tinklą, daugiau degalinių turės teikti kai kurias technines paslaugas, pardavinėti detales, išfasuotus į smulkią tarą naftos produktus, reikalingus automobilio eksploatacijai.

Iki 1980 metų degalinių tinklas respublikoje buvo plėtojamas menkai. Valstybiniam naftos produktų tiekimo komitetui priklausė 67 degalinės. Kai kur degalus gyventojams pardavinėjo Lietkoopsąjungos organizacijos. Ypač trūko degalinių Vilniuje, Kaune, prie tarprespublikinių bei respublikinių automagistralių ir kelių, kaimo vietovėse. Direktyviniai šalies ir respublikos organai 1983 metų pabaigoje priimtame nutarime pareikalavo iš esmės padidinti degalinių skaičių ir pajėgumą, per 3-4 metus pastatyti tiek degalinių, kad būtų galima atskirti valstybinio ir individualaus autotransporto aptarnavimą, o nuo 1987 metų pradžios visur pereiti prie degalų pardavimo individualiems vartotojams tik už grynus pinigus. 1984-1986 metais nuveikta nemažai. Pastatyta per 60 bendro naudojimo degalinių, kurių pajėgumas daugiau kaip 16 tūkst. automobilių per parą, tarp jų 10 stacionarinių importinių (suomiškų). Trys „Makrotank“ tipo kompleksai su mini autoservisais, automatinėmis plovyklomis, autodetalių, fasuotų naftos produktų ir kelionės prekių parduotuvėmis pastatyti prie automagistralės Vilnius-Kaunas (Vilniuje ties Gariūnais ir Žiežmariuose) bei Kretingoje. Kiekvienas jų gali įpilti degalų iki 1000 automobilių per parą. Mini autoservisuose atliekama individualių automobilių „Volga“, „Moskvičius“, ,,Žiguli“, „Zaporožietis“ techninis aptarnavimas, diagnostika, smulkus remontas, reguliavimas, nustatoma anglies dioksido koncentracija išmetamosiose dujose, subalansuojami ratai, sureguliuojami žibintai, pagreitintai įkraunami akumuliatoriai, pakeičiami tepalai ir kt.

Vasaros metu paslaugas dar teikia „Poltank“ tipo degalinės Nr. 83 Vilniuje, Molėtų plente, ir Nr. 84 Polocko gatvėje, Nr. 79 Kaune, Ašigalio gatvėje, Nr. 81 Kuršėnuose, Nr. 80 Klaipėdoje, Smiltelės gatvėje, Nr. 88 Panevėžyje, Ramygalos gatvėje, taip pat seniau pastatytos degalinės Nr. 7 Vilniuje, Raudonosios Armijos prospekte, Nr. 10 Kaune, Z. Angariečio gatvėje, Nr. 25 Šiauliuose, Lenino gatvėje, Nr. 18 Klaipėdoje, Kretingos plente. Jose, taip pat daugelyje rajonų centrų, parduodami reikiamo asortimento fasuoti naftos produktai bei kai kurios automobilių eksploatacijai reikalingos prekės.

Nemažai degalinių rekonstruota, senos degalų išdavimo kolonėlės keičiamos naujomis Čekoslovakijos gamybos „Adast“ tipo kolonėlėmis, kurios gerokai našesnės, be to, turi distancinio valdymo įtaisą skaitikliui grąžinti į nulinę padėtį prieš kiekvieną degalų išdavimą. Diegiamos ir kitos techninės priemonės, užtikrinančios ir geresnę apskaitą bei kontrolę. Visa tai leido per pastaruosius dvejus metus padidinti degalų pardavimą gyventojams daugiau kaip 90 procentų.

1986 metais atiduota eksploatuoti 26 degalinės, iš jų didelio pajėgumo degalinės Lazdijuose bei Radviliškyje. Rekonstruotos, atskiriant valstybinio ir individualaus autotransporto aptarnavimą, degalinės Ignalinoje, Anykščiuose, Zarasuose, Kupiškyje, Prienuose, Kryžkalnyje, Druskininkuose, Jurbarke, Trakuose, Tauragėje ir Elektrėnuose.

Sudaryta degalinių išdėstymo schema respublikoje iki 1990 metų.

Pagal ją prie automagistralių, respublikinės reikšmės kelių, miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse 1987-1990 metais dar numatoma pastatyti per 40 degalinių, kurių pajėgumas beveik 20 tūkst. aptarnautų automobilių per parą. (Kaimo vietovėse degalines įpareigotos statyti Lietkoopsąjungos organizacijos.)

Numatoma įdiegti degalų išdavimą pagal kreditines korteles autotransportui, aptarnaujančiam miestus. Tam kartu su Vilniaus taksi parku, greitosios medicininės pagalbos autoūkiu ir kitomis organizacijomis, neturinčiomis žinybinių degalinių, atlikti paruošiamieji darbai.

XII penkmetis taps tolesnio techninių paslaugų, teikiamų individualaus transporto vairuotojams prie degalinių, plėtojimo penkmečiu. Vykdant 1985 metais komiteto sudarytą kompleksinę programą iki 2000 metų, numatyta įrengti technines paslaugas teikiančius paviljonus prie esančių ir naujai statomų degalinių Rokiškyje, Šiauliuose, Ukmergėje, Telšiuose, Kaune, Kapsuke, Vilniuje, Jonavoje, Kryžkalnyje, Alytuje, Sniečkuje, Palangoje, Druskininkuose, Panevėžyje.

Pernai individualių transporto priemonių vairuotojams suteikta techninių paslaugų už 130 tūkst. rublių. Tai 3,5 karto daugiau negu 1985 metais. Penkmečio pabaigoje jų apimtis turi išaugti iki 450 tūkst. rublių per metus. Didės fasuotų naftos produktų, autodetalių, kelionės prekių pardavimo mastas, plėsis atliekamų paslaugų asortimentas bei punktų geografija.

Degalinių plėtojimo ir techninio pertvarkymo programa reikalauja pertvarkyti ir valdymo struktūrą, kadrų mokymą bei auklėjimą. Jau dabar degalines aptarnauja per 800 operatorių, nemažas būrys remontininkų. Tai profesijos, reikalaujančios ne tik techninių, bet ir materialinių vertybių bei prekinės apskaitos žinių. Todėl didelė reikšmė teikiama kadrų mokymui. 1990 metais numatoma pastatyti kursinį mokymo kombinatą. Kadangi dar trūksta kvalifikuotų darbininkų, XIII penkmetyje planuojama pradėti statyti profesinę technikos mokyklą.

1985 metais pakeista degalinių valdymo struktūra. Respublikinės degalinių valdybos funkcijos perduotos naftos produktų tiekimo įmonėms. Tai leidžia ne tik operatyviau spręsti degalinių remonto, bet ir jų darbo organizavimo, aprūpinimo kadrais tobulinimo klausimus, kelti klientų aptarnavimo kultūrą.

Alfonsas Velička

LTSR valstybinio naftos produktų tiekimo komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas

Žurnalas „Mokslas ir Technika”

1987, Nr. 1