Lietuviai gana drovi ir konservatyvi tauta. Su tuo sutinka daugelis istorikų ir sociologų. Tačiau juk ir didžiausias konservatyvumas turi ribas, kurios gali būti peržengtos. Ypač jei įsijungia smalsumas ir ieškojimas kažko naujo. Be to, pastarieji du dešimtmečiai smarkiai įtakojo lietuvių būdą ir tuo pačiu užaugino naują jaunų žmonių kartą, kuri, kaip ir kiekviena nauja, gerokai skiriasi nuo buvusios prieš tai.

Seksas tūlam lietuviui buvo tabu daugelį metų. Pats seksas aišku buvo (kitaip juk būtume jau išnykę), tačiau apie jį buvo kalbama puse lūpų ir dažnai su gėdos ar bent jau su gerai juntamu nepatogumo prieskoniu. Dar didesnis nepatogumas buvo prisipažinti jog ir lovoj poros susiduria su vienomis ar kitomis problemomis, kurios dažnai įtakoja tarpusavio santykių kokybę. Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų lovoje – monotonija, kuri dažnai žudo net tyriausius jausmus. Vakarų Europa, JAV, kurios gerokai liberalesnės sekso tema, senokai suprato šią problemą ir ėmė ieškoti būdų kaip ją spręsti. Vienas iš tokių būdų kaip susidoroti su šia problema, buvo sekso prekės, kurios į dviejų žmonių guolį įnešdavo ne tik naujų pojūčių, bet neretai pasitarnaudavo ir kaip gydomoji priemonė, padedanti įveikti pačias įvairiausias porų intymumo problemas. Dėl to, kapitalistiniame Pasaulyje dar praeitame amžiuje ėmė sparčiai populiarėti sekso prekių parduotuvės, kur buvo galima įsigyti visko – nuo pačių intymiausių žaisliukų skirtingiems poreikiams iki pornografinės vaizdo medžiagos, žurnalų, seksualių rūbų, seksualumą skatinančių priemonių ir dar daug ko kito, kas tik siejosi su seksu ir intymumu.

Lietuvoje pirmosios sekso reikmenų parduotuvės duris atvėrė taip pat praeito amžiaus pabaigoje, tik gerokai vėliau ir, deja, iškart buvo pasmerktos žlugti. Lietuviai iki pat šiol dar jaučiasi nepatogiai, kai tenka atsidurti šalia sekso reikmenų parduotuvės, o prieš dešimtmetį tokių prekybos vietų vengė iš toli. Drąsiausi, tiesa, užsukdavo ir net kai ką įsigydavo, tačiau visada jausdavosi nepatogiai ir dažnai apsilankydavo tik sutemus ar įsitikinę, kad jų niekas nemato. Taip pat nemažai klientų užsukdavo tik kiek paėmę „ant drąsos“. Ne ką lengviau sekso parduotuvėms sekdavosi ir su darbuotojais. Retas kuris pareikšdavo norą dirbti pardavėju tokioje prekyvietėje.

Naujų vėjų į šią sritį įnešė smarkiai išpopuliarėjęs internetas. Sekso reikmenų pardavėjams atsirado puiki galimybė aptarnauti visus norinčius ir bet kuriuo paros metu nesirūpinant nei patalpomis, nei pardavėjais. Visam tam, tereikėjo vos ne paprasčiausios interneto puslapio, kuriame užteko patalpinti informaciją apie prekes, pirkimo procedūrą ir pristatymą. Viskuo kitu pasirūpindavo paieškos sistemos ir patenkinti (arba ne) klientai. Taip ir lietuviškajame internete, kaip grybai po lietaus, ėmė dygti „sexshopai“. Ypatingai jų pagausėjo pastaraisiais metais, nes matyt daugelis įžvelgė tam tikrą neužpildytą nišą, kuri pakankamai greitai galėjo duoti nemažą grąžą.

Iš to galima suprasti, kad sujudo ir konservatyvieji lietuviai. Juk perkant elektroninėje parduotuvėje nereikia bendrauti su pardavėjais ar nerimauti, kad nepamatytų kaimynas, kokiose vietose lankaisi. Be viso to, perkant elektroninėje erdvėje tas pačias prekes galima įsigyti ne tik gerokai pigiau, bet ir jas rinktis ir apžiūrinėti neribotą laiką. Tiesa apžiūrinėjimas apsiriboja tik paveikslėliu, tačiau vis geriau, nei jaustis nepatogiai atsistojus prie lentynos su įvairiais „daikčiukais“, kuriuos gal būt matai pirma kartą ir apie kuriuos nieko neišmanai. O perkant tokią prekę, kuri bus panaudota sutuoktinių miegamajame, juk reikia pasitarti ir su antrąja puse, kurios galbūt nieku gyvu nenusitempsi į realią sekso reikmenų parduotuvę.

Pirkimo procedūra elektroninėse parduotuvėse išties pakankamai paprasta. Tereikia išsirinkti patikusią prekę, užsiregistruoti tą prekę siūlančioje svetainėje, pasirinkti pristatymo būdą (dažniausiai siūloma pasirinkti iš pašto, kurjerio tarnybos ir autobusų stoties pervežimo paslaugos), sumokėti už ją banko pavedimu ir ramiai laukti savo prekės. Vienintelis minusas, kad pirkdami tokią prekę elektroninėje erdvėje, jos negalite apžiūrėti realiai ir dėl higienos sumetimų, sekso reikmenys nepriimami atgal.

Šiandien internete galima aptikti pačių įvairiausių elektroninių parduotuvių, prekiaujančių seksui skirtomis prekėmis. Įsigyti tokių prekių galima ir gana profesionaliai atrodančiose svetainėse, kurios dažnai priklauso prekybos įmonėms, ir ne ką prasčiau parengtose elektroninėse prekyvietėse, kur tas pačias prekes pardavinėja pavieniai asmenys. Esminis skirtumas tarp paminėtų elektroninių parduotuvių yra tas, kad vienose iš jų galima aiškiai pamatyti iš ko turite galimybę įsigyti patikusią prekę (aiškiai nurodytas bendrovės pavadinimas, adresas, pateikiami telefonai), tuo tarpu kitose tokios informacijos nėra. Skiriasi ir tų pačių prekių kaina. Kartais net dvigubai ir daugiau. Iš to galima susidaryti nuomonę, kad pavieniai asmenys, prekiaujantys tokiais reikmenimis, kažkaip sugeba išvengti mokesčių ir daugumos administracinių išlaidų, kai visa tai yra neišvengiama įmonėms.

Taigi, šiandien galima rinktis, ne tik patikusią parduotuvę, bet ir kainos bei patikimumo santykį, ko, deja, negalima pasakyti apie asortimentą. Tą pačia prekę galima rasti daugelyje elektroninių parduotuvių, todėl pasirinkimas kol kas nėra lemiamas veiksnys, kuriuo konkretus pardavėjas stengtusi pritraukti klientus.