Kad „LEO LT“ pagaliau bus išardyta – didelis pliusas, tačiau kas laukia po to? Juk praktiškai vėl grįžome į pradinį tašką, taip per penketą metų (nuo įstojimo į ES) nieko ir nenuveikę ta linkme. Po susitarimo su „NDX energija“ pasirašymo, Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sakė: „Mes išvalėme sceną strateginiam investuotojui naujos atominės elektrinės statybai. Tai yra svarbiausia. Viskas atlikta, scena išvalyta.“ Įdomu tik kam? Naujai aferai? Ką šįkart kursime?

Ignalinos atominė elektrinė, kaip žinia, bus sustabdyta jau už kelių savaičių. Nuo to pat momento, kai nustos dirbę Ignalinos atominės reaktoriai, elektra visiems pabrangs beveik trečdaliu, tuo pačiu neišvengiamai kils ir prekių bei paslaugų kainos tad po naujųjų Lietuvos laukia dar vienas skaudus smūgis. O vizijos apie elektros tiltus ir naujas atomines elektrines vis tolsta ir tolsta, lygiai kaip kaimynai (Rusija ir Baltarusija) vis garsiau ima kalbėti apie naujų atominių elektrinių statybas visai šalia Lietuvos sienos.

Štai tokia ta mūsų energetinė nepriklausomybė – „nužudėm žvėrį“, kurį patys ir sukūrėm, tačiau bekurdami ir „bežudydami žvėris“ trypčiojam toje pačioje vietoje, su ta pačia nepriklausomybės vizija.

Susiję įrašai:

1. Sujungs elektros skirtymo bendroves
2. Praalkęs Lietuvos liūtas, taikosi praryti savo kūrėją
3. Nuo 2010-01-01 brangsta elektra ir dujos

Nors „NDX energija“ vadovas Ignas Staškevičius vis dar kalba apie tai, kad LR Vyriausybės siūlomi 680 mln. yra per maža suma, tačiau šįkart jau didesnis dėmesys yra kreipiamas į kitas detales, kurios privačiam akcininkui ima atrodyti kur kas svarbesnės. O tai – Vyriausybės pažadas, kad ši jau niekada nebekeis sprendimo dėl LEO LT išformavimo, o taip pat viešai paskelbs, kad kuriant LEO LT viskas buvo padaryta nenusižengiant jokiems įstatymams. Kitaip tariant – „NDX energija“ labiau susirūpino savo ateitimi ir garbe nei pinigais.

Sprendimo išardyti LEO LT naudingumu Lietuvoje mažai kas abejoja. Dauguma pritaria nuomonei, kad toks darinys yra tik žalingas Lietuvai ir jis turi būti panaikintas. Tačiau, kas šiandien gali garantuoti, kad esama Vyriausybė nepasodins Lietuvos energetikos į kito liūto narvą? Tuo labiau, kad konservatorių privatizacijos (o gal labiau tiktų sakyti „prichvatizacijos“?) istorija turi tokių faktų, kurie tikrai nedžiugina daugelio. Vienas ryškiausių – „Mažeikių nafta“ privatizavimas, kai nei viena šios įmonės privatizavimo stadija (o ji buvo perkama ir parduodama ne kartą) Lietuvai neatnešė jokios naudos.

„NDX energija“, vadovaujama protingų ir patyrusių verslininkų, neturėtų leistis į ginčus su Lietuvos Vyriausybe. Tuo labiau oficialius tarptautinius, kadangi tai būtų nenaudinga abiems pusėms. Tačiau politika ir verslas, iki šiol buvę glaudžiai susiję, pamažu gali pradėti tolti vienas nuo kito. Tiesa, „švaraus“ verslo politikoje dar nebuvo, nėra ir tikriausiai dar ilgokai nebus. O to priežastis labai paprasta – to purvo, kurio pakankamai turi Lietuvos politika, užtenka ir bet kuriam verslui, kuris tik sugalvoja „susidraugauti“ su lietuviška politika.

Susiję įrašai:

1. Pigo elektra ir dujos

Iš pirmo žvilgsnio, tokia situacija truputi išmuša iš vėžių. Kur girdėta, kad verslininkai save paduotų į teismą ir siektų iš savęs prisiteisti tokias sumas? Nes juk realiai ir AB „VST“ ir bendrovė „NDX energija“ priklauso tiems patiems asmenims. Dar daugiau… bendrovė „NDX energija“ buvo tam ir įsteigta, kad galėtų įsigyti minėtą valstybinę įmonę. Tačiau čia tik pirmos minties klausimas, į kurį atsakymas paaiškėja iškart, kai tik į viską pažvelgiama šiek tiek giliau.

Pamodeliuokime situaciją detaliau. 2003-ieji metai. Kai buvo priimtas sprendimas parduoti AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, po neilgos potencialių pirkėjų atrankos, liko vienintelis kandidatas – „VP dešimtukas“, kuriam beveik išimtinėmis teisėmis ir suteikta galimybė įsigyti elektros energijos skirstymo įmonę „Vakarų skirstomieji tinklai“. Vos tik gavęs tokią galimybę, „VP dešimtukas“ įkuria įmonę „NDX energija“, kuri ir nusiperka šią, Vakarų Lietuvoje elektros energiją skirstančią, įmonę. Jos pardavimo kaina – 539,846 mln. litų. Pardavimo kaina nustatoma pagal naudojamąją vertę perduodant energiją tuometinėmis elektros energijos kainomis. Nors iš karto po to, nustatyta kelis kartus didesnė rinkos kaina, o nepraėjus nė metams, 2004-aisiais, naujieji AB „VST“ savininkai oficialiai pervertina bendrovės turtą ir jos vertė išauga iki 2,5 mlr. litų. Tačiau pats „VPM dešimtukas“, iš esmės, į šį sandorį neinvestuoja nei vieno savo lito. Sandoriui finansuoti, bendrovė „NDX energija“ paima sandorio vertės dydžio paskolą ir ja atsiskaito už įsigytas AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ akcijas, kurią vėliau, pagal dabar pateiktą ieškinį, perduoda dengti pačiai bendrovei „VST“. Taigi, išeina taip, kad buvo paimta paskola, už ją įsigyta bendrovė, kuriai ir pavesta grąžinti pasiimtą paskolą. Sandoris milžiniškas, įsigyta strateginė bendrovė, tačiau jokių realių savų pinigų tam nereikėjo – kitaip sakant, bendrovė „Vakarų skirstomieji tinklai“ įsigyta visiškai už dyką.

Na, bet tegul… Tarkim visa tai vidinės „VP dešimtukas“ problemos, su kuriomis jis ir tegu tvarkosi. Valstybė vistiek gavo kažkokią sumą pinigų, tad sandoris, kokia ten jo suma bebūtų, įvyko. Tačiau ir tuo „VP dešimtukas“ nepasitenkina. Praėjus penkeriems metams, 2008-ųjų metų pavasarį, tuometinė LR Vyriausybė su tuo pačiu privačiu investuotuoju „NDX energija“ įsteigia naują bendrovę skambiu pavadinimu – Lietuvos elektros organizacija, kurios pavadinimą iškart sutrumpina iki „LEO LT“. Lietuvos Vyriausybė į šią bendrovę įjungia 2 valstybines įmones: AB „Lietuvos energija” ir AB „Rytų skirstomieji tinklai”, o privatus investuotojas „NDX energija“ – trečiąja, AB „VST“. Tik šįkart, dalinantis naujosios įmonės akcijas, bendrovės „VST“ turtinis įnašas įvertintas žymiau brangiau, kai tuo pat metu likusios dvi valstybinės įmonės vėl nuvertintos. Taip privačiam investuotojui atitenka 38,3 % bendrovės „LEO LT“ akcijų, o Vyriausybei – likę 61,7 %. Atkreipiame dėmesį į skaičiukus, nes jie tuoj pasidarys dar labiau reikšmingesni.

Taigi, praėjus kiek daugiau nei metams, po bendrovės „LEO LT“ įkūrimo, jau šiomis dienomis, priimamas sprendimas naikinti „LEO LT“. Ir dar iki akcininkų susirinkimo pateikiamas ieškinys teismui, apie kurį rašyta pradžioje. O tai reiškia, kad patenkinus tokį ieškinį, 61,7 % ieškinio sumos turėtų padengti valstybė, nes būtent tokia dalis „NDX energijos“ akcijų priklauso Lietuvai, po „LEO LT“ steigimo sutarties pasirašymo. Be to, jei gautas ieškinys būtų patenkintas, pasikeistų ir visų trijų „LEO LT“ sudėtyje esančių bendrovių finansinė padėtis, todėl, tikėtina, kad po likvidavimo, kai kas dar labiau praturtėtų (pvz. AB „VST“), o kai kas dar labiau nuskurstų (pvz. likusios dvi valstybinės energetikos įmonės).

Taigi, „VP dešimtukas“ ir toliau sėkmingai bando pasipelnyti iš Lietuvos žmonių: pirmiausia visiškai už dyką pasiimdamas elektros skirstymo bendrovę, o vėliau dar ir prisiteisdamas tam tikras sumas.

Kitas reikšmingas aspektas yra tas, kad patenkinus reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, būtų neįmanomas ir bendrovės „LEO LT“ likvidavimas, todėl šis darinys ir toliau gyvuotų.

Pabaigti norisi vienu paprastu retoriniu klausimu: ar dar kas nors neįsitikinote, kad už Jus jau senai „viskas pagalvota“?

Susiję įrašai:

1. Praalkęs Lietuvos liūtas, taikosi praryti savo kūrėją
2. „Liūtas“ krito. Elektros skirstymas vėl tapo valstybiniu
3. Sujungs elektros skirtymo bendroves

Po tokio Konstitucinio Teismo sprendimo, prasidėjo įvairiausios kalbos, kol galiausiai Seimo Audito komitetas, 2009 m. balandžio 1 d. (gal ne be reikalo pasirinkta tokia data?) pradėjo svarstyti įstatymo projektą, kuriuo siekiama, kad pypkoriaus premjero inicijuota sutartis dėl Leo LT įkūrimo būtų pripažinta niekine. Taip buvo žengtas nedidelis žingsnelis link to, kad Lietuva atsikratytų egzotiškų gyvūnų veisimo ir tokiu pat žingsneliu priartėtų prie energetinio saugumo.

Liūtukas sunerimo. Jau sekančią dieną, buvo sulaukta „NDX energijos“ pirmininko I. Staškevičiaus griežto įspėjimo, kuriuo jis nedviprasmiškai leido suprasti, kad jei būtų priimtas sprendimas išformuoti Leo LT, tai Lietuvai tektų ilgai bylinėtis Stokholmo arbitraže. Neoficialiais duomenimis žala bendrovės Leo LT akcininkei, privataus kapitalo įmonei „NDX Energijai“ skaičiuojama milijardais litų. Prasitariama, kad tai galėtų kainuoti po 1000 Lt. kiekvienam Lietuvos gyventojui (įdomu, gal skolą sumažintų, jei pasižadėtume ateinančius kelis metus viską pirkti tik iš „Maximos“?). Netruko atsirasti ir pasekėjų. Paklusniai galveles pradėjo linkčioti ir Valstybės kontrolė su V. Bernatoniu priešakyje. Leo LT ardymas… „būtų ilgas ir brangus procesas“ sakė pastarasis. O mūsų naujasis premjeras A. Kubilius, prabilo vienas pirmųjų, nedviprasmiškai leidęs suprasti, kad labai atsargiai vertina Leo LT išformavimo galimybę, nes tai esą gali labai brangiai kainuoti Lietuvai.

Čia kyla natūralus klausimas: kodėl, kai jau tikriausiai niekas neabejoja Leo LT žala Lietuvai, taip vangiai svarstoma šio darinio išformavimo galimybė? Atsakymas kol kas dar neaiškus, bet peršasi mintis, kad naujoji Lietuvos valdžia arba yra per kvaila, kad imtųsi tokio darbo, arba paprasčiausiai dar vyksta derybos tarp „maximistų“ ir A. Kubiliaus Vyriausybės. Gal nesutariama kiek milijonų turėtų įkristi į naujosios Vyriausybės valdančiųjų kišenes? Jei visgi taip nutiktų, netrukus turėtume išvysti labai daug Leo LT šalininkų, tarp dabar valdžioje esančių konservatorių ir „valinskininkų“. Tuomet būtų aišku, kad ne tik G. Kirkilas pardavė Lietuvos energetiką, bet tam nepajėgė atsispirti ir naujoji dešinės koalicija, kartu su A. Valinsko partija.

Pati situacija Lietuvos energetikoje dabar išties yra nepavydėtina. Ir nepanašu, kad ji turėtų bent kokį polinkį gerėti. Vakarų skirstomieji tinklai parduoti „maximai“, Ignalinos AE uždaroma, siaučia pasaulinė krizė, o prie viso to dar prisideda ir privataus kapitalo monopolizacija energetikos srityje bei klestinti korupcija. Žmonės įbauginti, su nerimu laukiu kas bus toliau. „O toliau bus tik dar blogiau“ – šiandien atsako daugelis. Negalima jiems nepritarti, nes teigti kaip nors kitaip, tikrai nėra nė menkiausio pagrindo.

Keletą pastarųjų metų, kai Lietuva išgyveno ekonominio pakilimo laikotarpį, niekas labai ir neskaičiavo kiek kainuoja elektra ar šildymas. Atlyginimai kilo, tad niekam tie 2-3 centai už kilovatvalandę nesudarė didelio galvos skausmo. O Lietuvos energetikai, tuo ir naudojosi. Vien Vakarų skirstomieji tinklai, su mistiniais paskaičiavimais mindavo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos slenksčius ir rodydavo popierius, neva kiek daug jie investavo į elektros ūkį ir kaip jie dirba nuostolingai. Nesąmonė! Buvo vykdomas paprasčiausias apiplėšimas, vidury baltos dienos. Kas tuo metu įsivedinėjo elektrą, tas žino, kad eilę metų, 40 % kainos už įvadą reikėjo susimokėti pačiam, nors po pajungimo visas įvadas, šimtaprocentine verte pereidavo skirstomųjų tinklų nuosavybėn. Ar Jums tai nepanašu į LR Konstitucijos straipsnio, kalbančio apie nuosavybės neliečiamumą, pažeidimą? Beje, tokia tvarka buvo pasirašyta tuometinio Ūkio ministro, kurio patvirtinta tvarka, matyt lemia daugiau nei LR Konstitucija.

Kvailai skamba ir energetikų vardijimai, kad štai, daugelyje Europos šalių galioja panaši tvarka. Gal ir galioja, bet nereikia užmiršti vieno esminio fakto, kad piliečiai gali paremti savo valstybę, nes valstybės turtas, yra mūsų visų, tačiau kodėl piliečiai turėtų remti „maximą“? Tik dėl to, kad kažkoks iki ausų korumpuotas politikas jai pardavė puse Lietuvos skirstomųjų tinklų?

O „maximistai“, pralobę iš vos ne kiekvieno Lietuvos naujakurio, bei pasireklamavę per visas televizijas (tarsi mes turėtume iš ko rinktis iš kur gauti elektrą?), gali nevaržomai mojuoti popieriais ir rodyti kiek daug buvo investuota į elektros perdavimo tinklus. Na, o paskaičiavus visiems tinklams nusidėvėjimą, labai lengva gauti nuostolingą balansą ir dar kartą paprašyti peržiūrėti elektros kainas galutiniam vartotojui.

Šiandien Leo LT pajuto neramumus aplink save, tad ėmėsi atitinkamų veiksmų. Bandydama nukreipti visuomenės dėmesį nuo esminių klausimų ji demonstratyviai keičia vadovus, „išmeta“ liaudžiai vieną kitą skandalą apie atlyginimus bei, žinoma, nepamiršta viską „užviršuoti“ skausmo persunktomis žinutėmis apie ekonominę krizę, bedarbystę ir sunkią ekonominę padėtį Lietuvoje ir Pasaulyje. Kuriama niša juodiems savo darbams paslėpti.

Juodosios technologijos jau veikia, ponai. Ir mes visi esame pakliuvę į nemažus liūto nasrus, iš kurių kasdien darosi vis sunkiau ištrūkt. Net ir 1000 Lt. „nuo galvos“ nėra per didelė suma, kad būtų išformuotas šitas valstybės auglys, pavadintas liūto vardu. Sumokėjom išpirkdami „Mažeikių naftą“, sumokėsim ir už Leo LT „nugaišinimą“. Lietuviai jau matyt priprato mokėt už savo valdžios verslo sandėrius, kurie kartais pralenkia net „rusiško biznio“ sąvoką.

Susiję įrašai:

1. Lietuva prieš „Maximą“. 1:0 – Lietuvos naudai
2. Manėt lengvai atsikratysim „Liūto“? Deja…
3. Rusijos žiniasklaida: Lietuva pardavė savo nepriklausomybę