Nors dabartinė valdžia ir deklaruoja siekianti verslui sudaryti kuo palankesnes sąlygas vystyti verslą, tačiau realių veiksmų ta linkme visai nematyti. O štai vos ne represinių priemonių imamasi vis dažniau. Ir ne tik prieš verslą, bet ir prieš visus tuos, kurie pretenduoja į bet kokią valstybės teikiamą paramą. Pavyzdžiui, besiruošiančias gimdyti ar jau pagimdžiusias moteris. Tačiau ne tik mamos kenčia nuo SODROS. Ne ką geriau jaučiasi ir buvę jų darbdaviai, iš kurių SODRA mokesčius pasisavino avansu.

Atrodo taupymo politika apakino mūsų valdžią. Dėl geresnio pajamų išlaidų balanso valstybinės institucijos pasiruošusios numauti mokesčių mokėtojams paskutinius marškinius, nors iš senų laikų žinoma, kad taupus („skūpas“) moka dukart. Ar nenutiks taip ir mūsų valdžiai, kuri didžiąją dalį taupymo nusprendė perkelti ant eilinių žmonių pečių?

Susiję įrašai:

1. SODRAI gali būti „kaput“
2. Bankrutuojanti SODRA pasirašė 8,6 mln. lt vertės programinės įrangos nuomos sutartį
3. SODROS mokesčio didinimas nuo kitų metų?

P. Malakausko atsistatydinimas aiškiausias atsakymas dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje. Dabar jau tikrai niekas Lietuvoje neabejoja, kad tokia įstaiga pas mus buvo. Aišku, kol kas dar neaiškios detalės, tačiau pačiu faktu abejojančių šiandien tikriausiai neliko.

M. Mikaila per visą vadovavimo Sodrai laikotarpį taip pat prikaupė nemažai faktų faktelių, kurie ne itin leido augti Sodros reitingams. „Senai reikėjo“, – pasakė Prezidentė, komentuodamas M. Mikailos atsistatydinimą. O tai jau visai nemažai pasako.

Tačiau ir be šitų dviejų „nelaimėlių“ Lietuvoje yra nuskriaustų. Ir nuskriaustų tikrąja to žodžio prasme, kai per vieną (praeitą) savaitę buvo priimti keli įstatymai, pagal kuriuos jau nuo Naujųjų Metų bus mažinama daugelis išmokų iš valstybės ir Sodros biudžetų. Tokiais tapo Lietuvos pensininkai, bedarbiai, o nuo vasaros tokiais taps ir mamos, tėvai. Kitaip tariant – vargingiausi ir pažeidžiamiausi socialiniai sluoksniai. Bet kai kas pastaruoju metu sulaukė ir džiugių žinių. Pavyzdžiui, verslo atstovai, kurie ir pastaruoju metu nesiskundžia savo finansine padėtimi ir sugeba uždirbti milijoninius pelnus. Tokioms įmonėms pelno mokestis nuo kitų metų mažinimas iki 15 proc. (buvo 20 proc.). Tiesa visai mažoms įmonėms įvestas dar mažesnis pelno mokesčio tarifas – 5 proc. Tačiau tame pačiame pelno mokesčio įstatyme yra keletas straipsnių, pagal kuriuos net gana nemenką pelną uždirbusios įmonės, Lietuvai gali parodyti didelę špygą. Aišku, „atsarginis išėjimas“ reikalingas visada, o partiją galinčias gerai paremti įmones juk reikia palaikyti. Tam galima paskirti net vieną kitą procentėlį biudžeto deficito.

Lietuvoje tikriausiai visi žino sektorius, kuriuose ir sunkmečiu dirbama pelningai. Tai energetika ir telekomunikacijos. Na, gal dar viena kita sritis, kuri labiau remiama Europos Sąjungos. Taigi, stambiuoju verslu Lietuvos valdžia atrodo jau pradėjo rūpintis. Įdomu kada ateis paprasto Lietuvos žmogaus eilė?

Panašu, kad stambusis verslas visada daręs didelę įtaką Lietuvos politikai, savo pozicijų nė kiek neužleidžia net ir keičiantis valdančiosioms politinėms jėgoms. Jau senai tapo aišku, kad su tam tikromis verslo grupuotėmis (tokiomis kaip VP dešimtukas) gerai sutarė socialdemokratai. Dabar kryžkelėje stovi ir A. Kubiliaus Vyriausybė – sugebės atsispirti oligarchų įtakai ar ne? Kol kas, atrodo, tendencijos nieko gero nežada.

Lietuvai ir visam Pasauliui išgyvenant ne pačius geriausius laikus ekonomine prasme, Lietuvos mokestinės reformos kol kas labiausiai liečia paprastus ir sąžiningai dirbančius ir uždirbančius piliečius. Didėjo įmokos Sodrai, didėjo PVM, didėjo patentų ir individualios veiklos mokesčiai ir panašiai. Tačiau kiek realiai mokesčių reformas pajuto turtingiausias mūsų visuomenės sluoksnis? Kiek jis sulaukė mokestinių pasikeitimų, kurie leistų skylėta biudžetą papildyti ne vienu milijonu litų? Atsakymas aiškus – tokių pakeitimų praktiškai nebuvo ir nepanašu, kad artimiausiu metų būtų. Nekilnojamojo turto mokesčio nėra, prabangos prekės neapmokestintos. Viskas padaryta, kad oligarchams ir stambiajam verslui Lietuvoje būtų gera. Ir visai nereikia tikėtis, kad sumažintas pelno mokestis ar mažesnė kitų mokesčių našta padės kurti naujas darbo vietas ir dirbti bei užsidirbti eiliniams lietuviams. Pelno mokestis, kaip žinia, yra mokamas nuo pelno, kuris, paprastai tariant, yra gaunamas iš pajamų atėmus išlaidas. Kai pelno mokestis yra didelis, įmonės ne taip taupo išlaidų sąskaita, kadangi vistiek nuo pelno teks atiduoti nemažą dalį mokesčiams. O štai kai pelno mokestis yra mažas, įmonės suinteresuotos gauti kuo didesnį pelną, todėl neretai pataupo ir darbuotojų sąskaita. O su uždirbtu pelnu po mokesčių, bet kuri Lietuvoje veikianti įmonė, gali daryti ką nori – išvežti iš Lietuvos arba palikti jį čia. Pirmu atveju – Lietuvai tai tikrai nenaudinga.

Konservatorių Vyriausybė paskutinėmis 2009 metų dienomis parodžiusi gana tvirtą poziciją santykiuose su galingais ir turtingais verslo atstovais (sprendimas dėl LEO LT išardymo) atrodo turi savus tikslus, apie kuriuos kol kas galime tik spėlioti. O kaip viskas vyks ir pavyks – parodys tik netolima ateitis.

Susiję įrašai:

1. Lietuviškos politikos arenoje – žaidimai be taisyklių

Sutarties detalės neskelbiamos, todėl visiškai neaišku nei kokią konkrečiai programinę įrangą nuomosis SODRA, nei kuriam laikui. Tačiau aišku viena – SODRA, realiai neįgijo nieko kito – tik teisę kažkuriam laikui legaliai naudoti neaiškų kiekį Microsoft programinės įrangos. Tam bus išleista 8618520,24 Lt.

Kadangi sutarties detalės neskelbiamos, sunku spręsti apie tokios sutarties ekonomiškumą ir atitikimą esamam laikmečiui. Tačiau, kiek teko lankytis tos pačios SODROS teritoriniuose skyriuose, ten matyta programinė įranga tikrai neatitiko jokios nuomos sąlygų: ji buvo, švelniai tariant, gerokai senstelėjusi, kaip ir kompiuterinė technika. Taigi, taip ir lieka neaišku, kam buvo ar dar tik bus išleisti tie 8,6 mln. litų: tam, kad atnaujint visą programinę įrangą teritoriniuose skyriuose, kas esamu laikmečiu būtų visiškai nepateisintina, ar kokiam duomenų centro steigimui ar atnaujinimui, ką taip pat būtų galima sunkiai pavadinti racionaliu sprendimu, turint omeny susidariusią situaciją su SODROS biudžetu.

Gana įdomiai skamba ir viešojo pirkimo sąlygos – „Microsoft arba lygiavertės programinės įrangos licencijų nuomos pirkimas“. Kokia dar gali būti lygiavertė programinė įranga, kai aiškiai nurodomas gamintojas? Kuris kitas gamintojas galėtų pagaminti lygiavertę programinę įrangą, nurodytai uždarojo kodo programai? O jei ir galėtų, tai jau būtų Microsoft licencijos ir jos turimų patentų pažeidimas. Kitaip tariant – sutarties sąlygos užkirto kelią konkurse dalyvauti bet kuriai kitai programinės įrangos gamintojai, tame tarpe ir toms, kurios galėtų įgyvendinti sprendimą, pasinaudojant vien atvirojo kodo programine įranga. O tai jau turėtų būti laikoma rimtu pažeidimu įgyvendinant skaidrias viešojo pirkimo procedūras.

Grįžtant prie siūlymo valstybinėse įstaigose naudoti atvirojo kodo programinę įrangą, tai iš tikro būtų puikus sprendimas, kuris leistų išvengti tokių beprasmių pirkimų, kuriais tenka išleisti milijonus litų, kai kiekvieno mėnesio pačios SODROS biudžetas su vis didėjančiu deficitu. Beje, gana įdomiai apie atvirojo kodo programinę įrangą atsiliepia ir kita, čia aprašomos sutarties, pusė – UAB „Blue Bridge“. Štai, ką ši kompanija mano apie tai:

Didžiosios ir vidutinės Lietuvos organizacijos nenaudoja atvirojo kodo programinės įrangos, todėl, kad tai neišvengiamai įtakos nesuderinamumo ir palaikymo problemų atsiradimą.

Siekiant turėti sėkmingą atvirojo kodo infrastruktūrą, organizacija turi samdyti specialistus, juos apmokyti ir išlaikyti, o jų kompetencija vis tiek bus ribota, palyginus su ta, kurią turi komercinės programinės įrangos gamintojų partneriai. Be to, organizacija tampa priklausoma nuo vieno ar keleto darbuotojų.

Atvirojo kodo programinės įrangos sprendimai daugiau tinka entuziastams ir namų vartotojams. Komercinės programinės įrangos gamintojai yra suinteresuoti tikslingu produktų vystymu, aukšto lygio programinės įrangos palaikymu ir suderinamumu. O tai ir yra svarbu verslo įmonėms bei valstybinėms organizacijoms.

Šaltinis: http://www.bluebridge.lt

Save profesionalia laikančiai kompanijai, mažų mažiausiai turėtų būti gėda taip rašyti apie atvirojo kodo programinę įrangą, jos suderinamumą, pritaikymą ir milijonus specialistų visame pasaulyje, kurie kasdien dirba visiškai už dyką, kurdami ir tobulindami nemokamą, atvirojo kodo programinę įrangą. Be to, ryškiai persistengta su kompetencija. Situacija kaip tik priešinga – Microsoft „specialistų“ pilna Lietuva, tačiau kiek iš jų rimtų ir kompetetingų? Juk didelio mokslo, paspaudinėti mygtukus „Next“ nereikia. O jei informatikas išmano Linux, – toks tikrai gali pretenduoti į tikrą informatikos specialisto vardą.

Gana ribotai vertinamos ir atvirojo kodo panaudojimo galimybės. Juk viskas turi būti sprendžiama atsižvelgiant į situaciją ir jei darbuotojui užtenka teksto redaktoriaus ir pašto programos, tai išleisti keletą tūkstančių litų vien jo darbo vietai – tikrai neekonomiška, nes visa tai gali pasiūlyti atvirojo kodo programinė įranga už kurią nereikės mokėti nei lito.

Tiesa, gal pačią UAB „Blue Bridge“ kaltinti ir nelabai reikia, nes jos interesas yra aiškus – parduoti kuo daugiau uždarojo kodo programinės įrangos. Iš to juk ji ir gyvena…

Susiję įrašai:

1. Atviras kodas – išeitis taupantiems
2. Atvirojo kodo programinė įranga į valstybines įstaigas!
3. Lietuvos darbo birža internete. Tai kokia naršyklė palaikoma?

Pagal Valstybinio socialinio draudimo valdybos fondo direktoriaus Mindaugo Mikailos paskaičiavimus – jei ir toliau nebūtų mažinamos išmokos iš SODROS biudžeto, tai jau 2012 metais SODROS biudžeto deficitas siektų visą šimtą procentų. Arba kitaip tariant – SODROS minusas pasiektų visų metų jos pačios biudžetą ir SODRAI būtų „kaput“.

Taigi, atrodo teks mažinti išmokas iš SODROS biudžeto, taigi kentės pensininkai, vaiko priežiūros atostogose esantys tėvai ir kiti asmenys, kurie gauna išmokas iš SODROS.

Kaip vieną iš SODROS gelbėjimo planų, Vyriausybė numato ir SODROS įmokų didinimą. Jei ir tai bus įgyvendinta – SODROS biudžeto deficitas gali dar labiau išaugti, nes dėl vėl padidėjusių mokesčių, verslas gali visai pasitraukti į šešėlį ir mokesčių nebemokėti visai. Jau šiandien darbuotojai sutinka gauti neoficialią algą vokelyje, kad tik nebūtų atleisti iš darbo visiškai. Dar labiau padidinti mokesčiai privers vėl grįžti prie neoficialių atlyginimų, o tai SODRĄ prie bedugnės krašto gali privesti tik dar greičiau.

Susiję įrašai:

1. Įmonių pranešimai SODRAI kainuos
2. Sakė blogiau nebus? O pasirodo gali…
3. SODROS mokesčio didinimas nuo kitų metų?

Idėja iš pradžių atrodo lyg ir sveikintina, tačiau… Elektroninės pranešimų formos privalės būti pasirašytos skaitmeniniu įmonės vadovo parašu, kurio įsigijimas ir palaikymas metams kainuoja nuo keliasdešimt iki kelių šimtų litų. Taigi, išeitų, kad SODRA apmokestino net pranešimų jai pačiai teikimą.

Lietuvoje galioja keletas įstatymų, kurie reglamentuoja vartotojų ir valstybinių institucijų santykius keičiantis informacija. Vienas iš jų skelbia, kad teisė gauti informaciją iš valstybinių įstaigų negali versti įsigyti komercinę (mokamą) programinę įrangą. Taip pat yra patvirtintos rekomendacijos, kurios numato atvirųjų standartų naudojimą valstybinėse  įstaigose, teikiant viešąsias paslaugas. Pagal jas, viešosios paslaugos taip pat neturi reikalauti įsigyti komercinių produktų. Panašu, kad SODRA, kaip ir daugelis kitų valstybinių įstaigų, į tai mažiausiai kreipia dėmesio. O gal situacija kur kas paprastesnė: SODRA nusprendė pagaliau imtis elektroninio parašo populiarinimo Lietuvoje? Tuomet kyla klausimas: o kieno iniciatyva? Ir nors toks žingsnis ir neatrodo itin blogas, tačiau laikas tam pasirinktas tikrai ne pats geriausias.

Įdomiai atrodo ir 9 darbuotojų riba, kurią nustatė SODRA. Kuo remiantis buvo nustatyta tokia riba? Ar tai nepanašu į didesnių įmonių diskriminaciją? Tokia riba beveik niekais paverčia visą milijoninę investiciją į naująją elektroninę sistemą: nepakankamai išnaudojama elektroninė sistemą ir tuo pačiu negalima atsisakyti kai kurių darbuotojų paslaugų, nes vis dar bus gaunami ir popieriniai pranešimai, kuriuos kažkam teks įvesti į elektroninę sistemą.

Kitas momentas – tai tokio veiklos optimizavimo pasekmės. Suprantama kad įdiegus naująją sistemą turėtų nebereikėti daug rankų darbo, tai yra SODROS darbuotojams nebereikės pervedinėt informacijos iš popierinių pranešimų. To pasekmė turėtų būti darbuotojų skaičiaus mažinimas. Įdomu bus pamatyti kiek darbuotojų bus atleista iš SODROS skyrių, po naujosios tvarkos įsigaliojimo? Ar  milijoninės investicijos nors kiek atsipirks, ar kaip dažniausiai būna ir toliau veiklos sąnaudos tik didės.

Šiandien aišku tik viena – naujoji tvarka tikrai sukels papildomų rūpesčių ir išlaidų įmonių vadovams. Panašu, kad SODRA menkai nusimano apie šiuolaikinę organizaciją ir jos struktūrą, jei tikisi, kad vadovai tik ir bėgios su elektroniniais parašais ir pasirašinės jiems siunčiamus pranešimus. Kaip visada bus pasielgta paprasčiau – tas elektroninis parašas bus perduotas atsakingam kadrų ar buhalterijos darbuotojui, kuris ir pasirašinės tuos pranešimus. Štai ir visas asmeniškumas ir saugumas kurio taip siekia SODRA ir kurį tikisi gauti įdiegdama naująją sistemą. Kaip ir daugeliu atveju – iš gerų norų gavosi šnipštas. Negi ir dabar dar kažkas išdrįs kalbėti apie sąlygų verslui gerinimą Lietuvoje?

Susiję įrašai:

1. SODRAI gali būti „kaput“
2. Bankrutuojanti SODRA pasirašė 8,6 mln. lt vertės programinės įrangos nuomos sutartį
3. Saugokitės! SODRA atakuoja