Lietuvoje nuolat yra atliekami tyrimai, kurių metu stengiamasi išsiaiškinti Lietuvos gyventojų pasitikėjimą tam tikromis institucijomis. Štai kad ir 2009 metų birželio mėnesio tokio tyrimo rezultatai:

Ugniagesiais gelbėtojais pasitiki 86 proc. apklaustųjų;
Bažnyčia – 70 proc. apklaustųjų;
Krašto apsauga – 64 proc. apklaustųjų;
Konstituciniu Teismu – 56 proc. apklaustųjų;
Lietuvos banku ir Lietuvos žiniasklaida – 55 proc. apklaustųjų;

O labiausiai Lietuvos gyventojai nepasitiki tokiomis institucijomis:

LR Seimu nepasitiki 82 proc. apklaustųjų;
LR Vyriausybe – 72 proc. apklaustųjų;
Teismais – 65 proc. apklaustųjų;
Komerciniais bankais – 58 proc. apklaustųjų;
Savivaldybėmis – 57 proc. apklaustųjų.

Labiausiai per mėnesį sumažėjo (net 14 procentinių punktų) pasitikėjimas Lietuvos valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (SODRA).

Labai jau daug laisvės interpretacijai palieka tokie atliekami tyrimai. Pavyzdžiui, ar kas išsiaiškina kuo, kiekvienas dalyvajantis apklausoje, matuoja tą pasitikėjimą? Kaip galima matuoti pasitikėjimą krašto apsauga ar SODRA, kai jos visiškai priklausomos nuo tų pačių LR Seimo ir LR Vyriausybės? Na, dar krašto apsauga gal ir gali įgyti šiokį tokį pasitikėjimą (tiksliau sakant ten dirbantys žmonės), tačiau ar tą patį galima pasakyti apie SODRA? Nepasitikėti ten dirbančiais žmonėmis paprasčiausiai neįmanoma, o visa kita juk ne nuo jų priklauso.

Visgi, labai įdomu būtų sužinoti kuo respondentai matuoja tą pasitikėjimą ar nepasitikėjimą vienai ar kitai institucijai? Gal laiku išmokamomis pensijomis ar aprašytų nelaimių ir nusikaltimų kiekiu? Tikėtina, kad į papildomai užduotą tokį klausimą, būtų sulaukt įdomių atsakymų.